Giedrė PLEČKAITYTĖ

Skaičiuojama, jog iš sovietiniais laikais šalyje buvusių 1200 kolūkių ir tarybinių ūkių šiandien yra išlikusios 300 žemės ūkio bendrovės. Tad šiemet daugelis jų minės 20-ties metų veiklos sukaktį. Penktadienį Šakiuose viešėjusio Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidento Jeronimo Kraujelio teiravomės, kokį vaidmenį lietuviškame kaime atlieka bendrovės ir kokios jų perspektyvos ateityje.

Nuotr. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas J. Kraujelis įsitikęs, jog šalies žemės ūkio bendrovės ir ateityje išliks gyvybingos bei konkurencingos.

Rajono ŽŪB - gyvybingos

Savivaldybės vadovai pas mus viešintiems svečiams Šakių rajoną visuomet pristato kaip stiprų žemdirbystės kraštą.

 
Kaip dažnai mėgsta sakyti meras, išgrynintas žemės ūkio rajonas garsėja ne tik stipriais ūkininkais, bet ir gerai dirbančiomis žemės ūkio bendrovėmis. Rajone skaičiuojama jų kiek daugiau nei dešimt. Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija vienija 172 bendroves, iš jų tik viena kita mūsų rajono bendrovė nedalyvauja šioje veikloje. „Tik viena bendrovė, kuri įstojo, bet jos lūkesčiai neišsipildė ir išstojo iš asociacijos. Šiaip mūsų asociacijoje yra visos pagrindinės Šakių rajono bendrovės“,- teigė J. Kraujelis. Pasak jo, pagal visus galimus vertinimo kriterijus Šakių rajono žemės ūkio bendrovės yra gyvybingos ir patenka į stipriausiųjų trisdešimtuką.

Kaip žinia, daugelis žemės ūkio bendrovių šiemet mini 20-ies metų sukaktį. J. Kraujelis įsitikinęs, jog visos bendrovės ir toliau gyvuos tol, kol bus reikalingos jas įsteigusiems žmonėms. Tačiau, kokį vaidmenį jose atlieka smulkieji pajininkai, teiraujuosi J. Kraujelio: „Paskaičiuota, jog šalyje veikiančios 300 bendrovių vidutiniškai valdo po 900 ha žemės, vidutiniškai turi po 32 darbuotojus ir 34 pajininkus. Lyg tai viskas būtų tvarkinga, kiek darbuotojų, tiek ir pajininkų. Bet keičiasi kartos, ir nauji darbuotojai nebėra pajininkai, nes į bendroves ateina jauni žmonės, galinga nauja technika“. Pasak pašnekovo, žemės ūkio bendroves vienijanti asociacija pripažįsta, kad dažna bendrovė yra vieno žmogaus, supirkusio daugiausiai pajų, rankose. Esą tarp prezidiumo narių pasitaiko tokių nuomonių, kad ūkininkai mažesnius mokesčius moka, tuomet būna atsakyta, persiregistruok į ūkininko ūkį. Tačiau tam padaryti, anot J. Kraujelio, reikėtų didelių pastangų, prireiktų net kelerių metų.  

Kaip tvirtino pašnekovas, bendrovių kapitalo koncentracija jau įvyko. „Tai paskatino pats bendrovių gyvybingumas. Pasirodė, kad tai yra gyvybingi dariniai, galintys duoti gana neblogą pelną“,- teigė prezidentas. Beje, šaliai įstojus į Europos Sąjungą, bendrovių veikla ypač susidomėjo vadinamieji „berniukai“, rūpinęsi smulkiųjų pajininkų pajų supirkinėjimu. „Kai „berniukai“ pradėjo pusvelčiui supirkinėti pajus iš tų vargšų pajininkų, kurie nelabai susigaudo, tada  mes ne kartą svarstėme, kad tie, kurie yra ištikimi, pasiryžę ir suinteresuoti, kad bendrovė egzistuotų, imtų valdžią į savo rankas“,- teigė J. Kraujelis, pridurdamas, jog reikia džiaugtis, kad bendrovės atiteko vietiniams gyventojams.

Šiandien į bendrovių veiklą siūloma žiūrėti kitomis akimis. J. Kraujelis ragina įžvelgti, ką jos apskritai duoda kaimui. „Svarbiausia reikia pažiūrėti, ką bendrovės duoda kaimui. Kaimui lieka darbo apmokėjimas plius pelnas. Tą pelną investuoja, kažką nuperka, išsaugojamos darbo vietos, žmonės gauna pajamas. Bendrovės sumoka socialinį sveikatos draudimą ir nesiskundžia kaip ūkininkai, kad jiems reikia daug mokėti. Kai visus tuos mokesčius sudedi – tai nuo vieno hektaro bendrovė vidutiniškai sumoka 304 litus mokesčių. Tuo pačiu aspektu europinė parama vidutiniškai sudaro apie 600 litų vienam hektarui. Žodžiu, pusė europinės paramos atitenka mokesčiams“, - teigė J. Kraujelis.

Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacijos prezidentas įsitikinęs, kad ateityje bendrovės tikrai išliks. Jis siūlo pažvelgti į 2003 ir 2010 metų visuotinius žemės ūkio surašymus. Pasak pašnekovo, šie duomenys rodo, kad bendrovių žemės ūkio produkcija padidėjo 87 proc., kitų ūkių – minus 6 proc. „Aiškiai matosi, kad per keletą metų bendrovės tapo gyvybingomis. Visa sistema jau susiformavusi“, - sakė J. Kraujelis.