Praėjusią savaitę Vyriausybė svarstė Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo ir kitų teisės aktų pakeitimo projektus, susijusius su kelių infrastruktūra ir jų priežiūra. Susisiekimo ministro Rimanto Sinkevičiaus pareikšta pozicija, jog kelių mokestį turi mokėti visi, kas naudojasi keliais, ne visų buvo sutikta palankiai. Iki šiol toks mokestis žemdirbiams  nebuvo taikomas, nes didžiagabaritė žemės ūkio technika nebuvo registruojama „Regitroje“. Pagal siūlomą projektą, mokesčio dydį pagal įstatyme numatytas ribas sunkiasvorėms ir didžiagabaritėms transporto priemonėms už naudojimąsi valstybinės reikšmės keliais nustatys Vyriausybė, o už naudojimąsi vietinės reikšmės viešaisiais keliais - savivaldybės. Metinis traktoriaus kelių mokestis gali sudaryti nuo 580 iki 2200 litų, priklausomai nuo technikos gabaritų. Įstatymo projekte numatoma, kad minėto mokesčio mėnesio tarifas turi būti ne didesnis kaip 10 proc. , savaitės - ne didesnis kaip 5 proc. , o dienos - neviršyti 2 proc. metinio tarifo.

 

Specialistų atliktos analizės duomenimis, net 90 proc. Lietuvos žvyrkelių nebeatitinka jiems keliamų reikalavimų, mat pastaraisiais metais smarkiai sumažėjo vietinės reikšmės kelių finansavimas. Šakių rajone vietinių žvyruotų kelių būklė taip pat itin prasta, nuolat trūksta lėšų asfaltavimo darbams atlikti. Labiausiai Lietuvos kelius ardo sunkiasvoris transportas, bet mokesčių už išduotus leidimus naudotis keliais sunkiasvoriam ir stambiagabaričiam transportui pernai surinkta tik 8 mln. litų. Jeigu Seimas kitais metais priimtų Susisiekimo ministerijos siūlomus įstatymų pakeitimus, įvedančius kelių mokestį žemės ūkio technikai, į Kelių priežiūros ir plėtros programos fondą būtų surinkta apie 1 mln. litų daugiau. Tačiau toks netikėtas sprendimas įvesti naujus mokesčius, iš anksto šio klausimo nederinus su žemdirbiškomis organizacijomis, neišanalizavus ir neaptarus galimų pasekmių, papiktino tiek Žemės ūkio rūmų, tiek Ūkininkų sąjungos vadovus bei šalies žemdirbius. Pagrasinta imtis net ir kraštutinių priemonių. Tuo tarpu pataisų iniciatoriai yra tos nuomonės, jog būtina laikytis solidarumo principo ir prie kelių remonto darbų prisidėti visiems, kurie jais naudojasi. Kodėl mokesčius moka miškininkai, statybininkai, o žemdirbiams daromos išimtys? Tai nėra metinis mokestis. Jo dydis priklausys nuo to, kada ūkininkas rajoniniais keliais veš savo produkciją ar kitą didžiulį krovinį, taip pat nuo krovinio transportavimo trukmės, gabaritų, ašių apkrovos ir nuvažiuotų kilometrų bei viršytos leistinos ribos. Anot įstatymo pataisų iniciatorių, šis mokestis būtų savotiškas žemdirbių indėlis, prisidedant žemdirbiams prie kaimo kelių priežiūros.

Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas įsitikinęs, kad šis naujas mokestis žemdirbiams  atsirado neatsitiktinai. „Kai buvo kalbama apie Kaimo plėtros programos lėšas, susisiekimo ministras R.Sinkevičius prašė iš šios programos fondo skirti apie 700 mln. Lt kelių priežiūrai ir plėtrai. Žemdirbiškos organizacijos tam pasipriešino. Tada buvo sugalvotas kitas būdas, kaip surasti lėšų krašto keliams, - nuspręsta įvesti papildomą kelių mokestį žemdirbiams“,- pastebėjo R.Valiukas. Gal žemdirbiai sulaukė savotiško „keršto“ už nepaklusnumą? Anot R.Valiuko, reikėtų atkreipti dėmesį, kaip yra kitose Europos valstybėse. Ten yra įrengti alternatyvūs keliai, kuriais dažniausiai naudojasi ūkininkai. Jei ūkininkas nori važiuoti su savo technika geru keliu, tik tokiu atveju jis privalo mokėti kelių naudotojo mokestį. „Pas mus visada pasirenkamas lengviausias kelias,- ką nors apmokestinti. Manau, kad dėl šio kelių mokesčio taikymo žemdirbiams dar turės vykti ilgos diskusijos ir derybos“, – įsitikinęs rajono žemdirbių interesams atstovaujantis Žemės ūkio rūmų atstovas.

Ne vienas kalbintas rajono ūkininkas sutiko, kad sunkiasvorė technika kartais iš tiesų apgadina rajoninius kelius, tačiau kol kas kitos išeities nėra,- kiekvienam reikia pasiekti savo pasėlius, o alternatyvių kelių pas mus kol kas nėra. Iš kitos pusės, nemažai žemdirbių, ūkininkaujančių vienkiemiuose, apskritai su savo technika net neišvažiuoja į rajoninius kelius. „Manyčiau, kažkokį mokestį už naudojimąsi keliais reikėtų mokėti ir žemdirbiams, tačiau labai svarbu, kokie bus numatyti tokių mokesčių kriterijai ir tvarka. Juk vieno ūkininko žemės yra gal už dešimties kilometrų, o  kito - visa žemė aplink namus. Kas sukontroliuos, su kokia technika ir kiek kilometrų kokiu keliu nuvažiavo ūkininkas, kokį mokestį jam priklausytų mokėti? Be to, daugelis firmų pačios išsiveža iš ūkininko sandėlių žemės ūkio produkciją, tad ir ūkininkui niekur važiuoti nereikia. Ir aš turiu technikos, su kuria į jokius kelius neišvažiuoju. Kaip tokiu atveju gali būti nustatytas kelių mokestis?“- savo nuomonę išsakė Sintautų seniūnijos ūkininkas Juozas Duoba. Beje, ūkininkas pastebėjo, jog pastaraisiais metais daugelis ūkininkų turi nusipirkę sunkvežimius, su kuriais išveža runkelius ar kitą žemės ūkio produkciją supirkėjams, todėl traktoriais su priekabomis tikrai retai kas naudojasi. „Paimti duomenis iš registro ir apmokestinti,- tai ne išeitis. Reikia diskutuoti, svarstyti ir surasti teisingiausią variantą“,- įsitikinęs ūkininkas.