Ruošdami kurą šaltajam metų sezonui vieni įsigyja jau pagamintą malkinę medieną, kiti ją gamina patys, treti perka iš privatininkų. Kuris būdas priimtiniausias, renkasi patys žmonės, tačiau VĮ Šakių miškų urėdija tikina, kad jų parduodamos medienos kaina, lyginant su kaimyninėmis miškų urėdijomis, šiuo metu yra viena iš mažiausių.

Nuotr. G. Bacevičius aiškino medienos pirkimo ir pardavimo niuansus.

Šakių miškų urėdijos urėdas Sigitas Tamošaitis, aiškindamas medienos įsigijimo būdus bei galimybes, tikino, kad žmonės, nusipirkę medieną iš privatininkų dažnai kreipiasi dėl jos permatavimo, nes tai, kad jos atrodo optiškai daugiau, pavyzdžiui, dėl sukrovimo ir paliktų tarpų, nereiškia, kad jos iš tikrųjų yra daugiau. Tad ką tokiais atvejais daryti? S. Tamošaitis sako, kad tada jau niekuo padėti negalima ir reikėtų iš anksto galvoti kiek, kam ir už ką sumokame.

„Mes pardavinėjame kietmetriais, privatininkai – erdmetriais, o žmogus, paskambinęs dėl kainos, dažniausiai išgirsta vieną skaičių ir pas privatininkus ji atrodo mažesnė, bet paskaičiavus įvairius niuansus, rezultatas būtų mūsų naudai“, - tikino miškų urėdijos vyriausiasis inžinierius Gintaras Bacevičius. Be to, kaip pabrėžė pašnekovas, šiais metais malkos žymiai atpigo. Pirmos kaitrumo grupės malkos pigo nuo 120 iki 110 litų už kub. m (be PVM), antros kaitrumo grupės malkos pigo nuo 105 iki 95 litų už kub. m (be PVM), trečios grupės – nuo 96 iki 81 lito už kub. m (be PVM). Šiais metais miškų urėdija planuoja parduoti 10 tūkst. kub. m medienos, apie 6 tūkst. kub. m planuoja leisti pasigaminti nenukirsto miško. Be to, šiemet tam tikra naujovė, kad dalis nenukirstos medienos bus parduodama iš ugdomųjų kirtimų. „Nuo senų laikų likęs požiūris, kad jei jau nusipirkai mišką, tai gali pjauti viską iš eilės, tačiau tikrai yra ir nemalkinės medienos“, - dėmesį atkreipė urėdas.

 
„Dažnai mes girdime, kad neva miškininkai pakėlė ar sumažino kainą, bet ji nuo mūsų nepriklauso. Mes mažmenines kainas nustatome pagal apvaliosios medienos pusmetinių konkursų vidutines kainas ir jos yra maksimaliai mažos“, - aiškino specialistai.

Žmonės mediena apsirūpina ir gamindami kirtimo atliekas. „Šiais metais didiname šių atliekų gamybą, nes turime patenkinti didėjantį biokatilinių poreikį. Pavyzdžiui, pernai įmonėms pardavėme 2 tūkst. kub. m atliekų, o šiais metais planuojame parduoti 5 tūkst. kub. m, tačiau manome, kad žmonės dėl to nenukentės, nes kirtimo atliekų miške daugiau nei mes pajėgūs paimti“, - aiškino G. Bacevičius. S. Tamošaitis patikino, kad ne tik atliekos, bet ir malkinė mediena Šakių miškų urėdijoje, lyginant su kitomis, vienos pigiausių, todėl ragina pasinaudoti proga ir įsigyti medienos.

Visgi, kaip teigė miškų urėdas, nereikėtų galvoti, kad medieną galima kirsti ar tiesiog susikrauti iš krūvos savavališkai. Tokiais atvejais būna įvairiausių pasiteisinimų, tačiau yra numatyta tvarka, reglamentuota įstatymais, kurios reikia paisyti. Nepaisantiems yra numatyta ir administracinė atsakomybė, buvę ir baudžiamųjų bylų. „Tikrai rizikinga taip elgtis“, - tikino S. Tamošaitis.

2011 metais buvo užfiksuoti 2 vagystės atvejai, 3 savavališki kirtimai, už kitas miško pažaidas administracinėmis baudomis nubausti 6 asmenys. Pasak urėdo, dėl operatyvaus miško apsaugos pareigūnų reagavimo į pastebėtus savavališkus kirtimus ir kitus atvejus, bei glaudaus bendradarbiavimo su teisėsaugos pareigūnais, pažeidėjai buvo nustatyti ir jiems pritaikyta administracinė ar baudžiamoji atsakomybė teisės aktų nustatyta tvarka.