lydekaPraėjusį savaitgalį, Nemune ties Kiduliais, stovyklavietėje „Prisiminimų parkas“ čia gyvenantis Vitalijus ištraukė 11 kilogramų ir 110 centimetrų lydeką.

Nuotr. Kol Vitalijus ištraukė 11 kg 110 cm lydeką iš vandens, užtruko apie pusę valandos.

Kaip pripažino žvejys, ištraukti žuvį nebuvo lengva. „Gerai, kad buvau nusipirkęs kokybišką valą, nes kova su lydeka truko apie pusę valandos“, - atviravo žvejys. Pasak Vitalijaus, toks laimikis gali būti vadinamas ir gyvenimo žuvimi, nes sužvejoti tokią lydeką gali prireikti ne vienerių metų.

Ištrauktą lydeką žvejys išrūkė, o žuvies galva bus pritvirtinta ant specialios lentelės ir kabės, kaip trofėjus.

„Šviesos“ ir „Draugo“ inf.
Artėjant šildymo sezonui dviejose rajono įstaigose bus pastatyti nauji šildymo katilai, nes senieji jau atitarnavo. Tam prireiks apie 50 tūkst. litų.

Kudirkos Naumiesčio seniūnas Vincas Alfredas Puida kalbėjo, kad dabartinis katilas, kuriuo buvo šildomos ir seniūnijos, ir ambulatorijos patalpos, tarnavo apie 18 metų. „Jau du metus kalbėjome, kad reikia keisti, bet vis dėl lėšų stygiaus to nepadarydavome. Ne kartą buvo ir virintas, ir kitaip tvarkytas. Bijojome, kad tik ištvertume žiemą“, - teigė V. A. Puida. Seniūnija, gavusi rajono vadovybės patvirtinimą, kad lėšų katilo įsigijimui bus skirta, artimiausiu metu planuojama pradėti darbus. Seniūnas aiškino, kad reikia paruošti vietą, nes būsimas katilas bus didesnis, tačiau bent kol kas nebus atjungiamas ir senasis. Manoma, kad visi darbai galėtų būti atlikti per porą savaičių. Kadangi seniūnija katilą statys savo pajėgomis, taip tikisi ir sutaupyti. Planuojama, kad šiems darbams prireiks apie 18-19 tūkst. litų.

Iš savivaldybės rezervo jau skirta lėšų ir dar vieno katilo įsigijimui. Keisti senąjį katilą reikia ir Siesartėnų pagrindinėje mokykloje. Čia katilas taip pat statytas bemaž prieš 18 metų ir jau nepajėgė apšildyti visų mokyklos patalpų. Ši investicija savivaldybei atsiėjo apie 30 tūkst. litų.

„Draugo“ inf.
olenseviciusGiedrė PLEČKAITYTĖ

Paprastai didysis medžioklės sezonas prasideda antroje rudens pusėje. Jau šį rudenį stirnas bus galima medžioti be licencijų. Kaip šią naujovę vertina medžioklės ir aplinkos apsaugos agentūros atstovai? Pasirodo, aplinkosaugininkai labiau nerimauja dėl šernų, o ne dėl stirnų likimo.

Nuotr. Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinis aplinkos  apsaugos inspektorius V. Olensevičius sakė, jog didesnį nerimą kelia ne stirnų, bet šernų likimas.

Medžioklės naujovės

Aplinkos apsaugos ministerija priėmė sprendimą, jog šiemet stirnoms ir jų jaunikliams iki vienerių metų medžioklės sezono metu, nuo spalio 1 iki gruodžio 31 dienos, nereikės licencijų. „Licencijos skiriamos tik stirnų patinams“, - teigė Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos valstybinis aplinkos apsaugos inspektorius Vidmantas Olensevičius. Kaip medžiotojai vertina šią naujovę, teiravomės vis dar Šakių medžiotojų ir žvejų draugijoje medžioklės žinovo pareigas einančio Petro Šimaičio. „Medžiotojai pasidarė sąmoningi ir jiems licencijų nebereikia. Visi labai patenkinti ir niekas negalvoja, nekalba, net tokios minties neturi, kad dabar tai stirnų pašaudysime“, - teigė P. Šimaitis. Be to, jis priminė, kad prieš prasidedant vadinamosios varyminės medžioklės sezonui, kuris startuos spalio viduryje, bus kviečiamas bendras medžiotojų būrelių pasitarimas apie stirnų medžiojimą.
liftasGintarė MARTINAITIENĖ

Šakių ligoninė, spręsdama aplinkos sutvarkymo klausimą, kreipėsi į rajono tarybą su prašymu, kad du ligoninės teritorijoje esantys seni pastatai būtų pripažinti nereikalingi ir nugriauti. Jų vietoje planuojama įrengti automobilių stovėjimo aikštelę bei poilsio kiemelį. Lėšų prašoma ir naujo lifto įsigijimui, nes dabartinis yra kritinės būklės ir, tikėtina, jau pavasarį bus uždrausta jo eksploatacija.

