baneris leidinys

girdauskas2Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Kaliningrade (Rusijos Federacija) vyko ketvirtasis tarptautinis Kaliningrado srities regionų  partnerių forumas. Jame dalyvavo aukštas pareigas užimantys Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Rusijos vadovai. Tarp  200 dalyvių -  gausiausia lietuvių delegacija, kurią sudarė net 84 žmonės. Jų tarpe ir mūsų rajono atstovai – savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas bei du verslininkai – Arūnas Tarnauskas ir Vaidas Morkevičius.

Nuotr. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V.Girdauskas džiaugėsi, kad Kaliningrado srities regionų partnerių forume užsimezgė kontaktai su užsienio partneriais ir atsirado galimybė įgyvendinti ne vieną tarptautinį projektą.

Pagrindinis trukdis – eilės pasienyje
 
Pasak V.Girdausko, vienas iš svarbiausių klausimų, kuris buvo svarstytas susitikimo metu – kaip įveikti 500 metrų atstumą nuo Europos Sąjungos iki Rusijos Federacijos. Dažnai tai užtrunka 15  ar net 20 val. Per tiek laiko čia galima atskristi iš Vladivostoko, įveikiant 20 tūkst. kilometrų. Tai pagrindinis bendradarbiavimo su Rusijos Federacija  trukdis. „Lenkai forume džiaugėsi 50 metrų bendradarbiavimo zona su Rusija, kurią atidarė šių metų rugpjūtį, - pasakojo Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. – Nors ji realiai veikia tik pusantro mėnesio, tačiau jau gauta maždaug 5 tūkst. kreipimųsi ir išduota apie 3 tūkst. bevizių leidimų įvažiuoti į kaimyninę šalį. Lietuva, deja, dar  nėra pasirašiusi tokios sutarties. Tačiau tai būtų realiausia galimybė vystyti verslą ir dviems šalims bendradarbiauti be pasienio eilių.“ V.Girdausko manymu, kontrabandininkus reikėtų gaudyti ne pasienio zonoje, o šalies viduje, kur ir realizuojama nelegaliai pervežta produkcija. Taip nenukentėtų likusieji sieną kertantys žmonės, priversti laukti beprotiškose eilėse. „Sienos turi jungti šalis, o ne būti barjerais, trukdančiais bendradarbiauti, - tvirtino jis. – Koks investuotojas stovės dešimt valandų pasienio eilėje? Kaip projekto dalyvis papuls į kitą šalį įgyvendinti kokio nors bendro projekto, jei visą dieną pralauks leidimo įvažiuoti?“
bitinas2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Užbaigęs šių metų darbus iš Plokščių žemės ūkio bendrovės pirmininko pareigų traukiasi kraštietis Vytautas Bitinas. Didžiąją dalį jo turėtų bendrovės pajų įsigijo Kubilių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Alvydas Miliūnas. Tai pirmas toks atvejis Lietuvoje, kai sujungiamos dvi bendrovės. Manoma, jog ūkio stambinimas leis siekti dar geresnių darbo rezultatų.

Nuotr. Ilgametis Plokščių žemės ūkio bendrovės vadovas V. Bitinas ramia širdimi savo turėtus pajus pardavė Kubilių žemės ūkio bendrovei.


Dviejų bendrovių valdymas – vienose rankose

Šiųmetė vasara didelių apsisprendimų pareikalavo iš ilgamečio Plokščių žemės ūkio bendrovės pirmininko Vytauto Bitino.
Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, Šakių skyriuje rugpjūčio mėnesį registruoti 246 nauji darbo ieškantys asmenys. Palyginus su liepos mėnesiu, registracija Šakių savivaldybėje sumažėjo 30,9 procento, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu – padidėjo 18,3 procento.

Iš šiuo metu Šakių skyriuje užsiregistravusių bedarbių – 12,6 proc. niekur nedirbę, 20,7 proc. – nedirbę dvejus ir daugiau metų, 9,8 proc. – vyresni nei 50 metų ir 25,6 proc. – jaunimas iki 25 metų amžiaus.

Rugpjūčio mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje registruota 160 laisvų darbo vietų, dvidešimčia vietų daugiau nei liepos mėnesį. Iš jų 85 skirtos neterminuotam ir 75 terminuotam darbui.

Rugpjūčio mėnesį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyrius įdarbino 174 bedarbius. Lyginant su liepos mėnesiu, įdarbinta 35 asmenimis daugiau. 63 asmenims pasiūlyta dalyvauti remiamo užimtumo priemonėse, 38 pradėjo savarankišką veiklą įsigiję verslo liudijimus iki šešių mėnesių. Darbo paiešką nutraukė 272 asmenys.

„Draugo“ inf.
avysSandra JUŠKAITĖ

Prieš šešerius metus atsiradęs noras turėti dvi aveles dabar išsipildė ir ūkyje ganosi didelė avių banda. Kerų kaime gyvenantys Ženė ir Arvydas Rudzevičiai teigė, kad avininkyste pradėjo užsiimti ne dėl vilnos, bet dėl mėsos, be kurios, galima teigti, avių šeimininkė Ženė negali gyventi nei dienos.

Nuotr. Arvydas Rudzevičius pasakojo, kad jam avininkystė yra savotiškas užsiėmimas.

Populiarėjančios avys

Arvydas Rudzevičius pasakojo, kad idėja užsiimti avininkyste kilo tada, kai žmona pasiūlė nusipirkti dvi aveles, tačiau dviejų, pasak Arvydo, pirkti neapsimokėjo. „Kadangi esu maksimalistas, tai ir pasakiau žmonai − ką čia dvi, reikia pirkti bent dešimt“, − prisiminė vyras. Nusipirkę avių iš sintautiečio Antano Stepulaičio, pradėjo avininkystės ūkį. Kadangi tokioje gyvulininkystės šakoje abu buvo naujokai, iš pradžių sekėsi sunkiai. „Kai pirmą kartą ėriavosi avis, prie jos su žmona budėjome pamainomis, rūpinomės ir išgyvenome kartu su avele“, − prisiminimais apie pirmuosius vargus dalijosi Arvydas.
turgelisPirmadienio vakare sporto klubo „Audra“ kiemelyje įvyko pirmasis tėvų ir mamyčių turgelis, kuriame apsilankiusieji už simbolinę kainą galėjo įsigyti vaikiškų drabužėlių ar kitų daiktų. Manoma, jog toks turgus bus organizuojamas ir ateityje.

Nuotr. Pirmadienį pirmą kartą Šakiuose įvyko nereikalingų daiktų turgelis.

Turbūt dažnas mūsų esame pagalvoję apie tai, kur būtų galima atsikratyti išaugtais vaikiškais drabužiais ar jau nereikalingais daiktais. Tokia galimybė pirmą kartą Šakiuose buvo suteikta praėjusį pirmadienį. Kęstučio Smirnovo vadovaujamo sporto klubo „Audra“ kiemelyje pirmą kartą vyko tėvų ir mamyčių turgus. Jį organizavo VO „Gelbėkit vaikus“ Šakių skyrius bendradarbiaudamas su sporto klubu „Audra“. Pasak VO „Gelbėkit vaikus“ vadovės Jūratės Arštikaitienės, mintis suorganizuoti tokį turgelį, kuriame susirinkusieji galėtų už simbolinę kainą parduoti drabužėlį, jį išsimainyti ar tiesiog padovanoti, jai kilo dar pernai. „Dažnai būna, kad atneša kaimynės, draugės savo vaikų išaugtų drabužių ir siūlo atiduoti juos dienos centro lankytojams. Tačiau jau neturime tokių vaikų, kuriems būtų galima atiduoti drabužius, todėl pradėjau ieškoti vietos, kur būtų galima suorganizuoti turgų, - teigė J. Arštikaitienė. - Vieną dieną pagalvojome, kad reiktų prieš rugsėjį imti ir padaryti tai, apie ką jau seniai svajota. Šią mintį mielai palaikė K. Smirnovas, kuris ir pasiūlė apsistoti sporto klubo kiemelyje“. Šakiuose pirmą kartą vykusiame turgelyje norą pasidalinti nereikalingais daiktais pareiškė net dešimt moterų. Jos mano, kad tokį turgų reikėtų rengti bent kartą per mėnesį. Turgelio idėją palaikiusi vaikų globėja Genovaitė Dobilevičiūtė atnėšė visą glėbį drabužių, kuriuos nemokamai galėjo pasiimti kiekvienas norintis. Juos turgelio organizatoriai planuoja išdalinti sunkiai besiverčiančioms šeimoms.

„Draugo“ inf.
pinigaiAsta GVILDIENĖ

Kasmet „Verslo žinių“ sudaromame TOP 1000 tradiciškai skelbiamas tūkstantis didžiausių Lietuvos įmonių, pirmaujančių pagal praėjusių metų pardavimo pajamas. 2011 metais iš duobės pakilo mažmeninės prekybos bendrovės, o atsilaisvinusias statybininkų vietas užėmė energetikos, automobilių prekybos ir transporto įmonės. Šių metų sąraše šalia didžiųjų didmeninės prekybos įmonių tvirtas pozicijas užima ir mūsų rajono verslo įmonės - UAB „Lukšių pieninė“, UAB „Gulbelė“, UAB „Gelvybė“ ir Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonė.

Neapleidžia aukštų pozicijų
Šiemet „Verslo žinių“ sudaromame didžiausių įmonių TOP 1000 sąraše iš minėtų keturių įmonių aukščiausias pozicijas tūkstantukyje užima UAB „Lukšių pieninė“, vadovaujama Genadijaus Butkaus. Ji yra 355 tūkstantuko vietoje (2010 metais buvo 386). Praėjusiais metais bendrovės pardavimo pajamos siekė 74 mln. 207 tūkst. litų (2010 metais – 57 mln. 859 tūkst. litų). Pats įmonės vadovas šio reitingavimo nesureikšmina. „Statistika yra statistika, o darbas yra darbas. Tai ką darome yra tik pradžia“, - kalbėjo G.Butkus. Norėdama savo pirkėjams ir verslo partneriams pasakyti, kad gamina aukštos kokybės pieno produktus, įmonė suformulavo savo naują poziciją – Pieno produktai visai šeimai. Praėjusiais metais bendrovė atnaujino „Lukšių pieninės“ ženklą, kompanijos aktyvumą ir energiją išreikšdama raudonos ir geltonos spalvos deriniais. Pasak vadovo, svarbu savo pirkėjams ir verslo partneriams parodyti mūsų patirtį, tradicijas, o kartu ir šiuolaikišką požiūrį. Daugiau nei 70 metų įmonė išsaugojo ne tik gamybos tradicijas, bet kartu įdiegė ir naujas technologijas. Tai sudarė galimybes lanksčiau ir greičiau prisitaikyti prie šiuolaikinių vartotojų poreikių. Plėsdama savo gaminamų produktų pasirinkimą, praėjusiais metais UAB „Lukšių pieninė“ naujais gaminiais papildė Senolių ir Lukšių firminių produktų linijas, atnaujino puskiečių fermentinių sūrių „Liliputas“ ir „Belvederio“ gamybą, sukūrė naujus produktus – varškės sūrelius „Oki doki“ ir desertą „Puikis“. Šiuo metu pirkėjams įmonė gali pasiūlyti platų pieno produktų asortimentą.
zukauskasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Miško savininkų kooperatyvas „Raseinių šilas“ pradėjo skaičiuoti antruosius naujai įsteigto padalinio, įkurdinto kadaise klestėjusio linų fabriko patalpose, Kudirkos Naumiestyje, metus. Malkomis ir medienos gaminiais prekiaujančio kooperatyvo direktorius Kęstutis Žukauskas sako, kad čia rado verslui plėtoti tinkamas patalpas, gerus darbuotojus, todėl tolimesniam sėkmingo verslo vystymui bereikia tik prasmingų idėjų.

Nuotr. Miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ direktorius K. Žukauskas sako, kad Kudirkos Naumiestyje buvusio linų fabriko patalpose rado gerą vietą gamybos vystymui.

Rado tinkamų darbuotojų

Moraliai pasenę kadaise klestėjusio linų fabriko pastatai vėl bilda nauju ritmu. Čia kiek daugiau nei metus laiko veikia miško savininkų kooperatyvo „Raseinių šilas“ naujai įsteigtas padalinys. Jame pardavimui ruošiamos įvairios medienos malkos, gaminami savito stiliaus lauko baldai bei pavėsinės. Atokus Kudirkos Naumiesto kampelis, anot verslininko, tinkama vieta vystyti kooperatyvo veiklą. „Čia gera ir ramu dirbti. Jeigu tu nukelsi gamybą prie didelio miesto, tai kur kas didesnius mokesčius reikės mokėti. Be to, be dviejų tūkstančių nerasi dirbančio žmogaus, kuris dar kažką sugebėtų padaryti“, - teigė K. Žukauskas. Buvusiame linų fabrike yra labai daug vietos ir patalpų, todėl, kaip sakė K. Žukauskas, mielai priglaustų savo verslą norinčius vykdyti žmones. Verslininkas pasidžiaugė, jog ir mažoje gyvenvietėje galima rasti darbščių ir nagingų darbuotojų. Būtent šis faktorius buvo vienas iš tų svertų, lėmusių apsisprendimą įsikurti šiame krašte. „Čia sutikome gerų lauko baldų gamybos specialistų, kurie važinėdavo dirbti į Kauną“, - teigė pašnekovas, pridurdamas, jog šiuo metu įdarbinta 13 vietinių gyventojų. Pagiriamojo žodžio jis negailėjo ir įmonėje laikinai dirbusiam jaunimėliui. „Trumpai dirbę du jauni žmonės į įmonę atnešė ir naujų idėjų, ir energijos. Su jaunimu nėra problemų, jie nori dirbti, kurti. Tik reikia mokėti juos išlaikyti“,- teigė verslininkas. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonės yra kur kas labiau savikritiški. „Dažnai vyresnio amžiaus žmonės ateina su nusistatymu, kad nemoka padaryti vieno ar kito darbo. Tokių yra mažai, kurie mokėtų viską atlikti nuo pradžios iki galo. Tuo tarpu jauni žmonės labai nori tobulėti“,- tvirtino pašnekovas.
obuoliaiSandra JUŠKAITĖ

Soduose obelų šakos linksta nuo šiemet itin gausiai užderėjusių obuolių, o Šakiuose esantis obuolių supirkimo punktas kasdien sulaukia ne tik vaikų, dviračiu atvežusių maišą raudonskruosčių obuolių, vyresniųjų žmonių, bet ir garbaus amžiaus asmenų, norinčių ne tik parduoti obuolius, bet ir išsispausti sulčių trejus metus dirbančiame sulčių spaudimo punkte.

Nuotr. Rytis Sakalauskas džiaugėsi gausiu, daugiau nei prieš tris savaites prasidėjusiu, obuolių derliumi.


Jau daugiau nei prieš tris savaites prasidėjo obuolių derlius, kuris, palyginus su praėjusiais metais, yra ypač gausus. Supirkimo punktas, kurio savininkas yra Rytis Sakalauskas, kasdien sulaukia žmonių su pilnais maišais obuolių. Šis punktas sėkmingai dirba, o jo savininkas teigė, kad šiuo smulkiu verslu ketina užsiimti ir toliau. „Kol neišpjaus visų obelų, tai tol ir dirbsime“, − juokaudamas sakė R. Sakalauskas.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos