baneris leidinys

dicpinigaitisVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Įsigaliojus naujajam Miškų įstatymui bei reorganizavus miškų priežiūros ir kontrolės struktūrą, nuo 2012 metų sausio 1 dienos visa valstybinė miškų kontrolė perduota Valstybinei miškų tarnybai. Įsteigti septyni teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, kurie užsiima šalies privačių miškų ir kitų miškų (savivaldybių, seniūnijų, kariškiams priklausančių miškų) kontrole. Valstybinių miškų kontrolei vykdyti tarnyboje yra įsteigtas atskiras Valstybinio miško kontrolės poskyris.  Respublikos mastu miškų kontrolės sistemoje dirba arti 100 pareigūnų, - kiekvienam iš jų  vidutiniškai tenka kontroliuoti apie 16 tūkst. ha miško.
 
Nuotr. „Stengiuosi patikrinimo aktus pateikti kuo anksčiau, kad būtų galima miško savininkui iš anksto patarti, kokių klaidų vengti, paaiškinti, kaip vykdyti darbus,“- sako vyriausiasis specialistas A. Dičpinigaitis.
 
Šakių rajone  privačių miškų kontrolę vykdo Valstybinės miškų tarnybos Kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Dičpinigaitis. Su juo ir kalbamės apie mūsų rajono miškininkų rūpesčius ir darbus.
 
- Kokias pagrindines miškų kontrolės funkcijas vykdote rajone?

Šiuo metu rajone privačių miškų savininkams priklauso daugiau nei 7 tūkst. ha miško teritorijos. Apie 50 juridinių asmenų, miškų savininkų, valdo per tūkstantį hektarų miško. Tad mano žinioje yra per 8 tūkst. ha kontroliuojamo miško teritorijos. Pagrindinis darbas – privačių miškų būklės, naudojimo, atkūrimo ir apsaugos kontrolė. Taip pat tenka vykdyti ir papildomas funkcijas - išrašyti leidimus miško kirtimams ne tik privačių miškų savininkams, bet ir visiems kitiems valstybinių ir savivaldybės miškų valdytojams ir naudotojams. Šiuo metu pagal naująją miškų priežiūros ir kontrolės įstatyminę bazę mūsų veikla radikaliai pasikeitusi. Ji nukreipta ne į „policinį“ kontrolės vykdymą, siekiant kuo daugiau miško savininkų nubausti,  kaip būdavo anksčiau, o pirmiausia stengiamasi konsultuoti miško savininkus, kad jie turėtų pakankamai žinių ir nedarytų pažeidimų.Tokie šiandieniniai mūsų veiklos prioritetai jau davė akivaizdžiai teigiamų rezultatų. Pažeidimų radikaliai sumažėjo. Administracinio pobūdžio priemonė šiandien taikoma tik kaip neišvengiamybė. Praėjusiais metais bei per šių metų pirmąjį pusmetį savavališkų kirtimų apskritai neužfiksuota. Pernai buvo įregistruotos dvi miško vagystės, šiemet nustatytas vienas toks atvejis. Dėl miško vagysčių tyrimus atlieka policijos komisariato pareigūnai.
 
- Ar privačių miškų savininkai, siekdami iš miško gauti kuo daugiau materialinės naudos, kirsdami miškus nepiktnaudžiauja savo padėtimi?

Manau, nerimas dėl kertamų miškų yra tikrai perdėtas. Negaliu pateikti tikslios informacijos dėl valstybinių miškų kirtimų apimčių, tačiau privačių miškų savininkai paprastai laikosi nustatytų įstatymų. Miškų resursai tikrai nėra niokojami. Privačiame sektoriuje miškų kirtimai nesiekia nei pusės to, kiek atauginama naujų miškų. Be to, didelė dalis privataus sektoriaus  medynų, kurie pasiekę gamtinę brandą, nėra iškertami, nors tai ir reikėtų padaryti. Mūsų rajone yra gana daug miškų sklypų, kurie valdomi bendrosios nuosavybės teise, - yra du, trys ar net dešimt to paties miško sklypo bendrasavininkių. Blogiausia, kuomet miško bendrasavininkiai gyvena užsienyje ir visai nesiruošia grįžti į Lietuvą. Tuomet ir susiduriama  su rimta problema, kai vienam iš bendrasavininkių norint išsikirsti dalį miško, reikia gauti kitų sutikimus ar įgaliojimus. Be visų reikalingų dokumentų, miško kirtimo darbų vykdyti negalima. Dar didesnės problemos iškiltų, jei į tokius miškus įsisuktų škvalas , koks buvo Dzūkijoje, ir būtų nuniokotas miškas. Norint sutvarkyti miško išvartas, ir vėl iškiltų teisinė kolizija. Pagal įstatyminę bazę mišką tvarkyti reikia, o teisinių galimybių - nėra. Miško išvartas privalo sutvarkyti savo lėšomis pats miško savininkas, tačiau turi teisę ir galimybę pasinaudoti Europos Sąjungos projektine parama.
 
- Minėjote, jog Miškų įstatymas įtvirtino daug liberalesnes, lankstesnes miško naudojimo ir kontrolės nuostatas. Ar keitėsi leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka?

Privačių miškų naudojimo tvarka šiandien yra išties liberali. Kiekvienu atveju sprendžiamas klausimas individualiai. Galioja supaprastinta leidimų kirsti mišką išdavimo tvarka. Jei  miško savininkas  gyvena Vilniuje ar Klaipėdoje ir nori savo reikmėms išsikirsti nedidelį kiekį miško, jam nebūtina atvykti į Šakius. Pranešimo formą apie ketinimus kirsti mišką galima užpildyti ir internetu ar atsiųsti registruotu laišku. Jei dokumentas bus tinkamai užpildytas, po penkiolikos dienų, negavęs neigiamo atsakymo, žmogus gali vykti į savo mišką ir pradėti kirtimus.
 
- Ar yra rajone pasitaikę kokio nors vandalizmo, miško niokojimo atvejų? Kokių nepatogumų dėl nekviestų „svečių“ dažniausiai patiria privačių miškų savininkai?

Mūsų rajone rimtų vandalizmo atvejų tikrai nebuvo. Smulkių problemų iškyla. Privačių miškų savininkai dažniausiai dejuoja dėl šiukšlinimo miškuose, - dažnam tenka pririnkti maišus šiukšlių, kurias palieka poilsiautojai, grybautojai ar uogautojai. Tačiau tokia miško savininko pareiga,- tvarkyti ir prižiūrėti savo mišką. Pagrindinė bėda – suniokoti, išvažinėti miško keliukai. Gauname nemažai skundų, kuriuose miško savininkai tiesiog prašo leisti uždaryti kelius. Pagal medžioklės įstatymus, jeigu nėra raštiško miško savininko pareiškimo, kad jo miške nebūtų medžiojama, medžiotojų būrelis ar klubas tame miške gali medžioti. Tačiau yra ir tam tikros medžiotojų prievolės, kaip jie turi elgtis privačiame miške. Medžiotojai statyti bokštelius ar šėryklas žvėreliams gali tik gavę miško savininkų sutikimą. Deja, pasitaiko atvejų, kai medžiotojai šiuos statinius įsirengia tiesiog savavališkai.
 
- Su kokiais sunkumais tenka susidurti miškų savininkams, vykdant miško atkūrimo darbus?

- Pagal Miškų įstatymą iškirstos biržės turi būti dirbtinu būdu atkurtos arba atželti per trejus metus. Miško atkūrimo nuostatai šiandien taip pat yra gana liberalūs, nėra itin griežtų reikalavimų dėl medžių rūšių atsodinimo, kaip buvo anksčiau. Aš stengiuosi patikrinimo aktus pateikti kuo anksčiau, kad būtų galima miško savininkui iš anksto patarti, kokių klaidų vengti, paaiškinti, kaip vykdyti darbus. Pagal galiojančius įstatymus, už iškirsto miško neatkūrimą numatyta bauda - 1000 litų už hektarą. Miško atkūrimo išlaidos nemažos,- tenka investuoti 3-4 tūkst. litų į hektarą. Tačiau tinkamai prižiūrimas miškas yra geriausia investicija į ateitį ir didžiausios palūkanos, kokių negausite jokiame banke.

Komentuoti

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos