Jau tapo įprasta, kad rimčiau prakalbus apie verslą mūsų savivaldybėje konstatuojama, švelniai tariant, ne kokia padėtis. Tada ieškoma kaltų ir tuo vienkartinė akcija pasibaigia. Kontrolės komiteto posėdyje buvo iškeltos senos problemos ir dar kartą bandoma pradėti iš naujo.

 

 

„Šiandien mums rūpi verslo plėtros ir investicijų pritraukimo į mūsų rajoną problematika. Tai yra tik įžanginis svarstymas, kurio metu sieksime suformuluoti pradinius taškus, klausimus, problemas, ką reikėtų daryti savivaldybėje, kad verslumas rajone padidėtų“,- posėdį pradėjo komiteto pirmininkas Vaidas Balčiūnas. Visų akys nukrypo ir į Šakių verslo informavimo centrą (VIC).

Ne paslaptis, kad Šakių verslo informavimo centro darbas ilgą laiką netenkino rajono vadovų ir dalininkų. „Dvidešimt metų esu verslininkė ir iš Verslo informavimo centro niekada negavau jokios žinios – kvietimo į renginį, posėdį, ar konferenciją. Kas ten veikiama, kuo jis gali padėti man, kaip verslininkei, išvis neaišku,“- įsisenėjusias problemas priminė rajono tarybos narė ir verslininkė Aurelija Maksvytienė. „Mūsų durys atviros visiems“, - paaiškino naujoji Šakių VIC direktorė Daiva Palukaitienė. - Iki šiol centras labiausiai tarnavo pradedantiems verslininkams. Jūsų, kaip senų verslo vilkų, mes kol kas galime ir neturėti kuo pakonsultuoti, tačiau situacija ateityje keisis.“ „Aš manau, kad pas jus vienas vilkas dūdą pučia“,- replikavo A. Maksvytienė. Moteris iškėlė ir dar vieną aktualią informacijos prieinamumo problemą. D. Palukaitienė teigė, kad visa informacija talpinama svetainėje. „Atsiprašau, jei jūsų kontaktų nėra mūsų kontaktų sąraše ir jūs negaunate mūsų informacijos“,- apgailestavo Šakių VIC vadovė ir pasiūlė A. Maksvytienei apsikeisti kontaktais.

D. Palukaitienė teigė, kad kontaktų sąrašas yra pasenęs, o daugelis jame esančių įmonių jau apskritai neveikia. Be to, verslininkus į renginius yra labai sunku prisikviesti. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas pritarė, kad prisikviesti žmones yra išties nelengva, tad reikia aktyviau informuoti verslininkus, skambinti jiems „dažniausiai po tris kartus“, taip pat susidaryti naują, nepasenusį visų veikiančių įmonių sąrašą. „Mums reikėtų, kad informacija pasklistų, kad nebūtų, jog žmogus 20 metų versle ir tos informacijos nežino. O tokių yra daug“,- teigė V. Girdauskas. Jis pasiūlė D. Palukaitienei duomenų apie verslininkus ieškoti Mokesčių inspekcijoje.

Regioninės plėtros skyriaus vedėjas sakė pasigedęs visų rajono verslininkų susibėgimo. „Paskutinis toks buvo dar tuomet, kai meru buvo J. Puodžiukaitis“,- prisiminė V. Girdauskas.

Kontrolės komiteto pirmininkas V. Balčiūnas teigė, jog tikslas yra skatinti, kad nepabėgtų žmonės, auginti jų kompetenciją. „Visų – tiek verslininkų, tiek jiems tarnaujančių, turiu galvoje valstybės tarnautojus, pirmiausiai norėčiau paklausti, ar verslo aplinkos įvertinimas toks ir yra, ar jūs žinote detalesnį?“- sklaidydamas kelių puslapių dokumentą V. Balčiūnas klausė V. Girdausko. „Aurelijos Baužaitės vadovavimo Šakių verslo informacijos centrui laikais buvo daryta platesnė, keliasdešimties puslapių apžvalga, bet dabar ji jau yra pasenusi“,- pripažino Regioninės plėtros skyriaus vedėjas.

„Kiek pas mus yra pažengęs prekybos, kiek energetikos, kiek viešasis sektorius, galbūt pramonė? Manau, mums būtina žinoti esamą situaciją, reikia išsamesnės jos analizės, kad surastume tuos atspirties taškus, nuo kurių būtų galima pradėti galvoti, ką reikia keisti, gerinti, kad verslo aplinka pagerėtų, kad būtų pritraukiami investuotojai,- kalbėjo V. Balčiūnas. – Kas dalyvavo lojalumo programos iniciatyvoje, žino, jog buvo atsisakyta vertinti ekonominę situaciją, nes nėra duomenų.“

Verslo informavimo centro direktorė Daiva Palukaitienė pažadėjo tuos duomenis kartu su Regioninės plėtros skyriaus pagalba surinkti.

Posėdžio metu sunkiai pavyko apsispręsti, ar reikia investuotojų. „Ką mes skatiname, pagalvokime. Ateina, pavyzdžiui, „Ikea“. Kaip tai atsilieptų vietiniam verslui? Ar mes jau nuo to pasijustume laimingi, ar tie visi mūsų baldžiai neliktų be darbuotojų? Čia tik šiaip, kaip pavyzdį pateikiu. Tiesiog pamąstykim, kas yra investuotojas, ir ką jis mums duoda“,- svarstė V. Girdauskas. „Gal jis žalą mums padarys?“- klausė A. Maksvytienė.

V. Balčiūnas pastebėjo, kad, kalbant apie investicijas, rajono situacija nėra dėkinga, nes trūksta darbo jėgos ir infrastruktūros. V. Girdauskas mano, kad dėl vangios verslo plėtros kaltas ir žmonių nepasitikėjimas savo jėgomis: „Kas atidarė pirmąsias kaimo turizmo sodybas? Kauniečiai, vilniečiai. Vietiniai stebėjosi, niekaip negalėjo patikėti, kad čia kas nors įvyks.“ Jo nuomone, pritraukti investuotojus galime tik pasiūlę jiems tai, ko negali pasiūlyti kiti. „Investuotojai prašo: „Sumažinkite pelno mokestį 5 proc., jums 95 proc. tai liks,- pasakojo vedėjas. - Aišku, čia nuo mūsų nepriklauso, bet mes galime kreiptis ir į Seimą. Mes galime pasiūlyti padėti greičiau sutvarkyti dokumentus. Tuo mes išsiskirtume. Tai čia yra tik viena iš idėjų.“

Kaip žinoma, šiuo metu tiesiogiai nuo savivaldybės priklauso žemės ir nekilnojamojo turto mokesčiai.