baneris leidinys

jurkonisŠių metų rugpjūčio mėnesį turėtų pasirodyti apybraižų rinkinys „Lietuvos žemės ūkio istorija“, kuriame tarp maždaug penkiasdešimties savivaldybių bus pristatomas ir Šakių rajonas. „Jeigu leidinyje gerai neatrodys toks žemdirbiškas rajonas kaip Šakiai, tai kam tada gerai atrodyti“, - šmaikštaudamas retoriškai teiravosi leidinio koordinatorius Vytas Pranas Jurkonis.

Nuotr. Pasak J. P. Jurkonio, Šakių rajonas „Lietuvos žemės ūkio istorijoje“ atrodys tikrai rimtai.

Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejui paminėti 4500 egzempliorių tiražu buvo išleistas leidinys „Lietuvos verslo istorija“. Kadangi leidinys sulaukė didelio susidomėjimo, kitam jubiliejui – 20 metų ūkininkavimui nepriklausomoje Lietuvoje pažymėti, bus skirta „Lietuvos žemės ūkio istorija“.

Pasak V. P. Jurkonio, medžiaga leidiniui jau įpusėta rinkti, tad tikimasi, kad šešių tūkstančių tiražo leidinys dienos šviesą išvys laiku. Be to, šį apybraižų rinkinį bus galima ne tik įsigyti, bet ir užsiprenumeruoti.
vidziunas_italasGegužės 15 d. Seime mūsų kraštietis, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas  priėmė Šakių rajono  žemdirbių ir   italų delegaciją, besidominčią investicijomis Lietuvoje.   Šakių rajono kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“  ir garsi italų kompanija  „Mezzanato group“  pradėjo pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius. Mezzanato įmonių grupė, priklausanti  Mezzanato šeimai, yra  sukaupusi kelių kartų  patirtį žemdirbystės, gyvulininkystės, importo-eksporto  ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, todėl  neslepia verslo ambicijų įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje.

Nuotr. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, dėkodamas italams už ryžtą ir ketinimus gražinti ir puoselėti Lietuvos žemės ūkį, pažadėjo visokeriopą paramą kovoje su biurokratija.


„Istorija byloja, XV amžiuje italų kilmės kunigaikštytei Bonai ištekėjus už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė suklestėjo, nes itališkos kilmės karalienė Bona Sfoca darė didžiulę įtaką vyrui valstybės valdymo reikaluose...“, – šiais žodžiais linkėdamas suklestėjimo,  seimūnas A. Vidžiūnas sveikino italus, norinčius investuoti į Lietuvos žemės ūkį ir juokaudamas užsiminė, kad dviems dar nevedusiems  Mezzanato šeimos sūnums Andrea ir Nicolai  tiktų darbščios, suvalkietiško kraujo žmonos.
UAB „Lukšių pieninė“ Jurbarke planuoja plėsti gamybą. Nekokybiškas vanduo stabdo eksportą, dėl ko įmonė gali patirti šimtatūkstantinių nuostolių. Tad ar bus rasti problemos sprendimo būdai?

UAB „Lukšių pieninė“ dėl nekokybiško vandens gamybos nestabdys – įmonė jau parengė projektą ir prašo savivaldybės leisti įsirengti savo giluminį gręžinį. Tokiam problemos sprendimo būdui, atrodo, neprieštarauja tik UAB „Jurbarko vandenys“. Tuo tarpu Jurbarko rajono meras Ričardas Juška įsitikinęs, kad jurbarkiečiams tai pats blogiausias variantas iš visų galimų. Kaip informuoja Jurbarko rajono laikraštis „Šviesa“, UAB „Lukšių pieninė“ – didžiausias vandens vartotojas rajone, kuris per metus už geriamąjį vandenį sumoka mažiausiai pusę milijono litų. Jei įmonė įsirengtų savo gręžinį, vandens pardavimas sumažėtų maždaug trečdaliu. Tokiu atveju neatmetama tarifo didinimo galimybė.

„Lukšių pieninę“ susirūpinti vandens kokybe ypač privertė su Izraeliu derinama sutartis. Bendrovė, norėdama gaminti ir parduoti produkciją, turi imtis atitinkamų priemonių, nes Izraelyje kokybė ypač vertinama. Po bendrovės atliktų bandymų paaiškėjo, kad mangano kiekis vandenyje leidžiamas normas viršija maždaug 25–30 proc. UAB „Jurbarko vandenys“ tikina, kad tiekiamas vanduo yra kokybiškas. Kaimyninio rajono valdžia lyg ir nusiteikusi laukti europinių, vandens kokybės gerinimui skirtų projektų, tačiau nenori prarasti ir didžiausio vandens vartotojo. Kol kas neaišku, kaip ši problema bus sprendžiama.

„Draugo“ inf.
kauflandGiedrė PLEČKAITYTĖ

Kad maisto produktų, ir ne tik, kainos Lietuvoje kyla kaip ant mielių, visiems akivaizdu. Todėl jau seniai būriai lietuvių apsipirkinėti vyksta į kaimyninę Lenkiją, kur, tikinama, maisto prekės kainuoja žymiai pigiau. Pirmą kartą pažintinei kelionei po Lenkijos parduotuves ryžomės ir mes. Keliavome vedini smalsumo ir, žinoma, suvalkietiško noro apsipirkti pigiau. Tik, ar apsimokėjo?

Nuotr. Suvalkuose esančioje parduotuvėje „Kaufland“ lietuviai perka ypač dideliais kiekiais, mat tik tada iš tiesų atsiperka kelionės išlaidos.

Po pusmečio ar kiek ilgesnio laiko tarpo į Lietuvą grįžę tėvynainiai aikčioja iš nuostabos  parduotuvėse išvydę maisto produktų, aprangos ar kitų prekių kainas. Vakarų Europos šalyse gyvenantys lietuviai sako, jog ir tenai jaučiasi maisto prekių pabrangimas, mat dabar savaitei apsipirkti tenka sumokėti dešimčia procentų brangiau nei prieš pasaulinę ekonominę krizę. Laikinai gimtinėn sugrįžę emigrantai tvirtina, jog Lietuvoje maisto produktų kainos panašios, o kartais net ir lenkia ekonomiškai stiprių šalių kainas. Akivaizdu, jog šiuo aspektu esame tikri europiečiai, bet atlyginimų atžvilgių – tikri provincialai. Tad nenuostabu, kad girdėdami apie kaimyninėje Lenkijoje pigesnius maisto produktus, turėdami galimybę, lekiame jų ieškoti. Tokioms vilionėms pasidavėme ir mes.
bitePrieš porą savaičių Šakių kultūros centro mažojoje salėje vyko rajono bitininkų susirinkimas, kuriame buvo aptarti pagrindiniai bitininkų draugijos klausimai. Rajono bitininkus viešnage pagerbė tauragiškiai.

Balandžio paskutinį savaitgalį Šakiuose rinkęsi rajono bitininkai aptarė šių metų einamuosius klausimus. Susirinkime bitininkai atnaujino bitininkų draugijos įstatus, aptarė veiklos kryptis, išrinko valdybą ir jos pirmininką. Dar vieneriems metams ja perrinkta Dalia Vaikšnorienė. Šiemet prie draugijos prisijungė ir keletas jaunų, bites mylinčių šeimų.

Įdomu bičiuliams buvo pasikalbėti apie bitelių žiemojimą. Praėjusiųjų metų ilgas, šiltas ruduo sąlygojo didesnį erkių aktyvumą. Daugelis bičių šeimų šią žiemą peržiemojo normaliai. Geriau sekėsi tiems bitininkams, kurie bites gydė vėlai rudenį pakartotinai. Tik vienas kitas bičiulis skundėsi keletu netekčių. Didžiausia problema šį pavasarį buvo maisto trūkumas. Tie, kurie suskubo pamaitinti biteles Kandi tešla, padėjo joms sulaukti atšilimo.
augustanaviciusGiedrė PLEČKAITYTĖ

Trečiadienį savivaldybės posėdžių salėje vyko Žemės ūkio ministerijos organizuotas seminaras „Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonės „Pelno nesiekiančios investicijos“ (Melioracijos griovių tvarkymas)“. Ministerijos atstovo pristatytos, rodos, gražios idėjos buvo smarkiai sukritikuotos. Ūkininkai ir žemės ūkių specialistai sako, jog tai dar vienas pasityčiojimas iš žemę dirbančių žmonių.

Nuotr. Marijampolietis ūkininkas V. Augustanavičius viešai piktinosi pristatyta priemone, skirta melioracijos griovių tvarkymui. Pasak jo, valstybė nori lengvu mostu sutvarkyti begriūvančias melioracijos sistemas.

Atsirado lėšų

Kad šalyje melioracijos įrenginių būklė nėra pati geriausia, aišku kiekvienam su žemės ūkiu susijusiam žmogui. Kaip žinia, jų tvarkymui skirtas finansavimas taip pat nuolat mažinamas, todėl atlikti kapitalinius melioracijos griovių tvarkymo darbus padeda europinė parama. Tad į trečiadienį vykusį Žemės ūkio ministerijos organizuotą seminarą daugelis ūkininkų atėjo su viltimi, jog pagaliau bus galima imtis rimtesnių darbų melioracijos būklės gerinimui.
litinskasGintarė MARTINAITIENĖ

UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas Ūkio komitete pareiškė, kad bendrovės laukia kaip niekada sunkūs metai. Tam pritaria ir rajono valdžia, prabilusi apie planuojamas skirti dotacijas.

Nuotr. V. Litinskas prognozavo, kad jeigu nebus investuojama į turimas trasas, o jos bus tik plečiamos, mūsų vaikai neturės vandens – trasos bus visiškai sukežusios.

Paprašytas apibūdinti bendrovės veiklą, V. Litinskas sakė negalintis nieko džiuginančio pasakyti. „Laukia sunkiausi metai, kokių dar nebuvę“, - tikino UAB „Šakių vandenys“ direktorius. Jam pritarė ir rajono meras Juozas Bertašius, ir Ūkio komiteto pirmininkas Henrikas Zaremba, kurio vadovaujama komisija praėjusią vasarą analizavo bendrovės veiklą. „Kad įmonė galą su galu sudurtų, manau, kitais metais reikės skirti milijono litų dotaciją. Kitaip neišsiversime. Be to, atsitiesti per metus nepavyks, tad taip gelbėti reikės gal kokius penkerius metus iš eilės. Kažkada padėjome UAB „Šakių šilumos tinklams“, o dabar reikės gelbėti vandentiekį. Kitos išeities nematau“, - mintimis dalijosi meras. Aišku, kaip buvo kalbama Ūkio komiteto posėdžio metu, lengviausias problemos sprendimas - didinti tarifą, tačiau, žinant, kad ir taip didėja gyventojų nemokumas, problemos toks žingsnis neišspręstų. „Bendrovės vadovas gali būti genijus, bet jis pinigų nespausdina, o darbų apimtys baisinės, todėl reikia padėti“, - konstatavo meras.
Balandžio 23 dieną prasidėjo kasmetinis pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimas, kuris truks iki birželio 15 dienos. Pavėlavus deklaruoti žemės ūkio naudmenas bus galima tai atlikti ir po šio termino, iki liepos 10 dienos, tačiau tuo atveju parama bus mažinama 1 proc. už kiekvieną uždelstą dieną. Šiųmetis pasėlių deklaravimas ūkininkams pateikia naujų iššūkių.  

Pranešama, jog metai iš metų kartojasi ta pati Europos Sąjungos komisijos teikiama pastaba Lietuvai dėl per didelių žemės ūkio naudmenų plotų deklaravimo. Žemės sklypai yra dideli, todėl labai sunku užtikrinti jų kontrolę. Pasak Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro pavaduotojos Birutės Matusevičiūtės, atsižvelgiant į ES Komisijos reikalavimus, buvo imtasi  priemonių sumažinti kontrolinius žemės sklypus, atsižvelgiant į natūralias gamtines ir istorines ribas. Koks bus rezultatas, tą bus galima pamatyti rudeniop. „Kaip sakoma, žymiai geriau yra paplušėti, negu sulaukti Lietuvai taikomų sankcijų ir negauti paramos“,- teigė Nacionalinės mokėjimo agentūros specialistė Sigutė Stakvilevičienė. Šiemet, atliekant pasėlių ir žemės ūkio naudmenų deklaravimą, žemės sklypai bus padalinti vadovaujantis ortofotografinėmis nuotraukomis, darytomis 1998, 2005-2006, 2009-2010 metais. Tokiu būdu bus paimta atitinkamo žemės sklypo istorija. Lauko išskaidymas į blokus bus atliktas pagal minėtose nuotraukose esančias natūralias ribas: griovius, kelelius ir kt. Jeigu po suskirstymo į blokus liks šešių arų žemės plotelis, už jį ūkininkas išmokos negaus. Pasak Janukiškių kaimo ūkininko, žemės ūkio specialisto Arvydo Babušio, blokų suskirstymas nėra labai blogas dalykas. Tačiau tai, anot specialisto, kur kas anksčiau galėjo atlikti seniūnijose dirbantys specialistai. Galbūt tokiu atveju būtų išvengta nesusipratimų. „Mano yra vienas didelis laukas. Vienu metu buvo keliukas, kitoje vietoje tuo momentu  pravažiavo kelis sykius, padarė nuotrauką ir ta riba nuėmė mano lauko kraštą. Liko 11 arų. Tą 11 arų padalino dar per pusę. Gaunasi, kad aš už juos negausiu išmokų“,- aiškino ūkininkas.  

„Draugo“ inf.
93

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos