baneris leidinys

knygyno pastatasJau paaiškėjo, kas nuo šiol šeimininkaus buvusiame Šakių knygyno pastate. Savivaldybės skelbtą viešą nuomos konkursą laimėjo Saulena Šimaitienė.
 
Nuotr. Šios patalpos ruošiamos privatizavimui, tačiau kol kas jos išnuomojamos.
 
Turguje rūbais, avalyne, kosmetika, bižuterija prekiaujanti S. Šimaitienė nusprendė atidaryti parduotuvę. Už knygyne esančias patalpas ji pasiūlė 500 litų nuomos mokestį ir buvo vienintelė dalyvavusi konkurse kandidatė. Nuomos sutartis bus pasirašyta trejiems metams.

Iki šiol patalpų nuomininke buvusi UAB „Agrolina“ per mėnesį mokėjo 1000 litų, tačiau nuomos sutartį nutraukė, nes veiklos esamomis sąlygomis tęsti neapsimokėjo.

„Draugo“ inf.
matukieneSima KAZARIAN
 
Pasikeitus valdžiai, eilinį kartą keičiasi ir verslo sąlygos. Šįsyk padidėję mokesčiai žada kirsti pasirinkusiems Mažosios bendrijos verslo formą.
 
Nuotr. „Kol kas nesiūlau žengti jokių žingsnių, nes manau, kad mūsų valstybėje yra pakankamai protingų žmonių, mąstančių, besilaikančių duoto žodžio“,- mažųjų bendrijų savininkams teigė D. Matukienė.
 
Ką mažosios bendrijos narys apie savo mokesčius gali sužinoti šiuo metu paskambinęs į „Sodrą“ ar Valstybinę mokesčių inspekciją? „Sodros“ teigimu, pagal įstatymą yra priimta nuostata nuo kitų metų kiekvieną mėnesį mokėti 90 litų privalomojo sveikatos draudimo mokestį ir 26,3 proc. senatvės pensijai nuo ne mažesnės nei minimali mėnesinė alga. Valstybinė mokesčių inspekcija teigė, kad čia mokesčiai nepakeisti. „Nieko iš esmės tikrai nėra pakeista. Buvo smulkūs patikslinimai dėl pelno mokesčio ir vertybinių popierių, bet iš esmės niekas nekeista“,- teigė Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotoja.

Įstatymo pataisose, kurios išgąsdino mažųjų bendrijų savininkus, buvo numatyta ir tai, kad nuo kitų metų privalomojo sveikatos draudimo mokestis būtų mokamas už kiekvieną bendrijos narį, nepriklausomai nuo to, ar jis yra draustas kitų darbo santykių pagrindu, ar ne.
vilkasVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Kiekvienais metais rajono ūkininkai ir žemės ūkio bendrovės priversti skaičiuoti nuostolius, kurių pridaro į pasėlius įsisukę šernai, gyvulius puldinėjantys vilkai ar miškuose bei paupiuose šeimininkaujantys bebrai. Neretai ūkininkus piktina ne tik laukinių gyvūnų daroma žala, bet ir nuostolių kompensavimo tvarka. Svarstoma, jog galėtų būti įsteigtas koks nors specialus fondas žvėrių padarytai žalai atlyginti.
 
Savivaldybėje yra sudaryta speciali komisija ūkininkams ir juridiniams asmenims, besiverčiantiems žemės ūkio veikla, gamtos ir negamtos reiškinių padarytai žalai  nustatyti. Komisijai vadovauja Žemės ūkio skyriaus vedėjas bei rajono Medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Alfridas Vigelis. Šiemet iš ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių buvo gauta apie dešimt pareiškimų dėl miško gyvūnų padarytos žalos atlyginimo ir apžiūrų vykdymo. Pagal įstatymą, ūkininkas, pastebėjęs žvėrių daromą žalą, turi apie tai pranešti per 3 dienas. Gavusi prašymą, komisija per 7 darbo dienas turi nuvykti į laukus ir apžiūrėti, kokie pasėlių plotai sunaikinti. Tik sulaukus statistinių derlingumo duomenų bei rinkos kainų, atlikus paskaičiavimus pagal patvirtintą metodiką, turi būti atlyginama žala. Kartais būna nepatenkintos abi pusės – tiek ūkininkai ar žemės ūkio bendrovės, tiek medžiotojų būreliai, privalantys atlyginti jų medžioklės plotuose žvėrių padarytą žalą. Vieniems atrodo, kad žalos atlyginimo suma per maža, o kitiems, atvirkščiai, – per didelė.  Neradus bendro sutarimo, ginčai persikelia į teismą. Tokių atvejų rajone yra buvę. Visgi komisijos pirmininkas A.Vigelis pastebi, kad dažniausiai rajono ūkininkams ir medžiotojams pavyksta susitarti gražiuoju. Medžiotojai stengiasi atsiskaityti ne tik pinigais, bet ir kitokiais būdais.  
Praėjusią savaitę kaimo gyventojai dar galėjo teikti paraiškas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos (KPP) priemonės „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“ veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“.
 
Marijampolės apskritis buvo tarp pasyviausiųjų antrame paraiškų teikimo etape. Per jį surinktos 93 paraiškos. Kadangi prašoma paramos suma neviršijo skirtų lėšų, paraiškos nebus skirstomos pagal prioritetinius kriterijus. Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Žemės ūkio ministerijos specialistai jau vertina pateiktų paraiškų tinkamumą paramai gauti. Vertinimas negali trukti ilgiau kaip 20 darbo dienų nuo paraiškų rinkimo laikotarpio pabaigos.

Preliminariais duomenimis, per antrąjį paraiškų surinkimo etapą, t. y. rugsėjo 30 d. – lapkričio 15 d., pateiktos 1 297 paraiškos, kuriose prašoma paramos suma siekia 7,8 mln. litų.  Pirmuoju paraiškų rinkimo etapu paraiškų sulaukta daugiau. Buvo pateikta 2 914 paraiškų, o prašoma suma siekė 17,4 mln. litų.

2012–2013 metais asbestinei stogų dangai keisti jau išmokėta daugiau kaip 29,5 mln. litų paramos.

„Draugo“ inf.
puris issikraustoSima KAZARIAN
 
Kelias savaites trukusi nežinia baigėsi: prieš metus atsidariusios „Purio“ kavinės nebelieka, nuo šiol klientus po rotuše priiminės kavinės „Pas Katą“ savininkė I. Pažereckienė.
 
Nuotr. G. ir J. Šedbarai kraustosi iš patalpų po rotuše. Jie atsisveikina ne tik su savivaldybės kaimynyste, bet ir su verslu, į kurį investavo ne vieną tūkstantį litų.
 
Pasilikti patalpose Giedrei ir Juliui Šedbarams nepadėjo ir iškart po konkurso rezultatų paskelbimo pateiktas skundas. Turto nuomos komisijos pirmininkė Rima Rauktienė teigė, kad įstatymiškos galimybės atsižvelgti į pateiktą skundą nėra: „Mes atsakymą duosim tiems žmonėms, bet nėra galimybių atsižvelgti. Teisinių galimybių nėra. Tiesiog nieko negalim pakeisti šioje situacijoje.“ Verslininkai prašė savivaldybės paremti, tačiau kaip, teigė R. Rauktienė, biudžetas prieš metų pabaigą yra ištuštėjęs, todėl savivaldybė nelabai turi iš ko paremti.
Savivaldybės Verslo plėtros taryba paskirstė paramą iš smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo.
 
Šį kartą buvo pateiktos šešios paraiškos, iš kurių dvi nesukėlė diskusijų, vienbalsiai buvo nutarta iš dalies kompensuoti naujai susikūrusių įmonių MB „Jasma“ ir MB „Plumbera“ steigimo išlaidas. „Jasmai“, užsiimančiai statybų darbais, skirta 2500 Lt įsigytos įrangos išlaidoms iš dalies kompensuoti.

MB „Arekas“, teikiančiai melioracijos  paslaugas, įrangos įsigijimui skirta 5000 Lt kompensacija. UAB „Lukšių tekstilė“ šiuo metu jau užbaigė įgyvendinti didelį statybų projektą, jai skirta 3000 Lt techninio projekto parengimo išlaidoms iš dalies kompensuoti.

Tarybos sprendimu į SVVPF buvo sugrąžinti 5000 litų, kuriais nepasinaudojo pavasariniame paraiškų teikime verslo idėją pristatęs jaunas asmuo, nes neįvykdė reikalavimo iki rudeninio paraiškų teikimo sukurti įmonę ir darbo vietas.  
 
„Draugo“ inf.
agrosmartVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė jau nuo 2010 metų savo ūkyje įdiegė modernią ūkio gamybos procesų valdymo programą AgroSmart, naudojamą augalininkystės ūkio efektyviam valdymui ir veiklos planavimui. Šiais metais bendrovėje AgroSmart programa jau pradėta diegti ir gyvulininkystės sektoriuje.
 
Nuotr. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje surengta Lauko diena - seminaras, į kurį susirinko nemažas būrys ūkininkų ir seniūnijų žemės ūkio specialistų.
 
Lapkričio 13 dieną Griškabūdžio žemės ūkio bendrovėje surengta Lauko diena - seminaras, kurio metu rajono ūkininkams buvo pristatyta AgroSmart programa. Seminaro metu taip pat aptartos bendrosios žemės ūkio politikos perspektyvos Lietuvoje. Pranešimą šia tema skaitė Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto (LAEI) Ūkio ir įmonių ekonomikos skyriaus vedėja dr. Irena Kriščiukaitienė. Lauko diena - seminaras Griškabūdyje surengtas įgyvendinant projektą „Gamybos procesų valdymas ir integruotų informacinių sistemų infrastruktūros panaudojimas ūkių veiklos tobulinimui“ pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007-2013 metų programos priemones. Kaip pastebėjo projekto vadovė, dr.I.Kriščiukaitienė, labai svarbu, kad ūkininkai turėtų galimybę  kuo efektyviau atlikti savo ūkio ekonominę analizę, žinotų ūkio savikainą ir gautų reikalingas ataskaitas. Projekto partneriai, AgroSmart ūkio gamybos procesų valdymo programos kūrėjai, uždarosios akcinės bendrovės „ART21“ specialistai parodomajame seminare demonstravo programos veikimo principus, pristatė itin plačias jos galimybes.       
Praėjusį penktadienį, lapkričio 15 dieną, Žemės ūkio rūmuose surengta Lietuvos ūkininkų, kaimo žmonių ir agroverslo įmonių atstovų konferencija, kurios metu aptarta šių metų pavasarį, kovo 22 dieną, vykusio Lietuvos žemdirbių suvažiavimo Rezoliucijos įgyvendinimo eiga, šiandieninė situacija žemės ūkyje.
 
Plačiau analizuotos 2014-2020 metų šalies žemdirbystės perspektyvos. Kaip sakė Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas, konferencijoje dalyvavo nemažas šakiečių ūkininkų būrys. Pasak jo, svarstyti tikrai svarbūs visam žemės ūkiui klausimai, diskutuota dėl kitų metų biudžeto lėšų skyrimo papildomoms tiesioginėms išmokoms. Žemdirbių įsitikinimu, Vyriausybė privalo 2014 metų biudžete numatyti 117 mln. litų papildomų lėšų ir jas išmokėti ūkiams, netaikant tiesioginių išmokų moduliacijos ir papildomų tiesioginių išmokų mažinimo. Svarbiausi konferencijoje svarstyti klausimai užfiksuoti konferencijoje priimtoje Rezoliucijoje. Žemdirbių konferencijos dalyviai tikisi, jog valdžios institucijos įvertins ūkininkų keliamas problemas bei parengs atitinkamą priemonių planą šioms problemoms spręsti.
 
„Draugo“ inf.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos