baneris leidinys

dicpinigaitisVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Įsigaliojus naujajam Miškų įstatymui bei reorganizavus miškų priežiūros ir kontrolės struktūrą, nuo 2012 metų sausio 1 dienos visa valstybinė miškų kontrolė perduota Valstybinei miškų tarnybai. Įsteigti septyni teritoriniai miškų kontrolės padaliniai, kurie užsiima šalies privačių miškų ir kitų miškų (savivaldybių, seniūnijų, kariškiams priklausančių miškų) kontrole. Valstybinių miškų kontrolei vykdyti tarnyboje yra įsteigtas atskiras Valstybinio miško kontrolės poskyris.  Respublikos mastu miškų kontrolės sistemoje dirba arti 100 pareigūnų, - kiekvienam iš jų  vidutiniškai tenka kontroliuoti apie 16 tūkst. ha miško.
 
Nuotr. „Stengiuosi patikrinimo aktus pateikti kuo anksčiau, kad būtų galima miško savininkui iš anksto patarti, kokių klaidų vengti, paaiškinti, kaip vykdyti darbus,“- sako vyriausiasis specialistas A. Dičpinigaitis.
 
Šakių rajone  privačių miškų kontrolę vykdo Valstybinės miškų tarnybos Kontrolės skyriaus Marijampolės teritorinio poskyrio vyriausiasis specialistas Algirdas Dičpinigaitis. Su juo ir kalbamės apie mūsų rajono miškininkų rūpesčius ir darbus.
regionine pletraMarijampolės regiono plėtros taryba rugpjūčio 19 dieną posėdžiavo Vilkaviškio rajono savivaldybėje, Klausučiuose. Posėdyje, kurio metu buvo priimti šeši sprendimai, dalyvavo Šakių rajono savivaldybės merą pavaduojanti vicemerė Rima Rauktienė ir savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas.
 
Nuotr. Marijampolės regiono plėtros tarybos posėdyje dalyvavo Šakių rajono savivaldybės merą pavaduojanti vicemerė Rima Rauktienė ir savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas.
 
Tarybos sprendimu patikslintas Marijampolės regiono projektų, finansuojamų pagal priemonę „Savivaldos transporto infrastruktūros modernizavimas ir plėtra“, sąrašas ir pakoreguoti projektų biudžetai. Marijampolės regione sutaupytas ES fondų lėšas, beveik 64 tūkst. litų, nuspręsta skirti Šakių rajono savivaldybės administracijos projektui „Šakių rajono savivaldybės susisiekimo infrastruktūros modernizavimas. (II etapas). Papildomos lėšos bus panaudojamos projekto įgyvendinimo eigoje iškilusiems nenumatytiems darbams atlikti.
lauksvaSima KAZARIAN
 
Lietuvišką individualizmą perlaužti sunku, Šakių rajone, atrodo, verslo naujovės, kurios susijusios su bendradarbiavimu, dar sunkiai skinasi kelią. Tokius pastebėjimus išsakė Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė.
 
Nuotr. Verslo centro vadovė D. Palukaitienė neatsistebi dviejų Šakių verslininkų aktyvumu.
 
Kalbant apie Šakių verslo aplinką, šį kartą dėmesys buvo skiriamas sunkumams, su kuriais susiduria antrus metus dirbanti naujojo VIC vadovė. Verslo kultūros ypatumuose mūsiškiai verslininkai kol kas „gaudosi“ sunkiai, o į naujoves žiūri įtariai. „Viskam reikia laiko, ateis ir pas mus pokyčiai, tik galbūt ne iš karto“,- mano D. Palukaitienė.
Medaus ženklinimo etiketėje negali būti vartojamas terminas „natūralus”, teigia Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.
 
Per nustatytą laikotarpį, suderinus su atitinkama teritorine Valstybine maisto ir veterinarijos tarnyba, bitininkams ir medaus verslu užsiimantiems asmenims bus leista sunaudoti turimas medaus ženklinimo etiketes arba jas pakoreguoti.

„,Medaus ženklinimo etiketėse turi būti nurodytas produkto pavadinimas, įmonė arba bitininko pavardė, adresas, užrašas „Tinka vartoti iki”, nurodant datą. Privaloma taip pat nurodyti medaus kilmės šalį. Priklausomai nuo gamybos būdo, medus gali būti korinis, su korio gabaliukais, nuvarvėjęs, išsuktas, išspaustas, filtruotas, konditerinis. Tam tikrais atvejais šis saldus produktas gali būti vadinamas rapsų, grikių, nektaro, lipčiaus medumi, tačiau tokie pavadinimai kaip ,,pavasario gėlių medus’’, „vaistinių augalų medus“ ir pan. negali būti vartojami, kadangi nėra pagrįsti. Pavadinime gali būti nurodomas regiono ar teritorijos pavadinimas, jei medus surinktas tik nurodomame regione, todėl medaus pavadinime vartojamas terminas pavyzdžiui ,,lietuviškas”, teisės aktų nuostatų nepažeidžia”, - pasakojo Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Veterinarijos sanitarijos skyriaus vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Stanius.

Kreipimąsi dėl medaus ženklinimo išaiškinimo inicijavo Lietuvos bitininkų sąjunga. Europos Komisija, išnagrinėjusi Žemės ūkio ministerijos kreipimąsi, informavo, kad termino “natūralus” medaus pavadinime neturėtų būti. Europos Komisijos nuomone, produktų ženklinimo būdai neturi klaidinti pirkėjo dėl padarytų užuominų apie ypatingas maisto produkto savybes, kai tokias pačias savybes turi visi panašūs produktai.
 
„Draugo“ inf.
javapjute2Violeta SEREDŽIUVIENĖ
 
Po pernykščio rekordinio grūdų derliaus šiemet žemdirbiai ir vėl tikisi derlingų metų. Gamta grūdų augintojams iki šiol buvo itin palanki. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis rajono ūkininkams pats darbų įkarštis,- prasideda vasarojaus pjūtis.
 
Nuotr. Paskutinėmis rugpjūčio dienomis rajono ūkininkams pats darbų įkarštis,- prasideda vasarojaus pjūtis.
 
Javapjūtės oro sąlygos - puikios
 
Sintautų seniūnijos ūkininkai, sėkmingai sudoroję žiemkenčių derlių, tikisi, kad vasarinių kviečių derlius bus ne ką prastesnis, - gal net ir vėl rekordinis. Kol kas nerimą ūkininkams kelia tik kritusi javų supirkimo kaina, o ypač vasarinių rapsų, kurių nuėmimas dar laukia. Visgi grūdų kainų sumažėjimo pirkėjai greičiausiai nepajus – duonos gaminių pigimas nežadamas.
melioracijaVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Lietuvos melioracijos įmonių asociacija kartu su Lietuvos žemėtvarkos ir hidrotechnikos inžinierių sąjunga šiemet rugpjūčio 20-21 dienomis Šakių rajone surengė praktinį seminarą melioracijos ir remonto darbų klausimais. Į seminarą susirinko gausus būrys šalies melioracijos ir hidrotechnikos įmonių specialistų ir vadovų, ekspertų, mokslininkų, hidrotechnikų, renginyje taip pat dalyvavo Žemės ūkio ministerijos atstovai, savivaldybių melioracijos specialistai, svečiai iš Latvijos. Kvalifikacijos kėlimo seminarą per dvi dienas išklausė apie 300 dalyvių.
 
Nuotr. Seminaro metu drenažo įrengimą su durpių užpylimu ant drenų demonstravo UAB „Hidrokesta“ darbuotojai, dirbdami su daugiakaušiu ekskavatoriumi „Barth Holland K171“ (Olandija).
 
Nuo teorijos – prie praktikos
 
Į Zyplių dvarą susirinkę seminaro dalyviai, lydimi Lukšių seniūno Vido Cikanos, pirmiausia apžiūrėjo restauruotus Zyplių dvaro rūmus. Seminaras prasidėjo filmuotos medžiagos peržiūra apie pagrindinius melioracijos sistemų įrengimo ir priežiūros darbus. Melioracijos specialistus labiausiai sudomino praktinė seminaro dalis,- drenažo rengimo technologijos su durpių užpylimu ant drenų demonstravimas Duobiškių kaime. Melioracijos darbus atliko UAB „Hidrokesta“ daugiakaušis ekskavatorius „Barth Holland K171“ (Olandija). Šiuo metu tai vienintelis tokio tipo ekskavatorius Lietuvoje. Europoje ir pasaulyje, žinoma, yra analogiškos ir gerokai modernesnės technikos. Kaip sakė įmonės vadovas Valdas Savukaitis, su šia prieš dvejus metus įsigyta technika, kuri kainavo per 300 tūkst. litų, pernai buvo nutiesta 50 km drenažo linijų. Darbai atlikti tikrai kokybiškai. „Ekskavatorius pagamintas prieš 30 metų, o gamintojas, Olandijos įmonė, jau seniai neveikia, tad didžiausia problema, su kuria mums tenka susidurti - atsarginių detalių stygius,“- sakė „Hidrokestos“ direktorius. Beje, nauja tokio tipo technika šiandien kainuotų apie pusantro milijono litų.
Praėjusią savaitę rajone buvo baigta žiemkenčių pjūtis. Preliminariais duomenimis šiemet vidutinis javų derlingumas siekia apie 5,5 - 6 t/ha ( apie 15-20 proc. mažesnis nei pernai). Žieminių rapsų vidutinis derlingumas - 3 t/ha, taip pat šiek tiek mažesnis nei pernai. Jau sudorotas kvietrugių ir miežių derlius.
 
Kaip rodo užpildytos deklaracijos, rajone iš viso yra apie 90 tūkst. ha dirbamos žemės. Žieminių kviečių pasėliai užima apie 38 tūkst. ha, žieminio rapso pernai buvo deklaruota apie 10 tūkst. ha pasėlių. Pasak rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjo Alfrido Vigelio, žemdirbiai šiemet žiemkenčių pjūtį baigė pačiu laiku, prieš prasidedant liūtims ir škvalams, tad nuostolių pavyko išvengti. Anot A. Vigelio, šiemet žemdirbiams gamta buvo tikrai palanki. Pasėliai nebuvo išguldyti, grūdai sausi, tad nereikėjo papildomai jų džiovinti.„ Žiemkenčių pjūtis mūsų rajone praėjo sėkmingai, tačiau labiausiai mūsų žemdirbius piktina žemos grūdų supirkimo kainos,“- pastebi žemės ūkio skyriaus vadovas.
 
„Draugo“ inf.
aleknaiteVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Jau daugiau nei ketverius metus savo veiklą vykdantis žemės ūkio kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“ vienija keletą stambiausių rajono žemės ūkio bendrovių, pieno gamintojų. Beje, šio kooperatyvo durys atviros visiems pieno gamintojams, kurie norėtų tapti kooperatyvo nariais ir darbuotis bendromis pajėgomis.
 
Nuotr. Kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ direktorė E. Aleknaitė ragina ir kitus rajono pieno gamintojus tapti šio kooperatyvo nariais.
 
Suvienijo pieno gamintojus
 
„Galėdami pasiūlyti didesnius pieno žaliavos kiekius, galime iš perdirbėjų išsireikalauti ir didesnes pieno supirkimo kainas. Tad kooperuotis ir dirbti drauge žemdirbiams tikrai apsimoka“,- sako neseniai, tik prieš mėnesį, kooperatyvui „Lietuviškas ūkis“ pradėjusi vadovauti direktorė Eglė Aleknaitė, kviesdama visus stambesniuosius rajono ūkininkus, žemės ūkio bendroves įsijungti į kooperatyvo veiklą.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos