baneris leidinys

Rajono taryba nustatė tarnybinius priedus Kukarskės globos namų direktorei Onai Aldonai Zokienei ir Šakių socialinių paslaugų centro direktorei Vilmai Bielskienei.

Abiems vadovėms patvirtinti 13.2 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedai prie darbo užmokesčio, kurie bus mokami nuo kovo 1 iki gruodžio 31 dienos. Tai padaryta iš rajono savivaldybei skirtų papildomų lėšų visų socialinį darbą dirbančių asmenų darbo užmokesčio padidinimui.

Priedai mokami visiems vienodi - tiek dirbantiems seniūnijose, tiek teikiantiems paslaugas socialinių paslaugų įstaigose priklauso tas pats, 13.2 proc. tarnybinio atlyginimo dydžio priedas.

Svarstant šį klausimą Irena Haase klausė, ar direktorės iš tikrųjų dirba socialinį darbą, ar tik vadovauja socialinėms įstaigoms. Tarybos narei buvo paaiškinta, kad O. A. Zokienė ir V. Bielskienė organizuoja socialinį darbą, vadovauja jį dirbančių žmonių grupei ir tai reglamentuoja įstatymas.

„Draugo“ inf.
verslo_centrasAsta GVILDIENĖ

Balandžio 3 dieną savivaldybės mero Juozo Bertašiaus darbo kabinete vyko jau antrasis šiais metais Verslo informacijos centro dalininkų susirinkimas. Atsistatydinus po ilgalaikės ligos grįžusiai direktorei Aurelijai Baužaitei, pagaliau šias pareigas jau nuo balandžio 5 dienos pradėjo eiti naująja direktore patvirtinta Daiva Palukaitienė. Be to, buvo išspręsti klausimai, iki šiol stabdę įstaigos veiklą, trukdę verslo informacijos centrui normaliai funkcionuoti.

Nuotr. Atsistatydinus A.Baužaitei (antroji iš kairės), Verslo informacijos direktorės pareigas nuo balandžio 5 dienos pradėjo eiti D.Palukaitienė (pirmoji iš dešinės).

Pasiprašė atleidžiama iš darbo

Po ilgos ligos į darbą kovo 15 dieną sugrįžusi A.Baužaitė ilgai jame neužsibuvo. Dalininkų susirinkime ji pateikė prašymą nuo balandžio 5 dienos atleisti ją iš užimamų pareigų. Tiesa, kodėl pasitraukia, neįvardijo ir priežastis nutylėjo. Tačiau, pasak mero, nereikia gręžiotis atgal ir ieškoti kokių nors priekabių -  šis prašymas buvo iš karto patenkintas. Beje, nepadėkoti už ilgametį darbą A.Baužaitei, išdirbusiai direktore nuo pat Verslo informacijos centro įsikūrimo pradžios, taip pat sakė negalintis, todėl jai įteikė puokštę raudonų rožių.
medienaGiedrė PLEČKAITYTĖ

Problemos dėl rajone niokojamų kelių metai iš metų kartojasi. Praėjusiame seniūnų susirinkime Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis griežtos kritikos negailėjo privačių miškų kirtėjams dėl jų disponuojamos medienos laikymo pakelėse. Esą pagrindiniai kelių niokotojai - miškininkai ir medienos vežėjai. Tačiau, ar visada kalti tik jie?

Nuotr. Paprastai pavasariais pakelėse sukraunama mediena, pasak A. Pauliukevičiaus, gadina ir valstybinės reikšmės kelius.

Praėjusį ketvirtadienį vykusiame rajono seniūnų susirinkime savivaldybės Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis piktinosi, jog skundų dėl suniokotų kelių kasdien sulaukia net po kelis. Kaip taisyklė, dažniausiai dėl kelių niokojimo yra kaltinami urėdijos miškininkai ir privačių miškų savininkai. Seniūnų susirinkime vedėjas nemažai kritikos išsakė būtent privačių miškų savininkams, ir miško kirtimui leidimus išduodančiam Valstybinės miškų tarnybos Miško kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiajam specialistui Algirdui Dičpinigaičiui. Pasak K. Kuncaičio, būtina spręsti susidariusią situaciją, nes pavasarį kelius gadina privačių miškų savininkai, o rudenį – cukrinių runkelių augintojai. Todėl savivaldibės administracijos direktoriaus Juozo Puodžiukaičio kabinete antradienį įvyko specialus susirinkimas, skirtas kilusių problemų aptarimui. Be savivaldybės atstovų susirinkime dalyvauti buvo pakviesti VĮ „Šakių miškų urėdija“ urėdas Sigitas Tamošaitis ir Miškų kontrolės skyriaus specialistas A. Dičpinigaitis, tikinęs, jog skundų dėl kelių niokojimų irgi sulaukia daug. „Manau, savivaldybė galėtų priimti sprendimą uždrausti, sakykime, kovo mėnesį vietinės reikšmės keliais vykdyti bet kokį medienos transportavimą. Kodėl gi ne? Jeigu norima išsaugoti miško ir bendrojo naudojimo kelius – tai iš viso niekas neturėtų važiuoti savaitę ar dvi“,- sakė A. Dičpinigaitis. Beje, Jurbarko rajono savivaldybė yra priėmusi tokį sprendimą, tačiau tai nepadėjo išvengti kelių niokojimo. „Privatininkams kirsti medieną leidimai išduodami ištisus metus. Mes neturime jokių juridinių įgaliojimų, kad miško savininkui galėtume neišduoti leidimo kirtimui“,- pridūrė A. Dičpinigaitis.
italasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Trečiadienį žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ vadovybė susitiko su Mezzanato grupės atstovu Andrea Mezzanato iš Italijos. Veislinių galvijų augintojas su mūsiškiais aptarė veršelių supirkimo galimybes bei džiaugėsi išties geru verslo pokalbiu.

Nuotr. ŽŪB kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracija atstovai susitiko su Mezzanato grupės atstovu Andrea Mezzanato (antras iš dešinės) iš Italijos. Susitikime buvo aptartos kooperatyvo narių ūkių veršelių pardavimo galimybės ūkininkui iš Italijos.

Palyginus neseniai įkurtas ŽŪB kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“ jau ne pirmą kartą bando užmegzti verslo pažintis su užsienio šalių žemės ūkio srities specialistais. Praėjusią savaitę kooperatyvo direktorė Brigita Jokūbaitienė, Grinaičių žemės ūkio bendrovės pirmininkas Vytas Januškevičius  susitiko su Mezzanato grupės atstovu Andrea Mezzanato iš Italijos. Italas yra ilgametes šeimynines tradicijas turinčio ūkio, kuriame nuolat laikoma 1500 grynaveislių jaučių, atstovas. Su galvijais italo ūkyje dirbama jau 100 metų. Svečias atviravo, jog ūkį planuojama išplėsti iki 2000 galvijų. Pačių investicijomis ir darbo jėga Mezzonato grupės gyvulininkystės ūkis yra pilnai modernizuotas, turi tik šiemet pradėjusią veikti nuosavą biodujų elektrinę. Pasak A. Mezzanato, ūkis turi 350 ha žemės ir tai Italijoje vadinama stambiu ūkiu. Įdomumo dėlei verta paminėti, kad Italijoje vienas ha jo gimtinėje vadinamos blogos žemės kainuoja apie 30 tūkst. eurų. „Tai nemaži pinigai, todėl ūkiui plėstis nėra taip paprasta. Tačiau nepaisant to, vis tiek planuojame didinti dirbamos žemės apimtis iki 450 ha“,- sakė A. Mezzanato.
Praėjusią savaitę Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūros, Panemunių regioninio parko direkcijos, VĮ „Šakių miškų urėdija“ specialistai įvertino valstybės saugomo Novaraisčio ornitologinio draustinio būklę ir vykdomo projekto „Saugomų teritorijų tvarkymas“ II etapo atliktus darbus.

Šiemet išskirtinis dėmesys skirtas Novaraisčiui, kur randama daugiau kaip  30 rūšių paukščių, įtrauktų į Europos Sąjungos saugomų gyvūnų sąrašus bei Lietuvos raudonąją knygą. Dėl augalų kaitos ir suaktyvėjus bebrams draustinio teritorijoje  pakilo vandens lygis, teritorija darosi netinkama paukščių perėjimui ir  migruojančioms gervėms. Todėl imtasi veiksmų, įgyvendinamas projektas, kurį inicijavo Panemunių regioninio parko direkcija kartu su VĮ „Šakių miškų urėdija“ ir Lietuvos ornitologų draugija. Projektui skirta apie 500 tūkst. litų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Dėl objekto specifiškumo ir vietovės pelkėtumo darbus galima vykdyti tik žiemos metu. Specialistai įvertino, kad nuo sausio jau atlikta apie pusė planuotų darbų. Jų metu pašalinti menkaverčiai augalai, valomi kanalai, kurių ilgis apie 7 kilometrai. Likusieji darbai bus atliekami rudenį.

„Draugo“ inf.
pukinskiene2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jau 14-tus metus Šakių rajone veiklą vykdantis Kredito unijos Zanavykų bankelis šiandien džiaugiasi turėdamas didelę, stiprią bendruomenę ir patenka į pirmąjį dešimtuką tarp visų Lietuvos kredito unijų. Tad pernai šalies bankinę sistemą sukrėtęs AB banko „Snoras“ žlugimas neigiamų padarinių Zanavykų bankeliui neturėjo.  

Nuotr. Pasak bankelio valdybos pirmininkės A. Pukinskienės, pernai į Zanavykų bankelį įstojo neįprastai  daug naujų narių, net 256.  
Į penktadienį Šakių kultūros centro didžiojoje salėje vykusį Kredito unijos Zanavykų bankelis metinį - ataskaitinį susirinkimą atvyko kiek daugiau nei pusantro šimto narių. Apie praėjusiais metais įgyvendintus veiklos planus, kaip ir kasmet, išsamiai kalbėjo bankelio valdybos pirmininkė Aušrelė Pukinskienė. 2011-uosius valdybės pirmininkė įvardijo pažymėtus dviem Kredito unijoms nepalankiomis žymėmis. Viena jų  - Lietuvos bankas ėmėsi gana griežtų veiksmų prieš greituosius kreditus. Kita - banko „Snoras“ griūtis, kuri Kredito unijoms turėjo ir teigiamų, ir neigiamų pasekmių.
elementaiNuo šiol šalyje pradedama supirkinėti panaudotus galvaninius elementus (nešiojamas baterijas). Informuojama, kad už 1 kg elementų bus mokami 2 litai.

Antradienį Gamintojų ir importuotojų asociacija (GIA) ir bendrovės „EMP recycling“, „Ekstara“ bei „Atliekų tvarkymo centras“ pasirašė susitarimą, kuriuo įsipareigoja bendrai dirbti tam, kad panaudotos nešiojamos baterijos būtų superkamos. Po susitarimo pasirašymo galvaninių elementų supirkimas pradedamas 30-yje supirkimo vietų visoje Lietuvoje.

Už 1 kg panaudotų nešiojamųjų baterijų bus mokama po 2 litus.

Traktuojama, kad tokiomis priemonėmis siekiama žmones pratinti nemesti naudotų galvaninių elementų į bendras šiukšliadėžes ir prisidėti prie aplinkos taršos mažinimo.

GIA pagal susitarimą numato finansuoti galvaninių elementų supirkimą, o kiti susitarimo partneriai - plėtoti supirkimo tinklą ir užtikrinti panaudotų baterijų perdirbimą.
karveGiedrė PLEČKAITYTĖ

Penktadienį Lietuvos žemės ūkio ministerijos iniciatyva pirmą kartą šalyje buvo suorganizuotos ekskursijos į dvi stiprias rajono žemės ūkio bendroves. Griškabūdžio ir Voniškių bendrovės pasirinktos kaip pavyzdinės bendrovės šalyje, sėkmingiausiai ir geriausiai įsisavinusios Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 programos priemonių lėšas.

Nuotr. Pastaraisiais metais Voniškių žemės ūkio bendrovėje dedamos didelės investicijos į gyvulių gerovės sąlygų gerinimą. Šios bendrovės pienas yra itin aukštos kokybės, iš jo gaminamas sūris „Liliputas“.

Penktadienį Griškabūdžio ir Voniškių žemės ūkio bendrovėse Žemės ūkio ministerija respublikinei, regioninei bei vietos žiniasklaidai suorganizavo pažintinį seminarą „Gerosios praktikos pavyzdžiai Lietuvos Kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonėms“. Seminaro organizatoriai tikino, kad minėtosios rajono bendrovės yra sėkmės pavyzdžiai, rodantys, kaip reikia dirbti ir įsisavinti jau dešimtmetį į Lietuvą plaukiančias Europos Sąjungos paramos fondų lėšas. Beje, Lietuvos kaimo plėtros 2007 – 2013 metų programos priemonėmis šalies ūkio subjektai naudojosi išties sudėtingomis ekonominio sunkmečio sąlygomis. Tačiau tai nesustabdė ūkininkų pastangų iš dalies europiniais ir savais pinigais modernizuoti ūkius.
93

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

gustainiskiu namai

 

   
musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos