baneris leidinys

zemdirbiai2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Praėjusį  penktadienį tradicinis ūkininkų pasitarimas prasidėjo sveikinimo žodžiais, skirtais  savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjui Alfridui Vigeliui. Būtent  gruodžio 6 –ąją vedėjas šventė savo gimtadienį. Puokštę gėlių jam įteikė savivaldybės meras Juozas Bertašius, linkėdamas ir toliau sėkmingai darbuotis visų rajono žemdirbių labui.
 
Savivaldybės vadovas visus susirinkimo dalyvius pasveikino su artėjančiais Arklio metais, kurie, anot J.Bertašiaus, visiems žemdirbiams turėtų būti itin palankūs,- juk arklys niekada nepalieka savo šeimininko nelaimėje.
 
Ūkininkų susirinkime dalyvavo kraštietis Seimo narys Mindaugas Bastys, kuriam susirinkimo dalyviai turėjo ypač daug klausimų. Viena aktualiausių rajono problemų,- itin prasti keliai kaimo vietovėse. Lyginant su kitais rajonais, pas mus asfaltuotų kelių yra mažiausiai. Kaip pastebėjo Seimo narys M.Bastys, ekonominės krizės laikotarpiu finansavimas keliams buvo sumažintas maždaug vienu milijardu litų. 2014 metų biudžete kelių asfaltavimo ir priežiūros reikmėms planuojama skirti maždaug 120 mln. litų mažiau, šias lėšas paskirstant kitoms būtiniausioms reikmėms. Būtent gruodžio 6 dieną vykusiame susirinkime rajono savivaldybės vadovai, Regioninių kelių atstovai bei Seimo narys M.Bastys diskutavo ir bandė ieškoti būdų, kaip bent iš dalies išspręsti rajono kelių asfaltavimo ir remonto klausimus.
Finansinių problemų nuolat kamuojamai uždarajai akcinei bendrovei „Šakių vandenys“ eilinį kartą „gelbėjimosi ratą“ metė rajono savivaldybė.
 
2013 metų apskaitos duomenimis, per tris šių metų ketvirčius UAB „Šakių vandenys“ patyrė 645,174 tūkst. litų nuostolių. Iki 2013 m.sausio 1 d. sukauptas 1116,567 tūkst. Lt nuostolis. Bendrovės vadovai planavo užstatyti dalį turto ir paimti paskolą ankstesnėms finansinėms skoloms padengti ir atsiskaityti su kitais kreditoriais, tačiau skelbtame konkurse nedalyvavo nė vienas bankas. UAB „Šakių vandenys“ su prašymu pagalbos kreipėsi į rajono savivaldybės tarybą. Rajono tarybos posėdyje, atsižvelgus į sudėtingą bendrovės finansinę padėtį ir pasinaudojant įstatymų numatyta išimtine savivaldybės tarybos teise, buvo nuspręsta rajono biudžeto sąskaita UAB „Šakių vandenys“ visiškai atleisti nuo žemės nuomos mokesčio už 2012-2013 metus. Tokiu būdu į rajono biudžetą nebus gauta 64,702 tūkst. litų.
 
„Draugo“ inf.
Lapkričio 28 dienos posėdyje rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos direktoriaus Romo Eikevičiaus prašymą, pritarė mokyklos teikiamų paslaugų tarifų didinimui.
 
Nuo šiol motorinių transporto priemonių B kategorijos vairavimo teorinio (40 val.) ir praktinio mokymo kursai (30 val.) Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos gimnazijos moksleiviams kainuos 250 Lt daugiau, t.y. 750 Lt, o už kiekvieną praktinio vairavimo valandą teks mokėti  po 12 Lt.  Nors, pasak R.Eikevičiaus, gimnazija kol kas neorganizuoja vairavimo kursų suaugusiems, tačiau tokią galimybę jau numatė ir, atsiradus poreikiui, galės šią paslaugą teikti. Motorinių transporto priemonių B kategorijos vairavimo teorinio (40 val.) ir praktinio mokymo kursai (30 val.) suaugusiems asmenims čia kainuotų 900 Lt, o kiekviena praktinio vairavimo valanda atsieitų po 12 Lt. Be to, tiek moksleiviams, tiek ir suaugusiems už degalus teks susimokėti atskirai – pagal tos dienos kainas.

Surinktos lėšos bus panaudojamos gamybinio mokymo meistrų atlyginimams, transporto priemonės techninei priežiūrai, tepalų, atsarginių detalių ir metodinės medžiagos įsigijimui.
 
„Draugo“ inf.
konsultavimo tarnyba20Violeta SEREDŽIUVIENĖ  
 
Praėjusią savaitę, lapkričio 29-ąją, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) Šakių biuras minėjo gražų savo veiklos dvidešimtmetį. Jis sutapo ir su biuro įkurtuvėmis, nes būtent tik šiemet konsultantai įsikūrė naujose ir erdviose patalpose. Šventė buvo vainikuota dar viena puikia žinia,- biuro vadovei Aušrelei Pukinskienei skirtas garbingas apdovanojimas, ordinas „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“.
 
Nuotr. Spaudos konferencijos metu apie tarnybos nuveiktus darbus ir planus kalbėjo (iš dešinės) LŽŪKT direktoriaus pavaduotoja G.Butkienė ir Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė.
 
Šakių konsultavimo biure surengtoje spaudos konferencijoje  trumpai apžvelgta LŽŪKT veikla per pastaruosius du dešimtmečius, atsakyta į žurnalistų klausimus. Kaip pastebėjo Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė, biuras Šakiuose buvo įsteigtas 1993 metų gruodžio 14 dieną. Pirmasis neetatinis darbuotojas buvo Algimantas Špucis, vėliau biure pradėjo dirbti trys darbuotojai, biurui vadovavo Algimantas Aušiūra. Dabar konsultavimo biure darbuojasi devynios konsultantės, teikiančios įvairias paslaugas rajono ūkininkams, žemės ūkio bendrovėms. „Šiemet konsultavimo paslaugų teikimo sutartis turime pasirašę su 200 klientų. Galime pasidžiaugti, kad tarp tarnybos klientų šakiečiai žemdirbiai  pagal turto apskaitą yra turtingiausi,- konsultantai tvarko 30 tūkst. ha deklaruojamų pasėlių, o apskaitoje esantis turtas siekia 205 mln. litų“,- savo klientais pasidžiaugė A.Pukinskienė. Biuro konsultantai ne tik tvarko ūkininkų ūkio buhalterinę apskaitą. Tarnyboje taip pat teikiamos kvalifikuotos konsultacijos apskaitos, ekonomikos, inžinerijos, Europos Sąjungos paramos reikalavimų įgyvendinimo klausimais. Kiekvienas rajono žemdirbys, užėjęs į biurą, sulauks malonaus aptarnavimo ir išgirs atsakymus į visus rūpimus klausimus. Šakiečių viešnia, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) direktoriaus pavaduotoja Giedrė Butkienė pabrėžė, kad Šakių biuras jau daugelį metų yra vienas geriausiai dirbančių biurų Lietuvoje, - niekam neužleidžia vietos geriausiųjų penketuke. Tad neatsitiktinai lapkričio 28 -ąją ordinas „Už nuopelnus Lietuvos kaimui“ buvo įteiktas ilgametei biuro vadovei, ekonomistei Aušrelei Pukinskienei. Šio garbingo apdovanojimo steigėjai - Aleksandro Stulginskio universitetas, LŽŪKT, „ARVI“ įmonių grupė, Baltijos Agroveslo institutas. Šakių biuro vadovė A.Pukinskienė suteikta garbe buvo linkusi pasidalinti su visais. „Bepigu gauti tokius veiklos įvertinimus, kai tam yra palanki aplinka,- stiprūs ūkiai, derlingos žemės. Šio apdovanojimo dalininkais yra ir biuro darbuotojai, ir visi mūsų klientai, ūkininkai, tikri aukso gabalai“,- tvirtino A.Pukinskienė.
knygyno pastatasJau paaiškėjo, kas nuo šiol šeimininkaus buvusiame Šakių knygyno pastate. Savivaldybės skelbtą viešą nuomos konkursą laimėjo Saulena Šimaitienė.
 
Nuotr. Šios patalpos ruošiamos privatizavimui, tačiau kol kas jos išnuomojamos.
 
Turguje rūbais, avalyne, kosmetika, bižuterija prekiaujanti S. Šimaitienė nusprendė atidaryti parduotuvę. Už knygyne esančias patalpas ji pasiūlė 500 litų nuomos mokestį ir buvo vienintelė dalyvavusi konkurse kandidatė. Nuomos sutartis bus pasirašyta trejiems metams.

Iki šiol patalpų nuomininke buvusi UAB „Agrolina“ per mėnesį mokėjo 1000 litų, tačiau nuomos sutartį nutraukė, nes veiklos esamomis sąlygomis tęsti neapsimokėjo.

„Draugo“ inf.
matukieneSima KAZARIAN
 
Pasikeitus valdžiai, eilinį kartą keičiasi ir verslo sąlygos. Šįsyk padidėję mokesčiai žada kirsti pasirinkusiems Mažosios bendrijos verslo formą.
 
Nuotr. „Kol kas nesiūlau žengti jokių žingsnių, nes manau, kad mūsų valstybėje yra pakankamai protingų žmonių, mąstančių, besilaikančių duoto žodžio“,- mažųjų bendrijų savininkams teigė D. Matukienė.
 
Ką mažosios bendrijos narys apie savo mokesčius gali sužinoti šiuo metu paskambinęs į „Sodrą“ ar Valstybinę mokesčių inspekciją? „Sodros“ teigimu, pagal įstatymą yra priimta nuostata nuo kitų metų kiekvieną mėnesį mokėti 90 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir 26,3 proc. senatvės pensijai nuo ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Valstybinė mokesčių inspekcija teigė, kad čia mokesčiai nepakeisti. „Nieko iš esmės tikrai nėra pakeista. Buvo smulkūs patikslinimai dėl pelno mokesčio ir vertybinių popierių, bet iš esmės niekas nekeista“,- teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja.

Įstatymo pataisose, kurios išgąsdino mažųjų bendrijų savininkus, buvo numatyta ir tai, kad nuo kitų metų privalomojo sveikatos draudimo mokestis būtų mokamas už kiekvieną bendrijos narį, nepriklausomai nuo to, ar jis yra draustas kitų darbo santykių pagrindu, ar ne.
vilkasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kiekvienais metais rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės priversti skaičiuoti nuostolius, kurių pridaro į pasėlius įsisukę šernai, gyvulius puldinėjantys vilkai ar miškuose bei paupiuose šeimininkaujantys bebrai. Neretai ūkininkus piktina ne tik laukinių gyvūnų daroma žala, bet ir nuostolių kompensavimo tvarka. Svarstoma, jog galėtų būti įsteigtas koks nors specialus fondas žvėrių padarytai žalai atlyginti.
 
Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija ūkininkams ir juridiniams asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio veikla, gamtos ir negamtos reiškinių padarytai žalai  nustatyti. Komisijai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėjas bei rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Alfridas Vigelis. Šiemet iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių buvo gauta apie dešimt pareiškimų dėl miško gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir apžiūrų vykdymo. Pagal įstatymą, ūkininkas, pastebėjęs žvėrių daromą žalą, turi apie tai pranešti per 3 dienas. Gavusi prašymą, komisija per 7 darbo dienas turi nuvykti į laukus ir apžiūrėti, kokie pasėlių plotai sunaikinti. Tik sulaukus statistinių derlingumo duomenų bei rinkos kainų, atlikus paskaičiavimus pagal patvirtintą metodiką, turi būti atlyginama žala. Kartais būna nepatenkintos abi pusės – tiek ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, tiek medžiotojų būreliai, privalantys atlyginti jų medžioklės plotuose žvėrių padarytą žalą. Vieniems atrodo, kad žalos atlyginimo suma per maža, o kitiems, atvirkščiai, – per didelė.  Neradus bendro sutarimo, ginčai persikelia į teismą. Tokių atvejų rajone yra buvę. Visgi komisijos pirmininkas A.Vigelis pastebi, kad dažniausiai rajono ūkininkams ir medžiotojams pavyksta susitarti gražiuoju. Medžiotojai stengiasi atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais.  
Praėjusią savaitę kaimo gyventojai dar galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
 
Marijampolės apskritis buvo tarp pasyviausiųjų antrame paraiškų teikimo etape. Per jį surinktos 93 paraiškos. Kadangi prašoma paramos suma neviršijo skirtų lėšų, paraiškos nebus skirstomos pagal prioritetinius kriterijus. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai jau vertina pateiktų paraiškų tinkamumą paramai gauti. Vertinimas negali trukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos.

Preliminariais duomenimis, per antrąjį paraiškų surinkimo etapą, t. y. rugsėjo 30 d. – lapkričio 15 d., pateiktos 1 297 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 7,8 mln. litų.  Pirmuoju paraiškų rinkimo etapu paraiškų sulaukta daugiau. Buvo pateikta 2 914 paraiškų, o prašoma suma siekė 17,4 mln. litų.

2012–2013 metais asbestinei stogų dangai keisti jau išmokėta daugiau kaip 29,5 mln. litų paramos.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos