Asta GVILDIENĖ

Rugpjūčio 1 dieną į rajono savivaldybę užsuko netikėti svečiai. Krasnoznamensko rajono administracijos vadovas Vladimir Sitšek ir municipalinės transporto įmonės „Krasnoznamenskauto“ direktorius Jurij Šūšin lydimi Kauno rajono savivaldybės vicemero Antano Makarevičiaus bei projektų su Kaliningrado sritimi koordinatoriaus, mūsų kraštiečio Aleksandro Boso. Jie atvyko be konkretaus tikslo, tačiau siūlė nepražiopsoti galimybės plėsti verslą kaimyninėje Rusijoje, kuriant bendras įmones, įgyvendinant abiems pusėms naudingus  projektus.

Nuotr. Į savivaldybę atvykę svečiai patikino, kad lietuviai, įgyvendinantys savo verslo idėjas jų krašte, šiandien turi galimybę pasinaudoti ne tik ES, bet ir Rusijos pinigais.

Sutartis dūli stalčiuose

Savivaldybės mero kabinete svečius priėmę savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis ir Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas sutiko su pastaba, kad per 15 metų nuo sutarties pasirašymo dienos artimesnio bendradarbiavimo su kaimynystėje esančiu Kaliningrado srities Krasnoznamensko rajonu taip ir neužmezgė.  Sutartis dūli stalčiuose. Dar praėjusiais metais numatyta naujos hidroelektrinės statyba, nutiesianti perėjimą per Šešupę, pasak J.Puodžiukaičio, nesujungs Lietuvos su Rusijos Federacija ir nebus naudinga nei vienai pusei, nes toje vietoje yra karinis poligonas.

 
Pasimatyti su mūsų rajono savivaldybės vadovais Rusijos Federacijos ir su jais bendradarbiaujantys kaimyninio Kauno rajono valdžios atstovai užsuko pravažiuodami pro šalį ir neturėdami kažkokio ypatingo tikslo. Tačiau jie siūlė ieškoti realaus bendradarbiavimo sričių įgyvendinant  bendrus trišalius projektus, kurie būtų naudingi visiems.

V.Sitšek patikino, kad, jei anksčiau jie turėjo tik daug gražių norų bendradarbiauti su mūsų rajono savivaldybe ir verslo atstovais, tai šiandien jau gali pasiūlyti ne tik realių idėjų, bet ir pinigų jų įgyvendinimui. A.Boso tvirtinimu, Rusija pinigų turi ir, jei mes šiandien neisime pas kaimynus ir nekursime bendrų įmonių, tai ateis kiti – lenkai, vokiečiai, baltarusiai. „Mūsų kaimynams Krasnoznamensko rajone šiandien trūksta naujų technologijų  statybų, žemės ūkio, mėsos perdirbimo, geologijos, ekologijos ir kitose  srityse, todėl, jei šiandien pražiopsosime šią galimybę, tai vėliau ten jau nepateksime. Kai kurios įmonės, nerasdamos naujų nišų kaimyniniame užsienyje, paprasčiausiai bankrutuos ir bus priverstos užsidaryti dėl didelės tarpusavio konkurencijos. Čia sėkmingai dirba tokios Lietuvos įmonės kaip AB „Panevėžio statybos trestas“, VĮ „Šiaulių regiono keliai“, UAB „Vičiūnai“ ir t.t. Kodėl Šakių rajono verslininkai, gyvenantys arčiausiai sienos, negali sėkmingai dirbti ir užsidirbti kaimyninėje Kaliningrado srityje?“ - teiravosi projektų su Kaliningrado sritimi koordinatorius. Krasnoznamensko rajono administracijos vadovas patikino, kad lietuviams, įgyvendinantiems savo verslo idėjas jų krašte, visur būtų įjungta žalia šviesa. Tačiau A.Boso manymu, lietuviai bijo pradėti verslą Rusijos Federacijoje ne dėl mokesčių, o dėl biurokratinių trukdžių.

Tenka pripažinti, kad dviejų šalių benradarbiavimą šiandien labai apsunkina problematiškas Rusijos – Lietuvos sienos kirtimas.  „Kol nebus išspręstas šis klausimas valstybiniu lygiu, apie kokį bendrą verslą galime kalbėti, jei eilėje per sieną reikia laukti po dvi - tris  valandas ir ilgiau?“ - klausė V.Sitšek. Pasak A.Boso, pasienyje galėtų būti atidarytas atskiras verslo koridorius, kuriuo verslo atstovai galėtų be didelių eilių kirsti sieną. Jis apgailestavo, kad šakiečiai neišnaudoja verslo galimybių, kurias galėtų sukurti bendradarbiaudami su kaimynystėje gyvenančiais rusais, ieškančiais geologinių, vandens valymo, nugeležinimo, produkcijos perdirbimo, autoserviso ir kt. paslaugų teikėjų. J.Puodžiukaitis tam pritarė, tačiau apgailestavo, kad savivaldybės vadovai negali valdyti pasienio ruožo -  tai turi spręsti abiejų šalių vyriausybė.

Priėmė konkrečius sprendimus

Regioninės plėtros skyriaus vadovas pritarė, kad reikėtų glaudesnio bendradarbiavimo su Kaliningrado kraštu ne tik turizmo, kultūros  ar sporto, bet ir verslo, žemės ūkio bei manicipalinėje srityse. Kartu su Krasnoznamensko rajono atstovais jis priėmė konkrečius sprendimus – dar šių metų rugsėjo pabaigoje surengti trišalį vadovų susitikimą Krasnoznamenske, o kiek vėliau ir problemų bei verslo perspektyvų aptarimą prie apvalaus stalo Šakiuose. Tikimasi, kad šis improvizuotas neoficialus susitikimas  bus ne tik malonus pasikalbėjimas, bet ir bendrų projektų vizijos įgyvendinimo pradžia.