Nuotr. Prieš 22 metus įrengtas ligoninės liftas yra susidėvėjęs, nuolat genda. Naujo lifto įrengimui reikėtų daugiau nei 117 tūkst. litų.


Pastaraisiais metais įgyvendinant projektus gerokai pasikeitė Šakių ligoninės vidus ir išorė. Įstaigos vadovas ir vyriausiasis gydytojas Algirdas Klimaitis teigė, kad būtina rūpintis ligoninės aplinkos sutvarkymu, spręsti personalo ir lankytojų automobilių parkavimo problemas, gerinti ligonių sveikimo ir reabilitacijos sąlygas.
kasparavicius2Asta GVILDIENĖ

Pasibaigus vasarai, vėstantys orai vis dažniau primena apie nenumaldomai artėjančią žiemą ir kartu su ja prasidėsiantį šildymo sezoną. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas neprognozuoja, kiek šį sezoną galėtų brangti šildymas, ir sako, kad šildymo kaina priklausys nuo naftos produktų kainos pasaulinėse rinkose. Šiuo metu gamtinės dujos, palyginti su praėjusiais metais, pabrango 37 proc., tad visai realios prognozės, kad šildymo kaina šį sezoną gali šoktelėti iki 17 proc.

Nuotr. UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius L.Kasparavičius prognozuoja, kad dujų pabrangimas šakiečiams neturėtų būti labai skausmingas.

Kaip šildymo sezonui ruošėsi ir kokias kainas prognozuoja UAB „Šakių šilumos tinklai“ kalbiname generalinį direktorių Laimutį Kasparavičių.

Kokius pasiruošimo žiemai darbus įmonė atliko per vasarą? 
 
Pasiruošimą žiemai įmonė vykdo kasmet. Kadangi centralizuoto šilumos tiekimo sistemai yra keliami labai aukšti reikalavimai, reikia pasirūpinti ne tik kuru, bet ir būtiniausiais profilaktiniais darbais, kad būtų užtikrintas patikimas šilumos tiekimas. Svarbiausias iš jų - šiluminių trasų hidrauliniai bandymai, kurie atliekami vamzdynuose sukeliant aukštą slėgį. Pastatų šildymo sistemos taip pat turi būti hidrauliškai išbandytos dėl defektų išaiškinimo ir jų pašalinimo, kad šaltais žiemos mėnesiais dėl jų nesutriktų stabilus šilumos tiekimas.
Dalis miško savininkų naudojasi Europos Sąjungos parama. Suvalkijos regione nemažai žemės ūkio paskirties žemių apželdinama mišku, dalyvaujama ne žemės ūkio paskirties ir apleistos žemės ūkio paskirties žemės apželdinimo mišku programose, vykdomi neplyni miško kirtimai vietoj galimų plynų.

Šiuo metu Miškų kontrolės skyriaus pareigūnai ir Valstybinės miškų kontrolės agentūrų inspektoriai atlieka patikrinimus pagal Nacionalinės mokėjimo agentūros sąrašus dėl neplynųjų kirtimų vykdymo pagal Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai priemonę ,,Miškų aplinkosaugos išmokos“. Šakių rajono savivaldybėje patikrinti keturi objektai, kur vietoj suprojektuotų plynųjų miško kirtimų buvo atlikti neplynieji miško kirtimai.

„Draugo“ inf.
litinskas_vaidasGintarė MARTINAITIENĖ

Kaip pavasarį prasidėjo pirmosios kalbos apie UAB „Šakių vandenys“ veiklą, nuostolius ir kitus niuansus, taip tebesitęsia. Kol kas net neaišku, kada šis užburtas ratas sustos. Šiuo metu bendrovės veiklą analizuoja speciali komisija, kuri išvadas turėtų pateikti ateinantį mėnesį. Išvadų nėra, tačiau diskusijų ir kalbų šia tema netrūksta.

Nuotr. V. Litinskas jau ne kartą aiškino, kodėl UAB „Šakių vandenys“ praėjusiais metais dirbo nuostolingai. Dabar direktorius pateikė, jo manymu, tris pagrindines priežastis, kodėl taip yra.

Ūkio komitetas, kuriam vadovauja Henrikas Zaremba, aiškinasi, kodėl 2009 metų UAB „Šakių vandenys“ beveik pusės milijono pelnas pernai virto daugiau nei milijono litų nuostoliu. Be to, komitetas spalio mėnesį turėtų pateikti išvadas bei siūlymus, kaip bendrovę ištempti iš krizės liūno. Šiuo klausimu domisi bei situaciją analizuoja ir tarybos nario Edmundo Rinkevičiaus vadovaujamas Kontrolės komitetas. Praėjusį ketvirtadienį vykusiame posėdyje dalyvavo ir UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas, kuris dar kartą aiškino, jo nuomone, svarbiausias priežastis, lemiančias bendrovės nuostolius. Be to, jis džiaugėsi prasidėjusiu dialogu tarp bendrovės ir savivaldybės, kurio anksčiau jis pasigesdavęs.
sodinukaiGiedrė PLEČKAITYTĖ

Ateinantį savaitgalį šalies miškininkai minės savo profesinę šventę – Miškininkų dieną. Tačiau šįkart pažvelkime ne į tai, kokius apdovanojimus rajono miškininkai gaus šios dienos proga, o į tai, kaip rajone įgyvendinamas miškų atkūrimas.

Nuotr. VĮ „Lekėčių medelynas“ augina visas pagrindines medžių rūšis, kurių sodinukai naudojami miško atkūrimui. Sodinukus puoselėjančios moterys tikino, jog sunkiausia šiame darbe ravėti mažus medelių ūglius.  

Ne tik pelno siekia

2011-ieji paskelbti tarptautiniais miškų metais. Tad šiemet rengiant įvairias akcijas, kurių nemažai būta jau pavasarį, ir dar planuojama įgyvendinti artimiausiu metu, siekiama atkreipti visuomenės dėmesį į miškus. „Valstybės turtą valdanti įmonė siekia pelno iš valstybės miškų, bet tuo pačiu miškus reikia atkurti. Mes pradedame mišką atkurti nuo sėklelės. Net 80 proc. visų kelminio mokesčio lėšų urėdija skiria miško atkūrimui“, - pasakojo VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdo pavaduotojas Romas Kupstaitis. Miško atkūrimo darbams atlikti urėdija per metus skiria iki 5 mln. litų. Kaip teigė R. Kupstaitis, per metus net pusė mln. litų panaudojama daigelių išauginimui VĮ ,,Šakių miškų urėdijos” Lekėčių medelyne.

Nekartą bendraujant su žmonėmis tenka išgirsti jų nuogąstavimus dėl sparčiai retėjančių miškų. Tačiau tokį pastebėjimą išgirdęs pavaduotojas šypteli. „Tai kelia šypseną dėl to, kad dabar Lietuvos miškininkystėje susiklostė tokia situacija, kad mes, taupydami miškus, juos tiesiog  supūdėme. Dabar beržą kertame jau blogos kokybės. Mes už beržo kubą turėtume gauti iki 200 litų. Kadangi kertame perbrendusius medžius – tai gauname po 150 litų už kubą“, - teigė R. Kupstaitis, pridurdamas, jog medis yra gyvas produktas, kuris turi optimalią ribą, nubrėžiančią jo produktyvumą. Pasak urėdijos atstovo, beržą reiktų kirsti 71 metų, o dabar jis kertamas 90 metų. „Kai žmonės pamato plyną lauką, kuriame augo baravykai, pyksta, kad mišką nukirto. Miškas yra atsikuriantis, atsinaujinantis žemės šaltinis. Nukirstojo vietoje pasodiname naują mišką. Jis netgi geriau orą grynina, vandenį valo“,- kalbėjo R. Kupstaitis. Kasmet rajone iškertama apie 220 ha miško. Tačiau miško kasmet atkuriama daugiau nei iškertama. Pasak R. Kupstaičio, visumoj šalyje auga miškingumas.   

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos