Praėjusį penktadienį miestą drebino galingo krano ir sunkiasvorių mašinų gausmas. Ne vienas šakietis skubėjo pasinavynauti, kas vyksta prie „Šakių šilumos tinklų“ pastato.  Istorinis įvykis - galingas, 200 tonų keliantis kranas ne tik lengvai lyg plunksnas nukėlė katilinės stogo plokštes, bet ir įleido vidun bei į savo vietas milimetrų tikslumu pastatė šimtus tonų sveriančius: pakurą, katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį.

 

 

 

UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius džiaugiasi, kad daugiau nei po 25 vadovavimo šiai įmonei metų, pagaliau sulaukė tokio istorinio įvykio – naujo 5 megavatų (MW) galingumo katilo, kūrenamo biokuru, sumontavimo. Juo labiau, kad šio įvykio, pasirodo, buvo laukiama daugiau nei penkerius metus. „Kad, atsisakius dujų ir pradėjus kūrenti biokuru, galima sumažinti šilumos kainas, mums buvo aišku dar 2007 metais, tik tuomet mumis niekas nepatikėjo, - prisiminė L.Kasparavičius. – Tik 2009 metais rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą – Šakiuose pastatyti biokuru kūrenamą katilą. Tačiau statyti, tik gavus ES paramą, kurios trejus metus mažųjų miestelių katilinėms niekas neskyrė. Tai buvo laukimo metai. Tik pernai atsirado galimybė pretenduoti į 5 MW katilo įrengimo (2 mln. 491 tūkst. litų) finansavimą.“

Projekto tikslas – dar šiais metais gyventojams pradėti tiekti tik iš biokuro išgaunamą šilumą ir taip atpiginti jos kainas.  Pasak L.Kasparavičiaus, esant dideliems šalčiams miestui apšildyti reikia 8 MW katilo. „Jei šalčiai nebus dideli – mums užteks vien veikiančio naujojo katilo, - teigė „Šakių šilumos tinklų“ vadovas. - Tačiau, jei spustels šaltukas, užkursime dar ir Gimnazijos gatvėje esantį 2 MW biokuro katilą. Taip tikimės pereiti vien prie kūrenimo biokuru ir sumažinti šilumos kainas gyventojams. Tačiau, jei bus bėdų, visada turime atsarginį variantą – galime papildomai pajungti krosniniu kuru arba dujomis kūrenamus katilus.“ Pasak generalinio direktoriaus, yra paskaičiuota, kad kūrenant tik biokuru, per metus galima sutaupyti maždaug 1 mln. litų - tai leistų šilumos kainą sumažinti iki 5 centų, tačiau, kol bus bankui grąžinama paskola, kaina gali mažėti tik 1 arba 2 centais.

„Nuo 2003 iki 2013 metų dujos pabrango keturis, o mediena – tris kartus. Atotrūkis, koks bebūtų, kol kas vis tiek yra ir vis dar pigiau kūrenti medieną, o ne dujas, - konstatavo  faktą L.Kasparavičius. – Tačiau, kaip bus toliau, ar didės tas atotrūkis, ar mažės - sunku pasakyti. Kai stojome į Europos Sąjungą didieji ekonomistai irgi prognozavo, kad viskas brangs, bet atlyginimai kils sparčiau nei kainos. O ką turime šiandien? Prognozės ir lieka prognozėmis... Akivaizdžiai matom, kaip gali su jomis būti. Todėl mes remiamės ne prognozėmis, o dešimties metų rodikliais ir manome, kad ir ateityje kūrenti mediena bus pigiau nei dujomis.“ Be to, trejus metus iš eilės įmonė turės daryti taršos morotoringą – duoti ataskaitą apie į aplinką išmetamų CO2 dujų kiekį. Įmonėje jau apmokyti devyni operatoriai, pamainomis dieną ir naktį prižiūrėsiantys naujojo katilo veikimą ir profilaktinį valymą.

Pasak generalinio direktoriaus, šis projektas pradėtas vykdyti tik tada, kai pakankamai patyrusi UAB „Bioprojektas“ (Kazlų Rūda) parengė techninį projektą. Savo laiku ši įmonė net tik projektavo, bet ir statė biokatilines tiek Lietuvoje, tiek Rusijoje. Galbūt todėl pirmasis projekto etapas ir vyksta taip sklandžiai – parengiamieji darbai baigti. Visus biokatilinės įrengimus nupirko ir praėjusį penktadienį, nukėlus stogą, sumontavo tarptautinį konkursą laimėjusi sparčiai besivystanti, inovatyvi ir dinamiška, viena didžiausių energetikos įmonių Lietuvoje UAB „Ernestena“. Pirmasis projekto etapas įvykdytas sėkmingai, tačiau antrasis, UAB „Šakių šilumos tinklai“ technikos direktoriaus Simano Valaičio teigimu, vis dar nežinomybėje. „Konkursas paskelbtas. Šiuo metu yra pateiktos aštuonių įmonių paraiškos. Pirmadienį vyko vokų atplėšimas ir maždaug per savaitę paaiškės, kas bus antrasis rangovas, kuris turės atlikti katilo pajungimo darbus, - informavo S.Valaitis. – Tad laukia nemažiau svarbūs procesai – vamzdynų suvedžiojimas, jų izoliavimas, automatinis katilo valdymo pulto pajungimas, naujo plieninio indėklo į daugiau nei 45 metrų aukščio kaminą įstatymas ir kiti darbai.“

Šalia katilinės gyvenantys šakiečiai ir anksčiau pastebėjo jos kieme vykstančias permainas – išmontuoti ir išvežti du dideli, po 200 kub. metrų mazuto talpinę rezervuarai bei šio kuro siurblinė. „Čia, įgyvendinus projektą, viskas pasikeis iš pagrindų, - teigė L.Kasparavičius. – Kieme bus pastatytos elektroninės svarstyklės, biokuro svėrimo patalpa, rampa, naujas biokuro sandėlis, iš kurio nusities transporteriai, automatiškai paduodantys kurą į pakurą. Teritorija pagal techninį projektą bus išasfaltuota ir aptverta  dviejų metrų aukščio aklina, garsą sugeriančia tvora, kad aplinkiniai gyventojai girdėtų kuo mažiau triukšmo.“ Tad  dar laukia dideli darbai, kuriuos reikia pabaigti iki šių metų spalio vidurio, kai prasidės naujas kūrenimo sezonas.