baneris leidinys

glikas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš du mėnesius Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ Lukšiuose įkūrė pieno perpylimo centrą ir dirba savarankiškai, nuo nieko nepriklausydamas. Surinktas pienas kiekvieną dieną išvežamas į Lenkiją. Kooperatyvo direktorius Algimantas Glikas džiaugiasi, kad nepabūgo rizikuoti ir investuoti. Pieno pardavimu kooperatyvui domisi ir bendrovės. Be to, dar galutinai neišspręstas klausimas dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos.

Nuotr. A. Glikas džiaugiasi nepabijojęs rizikuoti kurti pieno perpylimo centrą ir su nekantrumu laukia teismo sprendimo, kuris gali atverti duris lukšiečiams statyti ir taip išsvajotą gamyklą.

Svarbiausia - nepriklausomi

„Dabar esame nuo nieko nepriklausomi. Tai labai svarbu. Atsigręžęs atgal matau, kad tikrai daug rizikavome ir mane nelabai normaliu kai kas laikė“, - kalbėdamas apie pieno perpylimo centro įkūrimą teigė kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas. Jis džiaugiasi, kad kooperatyvas nepriklauso nuo sąlygas ir pieno kainas diktavusių pieno perdirbėjų. „Kai užsibrėži konkretų tikslą ir žinai, ko nori, eina viską padaryti. Žinoma, rizikavome, gal kai kam atrodo, kad nelabai palankus metas, krizė, bet joje yra ir daug dirbtinumo“, - įsitikinęs savo užmojus įgyvendinęs vadovas.
 
Gerina pieno kokybę

Pasak A. Gliko, buvo investuota apie 300 tūkst. litų. Be to, nė cento nesiskolino iš bankų, o dirbo ir kūrė iš to, ką patys turėjo. „Teko ir pasispausti ir pataupyti, bet dabar labai smagu“, - pripažino kooperatyvo vadovas. Už minėtą sumą buvo nupirkti trys pienovežiai, įrengta laboratorija, šaldytuvai, bus sutvarkyta aplinka. Įrengus perpylimo centrą ir dirbant savarankiškai, atsirado galimybė ne tik patiems susirinkti pieną ir jį parduoti, bet didelis dėmesys skiriamas pieno kokybei – tyrimai atliekami kiekvieną dieną. „Pinigus mokėsime už pieną, o ne už vandenį ar dar kažką. Kai pradėjome tikrinti kiekvieną dieną, labai pagerėjo jo kokybė“, - teigė A. Glikas. Jei viskas gerai, jis tikisi, kad investicijos gali atsipirkti maždaug per metus laiko.

Išeitis - eksportas

Kooperatyvo „Suvalkijos pienas“ vadovas pripažino, kad dabar, kai lukšiečiai pradėjo bendradarbiauti su Lenkija, jie tapo neparankūs šalies konkurentams. „Suprantama, mes šiek tiek pakėlėme kainą. Kadangi mes gauname daugiau, tad ir mokame daugiau. Tačiau mes pieno nevagiame, o žmonės patys pasirenka, kam jį parduoti“, - kalbėjo A. Glikas.

Kiekvieną dieną iš šešių rajonų – Vilkaviškio, Šakių, Lazdijų, Alytaus, Marijampolės ir Prienų surinktas pienas, tai yra apie 50 tonų iš maždaug 500 statytojų, yra išvežamas į Lenkiją. Kaip teigė vadovas, jei šalies perdirbėjams nereikia lietuviško pieno, tenka jį eksportuoti į kaimyninę šalį. Joje, kaip pastebėjo A. Glikas, daug didesnis pastovumas nei mūsų šalyje. Be to, ir mokama daugiau, tad ko benorėti, kai galima bendradarbiauti be jokių nesklandumų. „O ką lietuviai? Visą vasarą buvo tiesiog tyčiojamasi iš kooperatyvo. Prašoma didesnės kainos statytojams, tai yra tokios, kokią gauname patys. Nėra čia ką ir kalbėti“, - teigė kooperatyvo direktorius. Be to, pieno pardavimu lukšiečių kooperatyvui domisi ne tik daugiau žemdirbių, bet ir bendrovės.

Teismai – beveik du metus

Šiuo metu įmonėje dirba 32 darbuotojai. Pradėjus veikti perpylimo centrui buvo priimti trys nauji specialistai. Nors ir dabar „Suvalkijos pieno“ pasiekimai nemenki, A. Glikas nenuleidžia rankų ir dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos. Galima priminti, kad Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) atmetė lukšiečių prašymą ir Žemės ūkio ministerija pritarė sprendimui paramą skirti kooperatinei pieno gamyklai „Pienas LT“. „Suvalkijos pienas“ buvo numatęs gaminti  funkcionalius išrūgų koncentratus ir tirpius kazeino baltymus, skirtus tolimesniam perdirbimui. Ši produkcija būtų gaminama pagal Vytauto Fedaravičiaus patentuotą technologiją.

Jau nuo pat pradžių šioje istorijoje buvo daugybė neaiškumų, nesklandumų, kurių vis daugėjo. Teisiniai niuansai su kooperatyvu „Pienas LT“ tebevyksta iki šiol, tai yra vos ne dvejus metus. Nors anksčiau vilniečiai tikino, jog viskas gerai, atrinkti ir įrangos tiekėjai, ir planuojami darbai juda į priekį, dabar jau skelbiama, kad statyba nukeliama iki 2013 metų. Tad kodėl, jei čia viskas gerai ir skaidru? „Jie („Pienas LT“ – red.) neturi nieko, o kalba apie gamyklos statybą. Mes turime septynis veiklai reikalingus patentus“, - teigė A. Glikas. Paskutinėmis žiniomis, per du mėnesius „Pienas LT“ teismui turi pristatyti visus patvirtinančius dokumentus, sutartis, paaiškinimus, kaip įrenginys veiks, kokios bus technologijos. Tačiau delsiama, nes, kaip galima spėti, „Pienas LT“ nežino, ką daryti. Pasirodo, jie, kaip išsiaiškino lukšiečiai, yra nurodę firmas Vokietijoje, su kuriomis, neva, bendradarbiautų. Esmė ta, kad tokių firmų išvis nėra, o sumanieji vilniečiai nurodė tik panašios rašybos, nors ir neturinčias nieko bendro su pieno gamyba įmones. Yra ir daugiau įdomybių, tačiau jų neaptarinėsime ir kartu su lukšiečiais lauksime teismo sprendimo.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos