baneris leidinys

kirvaitieneVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Neseniai iš tarptautinio projekto, vykusio Kuresarės regione (Estija), Saremos saloje, grįžo Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė. Tarptautinis projektas „Baltic Deal“ yra skirtas geriausios praktikos pritaikymui žemės ūkyje ir remiamas Europos regionų plėtros fondo.
 
Nuotr. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M. Kirvaitienė pastebėjo, kad Estijos ūkininkai linkę naudoti modernią, bet pigesnę, naudotą žemės ūkio techniką.
 
Šiame projekte dalyvauja Latvija, Lietuva, Švedija, Suomija, Estija, Lenkija ir Danija. Lietuvai atstovauja Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnyba bei keletas šalies ūkių. Šakių konsultavimo biuro gyvulininkystės konsultantė M.Kirvaitienė pastebėjo, jog  dalyvavimas projekte jai davė daug praktinės naudos. Lankytasi septyniuose ūkiuose, vyko seminarai, diskusijos. Pagrindinis šio projekto tikslas -  Baltijos jūros regiono sauga nuo pesticidų taršos. Ūkininkų skatinimas orientuotis į ekologinį ūkininkavimą , - taip pat vienas iš projekto uždavinių.

Vyrauja modernūs ūkiai

Kuresarės regione vykusio projekto dalyviai susipažino su ūkininkavimo sąlygomis šiame krašte. „Tiek žemyninėje Estijos dalyje, tiek Saremos saloje vyrauja gyvulininkystė. Mus šiek tiek nustebino tai, kad čia ganyklose yra įrengti akmeniniai aptvarai. Suprantama, ten visai kitoks kraštovaizdis negu Lietuvoje, akmenuotos ir kalvotos vietovės, nedideli dirbamos žemės masyvai. Dažniausiai auginami mėsiniai galvijai, taip pat verčiamasi pienininkyste. Didesnieji ūkiai vidutiniškai turi apie 4 tūkst. ha žemės, augina apie 1500 galvijų, smulkiais ūkininkais vadinami tie, kurie turi apie 30 ha dirbamos žemės,“ - įspūdžiais dalijosi M. Kirvaitienė. Pasak jos, pas kaimynus vyrauja modernūs ūkiai, galvijai laikomi šalto laikymo tvartuose. „Mūsų ūkininkams yra ko pasimokyti. Lyginant su Lietuva, estai pranašesni gyvulininkystės srityje. Tačiau kitokia situacija augalininkystėje,- šioje srityje lyderiai būtų lietuviai,“ - pasakojo specialistė.
 
Žemės ūkio technika moderni, bet ne nauja

Lietuvoje gali dažnai pamatyti laukuose dirbančius naujutėlaičius, dar blizgančius traktorius, kombainus. Estijos ūkininkai, pasak pašnekovės, atvirkščiai, nors ir naudoja modernią žemės ūkio techniką, bet ją perka pigesnę, naudotą. „Laukuose matėme ne pirmos jaunystės žemės ūkio techniką. Estai linkę daugiau investuoti į galvijų skaičiaus didinimą, naudoti gerus pašarus, daugiau investuoja į pastatų rekonstrukciją, fermų modernizavimą. Stengiasi išsiversti savo lėšomis, kuo mažiau naudotis bankų paslaugomis. Vienu žodžiu, gyvena labai taupiai, ūkiškai,“ - sakė gyvulininkystės konsultantė M.Kirvaitienė. Augalininkystės srityje populiariausi kombinuoti žemės dirbimo padargai. Pagrindinė kultūra, naudojama pašarui – miežiai. Mažai auginama vasarinių kviečių, o rapsai – tiesiog retenybė.

Populiari avininkystė

 Saremos saloje gana daug ūkininkų augina avis. Verčiamasi ne tik mėsine, bet ir pienine avininkyste. Čia ūkininkai labai dažnai patiria nuostolių dėl avis puldinėjančių vilkų, tad jų bandas čia sergsti šunys. Maždaug 100 avių bandai ganyti užtenka dviejų šunų. „Įdomu tai, kad vietiniai ūkininkai avis dažnai girdo jūros vandeniu. Tiems, kurie tuo piktinasi ir aiškina, kad taip yra teršiama jūra, ūkininkai, pasitelkę mokslininkus, jau turi paruošę atkirtį. Konstatuojama, kad 100 avių, atėjusių atsigerti prie jūros, nepadaro tokios žalos, kokią žalą padarytų gamtai prie jūros atėję 100 žmonių. Nors įstatymai ir draudžia gyvulius girdyti jūros vandeniu, avių augintojai nenoriai jų paiso“,- pasakojo M.Kirvaitienė.

Nelegali prekyba nepopuliari

 „Jei lietuviai dažnai mėgsta ieškoti pigesnių prekių, naudojasi nelegalių prekeivių paslaugomis, tai čia ūkininkai nelinkę nieko įsigyti nelegaliai, nors ir pigiau. Trąšas, chemines augalų apsaugos priemones estai paprastai perka tik iš patikimų ir žinomų firmų,“,- pastebėjo M.Kirvaitienė. Estai stengiasi minimaliai naudoti pesticidų, linkę į ekologinę žemdirbystę.

Saremos saloje iš viso yra apie 30 tūkst. ha dirbamos žemės. Vientisų žemės plotų čia yra labai nedaug, o lietuviškais mastais jie yra itin maži,- maždaug po 3 ha ir mažiau. „Nustebome, kad Lietuvos pieno perdirbimo įmonės, superkančios pieną Estijoje, estams už litrą pieno moka kur kas brangiau nei Lietuvos ūkininkams. Estų ūkininkai pasakojo, kad jiems už litrą pieno Lietuvos supirkėjai moka po 0,39 euro, kai tuo tarpu lietuviai ūkininkai gauna tik po 0,20 euro. Anot pačių estų, jiems labiau apsimoka savo produkciją parduoti lietuviams, negu vietiniams supirkėjams.

Kaip pastebėjo pašnekovė, projekto metu vykusioje konferencijoje buvo konstatuota, kad Baltijos šalių ūkininkai gana gerai laikosi aplinkosaugos bei ekologinių reikalavimų, dėl ūkininkavimo veiksnių Baltijos jūros tarša nedidėja.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos