baneris leidinys

kiaulevedePraėjusią savaitę rajono savivaldybės žemės ūkio skyriuje surengtas skubus pasitarimas dėl afrikinio kiaulių maro užkrato pavojaus ir prevencinių priemonių taikymo. Pasireiškus naujiems kiaulių maro židiniams ne tik Rusijos, bet ir Baltarusijos teritorijoje, iškilo realus pavojus dėl užkrato paplitimo ir mūsų rajono teritorijoje.
 
Pasitarime dalyvavo rajono savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis, Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos darbuotojai, rajono seniūnijų žemės ūkio specialistai. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos vadovas Alfonsas Kasiliauskas pateikė informaciją apie susiklosčiusią situaciją dėl afrikinio kiaulių maro, paragino visus būti itin budriems ir laikytis visų nustatytų prevencinių priemonių bei reikalavimų. Šiuo metu svarbiausias darbas,- deklaracijų užpildymas.
obuoliaiObuolių supirkėjai jau skelbia apie prasidėjusį derliaus supirkimą. Priešingai nei pernai, soduose šiemet obelų šakos pustuštės, bet ir supirkimo kaina kol kas žemesnė.
 
Nuotr. Obuolių supirkėjai sako, kad šiemet šių vaisių supirks bent trečdaliu mažiau.
 
Rugpjūčio 5 dieną Šakiuose veikiantys obuolių supirkimo punktai pradėjo šių vaisių supirkimo sezoną. Šakiuose prieš prekybos centrą „Norfa“ įsikūrusio supirkimo punkto savininkas Rytis Sakalauskas nusiteikęs ne itin optimistiškai. Mat šiemet, priešingai nei pernai, obelų šakos pustuštės. Prognozuojama, kad šiemet iki maždaug lapkričio vidurio vyksiančio darbymečio, obuolių pavyks supirkti net trečdaliu mažiau. Praėjusiais metais tikrai buvo galima pasigirti obuolių derliumi. Šiemet prasčiau, nes obelys, kaip žinoma, gerai uždera tik kas dvejus metus. Pernai, įpusėjus obuolių supirkimo darbymečiui, kainos siekė 0,12 Lt už kilogramą. Pasak R. Sakalausko, šiuo metu už kilogramą obuolių siūloma 0,10 Lt. Tikimasi, jog fabrikas už savaitės, dviejų obuolius supirkinės vienu kiti centu brangiau. Supirkti obuoliai vežami į Vilkaviškį, kur iš jų spaudžiamos sultys, gaminami koncentratai, sirupai. Jie parduodami vokiečiams, austrams.
 
„Draugo“ inf.
kanapesGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Jau ne pirmus metus pluoštinių kanapių populiarinimu besirūpinantis kriūkietis Egidijus Zėringis sako, kad dar laukia ilgas ir sudėtingas kelias, siekiant šalyje iš naujo atgaivinti šios kultūros auginimą. Manoma, jog tik nuo kitų metų įsigaliosiantys palankesni įstatymai toli gražu neužtikrins spartesnio jų populiarinimo. Anot pašnekovo, visų pirma būtina sukurti visapusišką kanapių realizavimo sistemą.  
 
Nuotr. Mokslininkai teigia, kad iš kanapių arba su jomis pasaulyje gaminama daugiau nei 250 tūkst. įvairių produktų.  
 
Sudėtinga realizuoti
 
Pluoštinių kanapių populiarinimu užsidegęs E. Zėringis tikina, kad Lietuvoje nėra galimybių palankiai realizuoti šių augalų pirminę žaliavą, be to, ir eksportuoti nelabai apsimoka. Todėl šalyje būtina sukurti ir išplėtoti kanapių perdirbimo sistemą. „Lietuvoje kol kas perdirbimo nėra, nors apie tai daug kas galvoja. Vienas dalykas reikia turėti žaliavos, kad galėtume investuoti į perdirbimą, o kitas - niekas neaugina, kol nėra perdirbimo. Todėl šioje vietoje reikia „sužaisti“,- kalbėjo E. Zėringis.
katilineAsta GVILDIENĖ
 
Praėjusį penktadienį miestą drebino galingo krano ir sunkiasvorių mašinų gausmas. Ne vienas šakietis skubėjo pasinavynauti, kas vyksta prie „Šakių šilumos tinklų“ pastato.  Istorinis įvykis - galingas, 200 tonų keliantis kranas ne tik lengvai lyg plunksnas nukėlė katilinės stogo plokštes, bet ir įleido vidun bei į savo vietas milimetrų tikslumu pastatė šimtus tonų sveriančius: pakurą, katilą ir kondensacinį dūmų ekonomaizerį.
 
Nuotr. Istorinis įvykis Šakiuose – nukėlus stogo plokštes, į „Šakių šilumos tinklų“ patalpas įleisti naujos biokuro katilinės įrengimai.
 
Laukė daugiau nei penkerius metus
 
UAB „Šakių šilumos tinklai“ generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius džiaugiasi, kad daugiau nei po 25 vadovavimo šiai įmonei metų, pagaliau sulaukė tokio istorinio įvykio – naujo 5 megavatų (MW) galingumo katilo, kūrenamo biokuru, sumontavimo. Juo labiau, kad šio įvykio, pasirodo, buvo laukiama daugiau nei penkerius metus. „Kad, atsisakius dujų ir pradėjus kūrenti biokuru, galima sumažinti šilumos kainas, mums buvo aišku dar 2007 metais, tik tuomet mumis niekas nepatikėjo, - prisiminė L.Kasparavičius. – Tik 2009 metais rajono savivaldybės taryba priėmė sprendimą – Šakiuose pastatyti biokuru kūrenamą katilą. Tačiau statyti, tik gavus ES paramą, kurios trejus metus mažųjų miestelių katilinėms niekas neskyrė. Tai buvo laukimo metai. Tik pernai atsirado galimybė pretenduoti į 5 MW katilo įrengimo (2 mln. 491 tūkst. litų) finansavimą.“
palukaitiene daivaSima KAZARIAN
 
Jau antri metai, kai Šakių verslo informacijos centrui (ŠVIC) vadovauja Daiva Palukaitienė. Ji pastebi, kad dažniausiai verslo informavimo centro durys atsidaro dėl tų, kurie ateina daryti kopijas, bet netrūksta čia ir verslo pirmokų.
 
Nuotr. „Verslas iš tiesų turi prasidėti vos ne nuo vieno žmogaus. Pats sau turi būti ir direktorius, ir valytojas, ir tas, kuris daro konkretų amatą“,- duoda patarimą ŠVIC vadovė D. Palukaitienė.
 
„Mes tik šiemet labiau pradedame įsivažiuoti į tai, kam ši institucija yra sukurta“,- neslepia D. Palukaitienė.
 
Kokie sunkumai iškilo mokytojai tapus Verslo informacijos centro vadove?
 
Į šį postą atvedė noras išbandyti save naujose srityse. Aš džiaugiuosi, kad esu mokytoja, dirbu mokykloje, juo labiau, kad geroje mokykloje. Tačiau visąlaik norėjosi daugiau.
verslumo mokymaiSocialinis verslas – darinys, kuris veikia pagal verslo principus, bet sprendžia socialines problemas visą gautą pelną reinvestuodamas į tolimesnę įmonės veiklą. Tikėtina, kad toks modelis gali atsirasti ir Lietuvoje.
 
Nuotr. Gelgaudiškiečiams buvo pristatomas naujas socialinio verslo modelis.
 
Gelgaudiškio dvare pirmadienį vyko renginys, kurio metu vietiniai gyventojai turėjo progą išgirsti apie naują verslo modelį - socialinį verslą. Bendruomenių kaitos centro lektorė Jolanta Blažaitė teigė, jog tokio verslo sąvoka Lietuvoje yra nauja. Tai verslas, kuris siekia išspręsti, ar bent dalinai padėti išspręsti, kokią nors opią socialinę problemą nesiekdamas pelno sau. Viso gauto pelno ji neskirsto akcininkams, indėlininkams, o jį reinvestuoja į tolesnę organizacijos veiklą.

Pasak. J. Blažaitės, Lietuvoje tokio verslo panašumo pavyzdys būtų „Maisto banko“ parduotuvėlė, kur už 4 litus galima įsigyti besibaigiančio galiojimo produktų paketų žmonėms, kurie nėra įregistruoti socialiai remtinų žmonių sąrašuose, bet gyvena skurdžiai. Didžiojoje Britanijoje socialinio verslo modelis yra labai plačiai prigijęs, yra apie 62 tūkst. socialinio verslo įmonių. Europoje jos taip pat labai auga. Tikėtina, kad toks darinys gali netrukus atsirasti ir Lietuvoje.
Nuo šiol bus galima paprasčiau pasitikrinti informaciją apie savo finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms ir sužinoti savo kreditų istoriją. Tam reikės per elektroninės bankininkystės sistemą prisijungti prie Lietuvos banko valdomos Paskolų rizikos duomenų bazės.
 
Prisijungę prie Paskolų rizikos duomenų bazės, gyventojai gali sužinoti esamus finansinius įsipareigojimus kredito įstaigoms, susipažinti su savo kreditų istorija. Bazėje kaupiami bankų ir kredito unijų pateikti duomenys apie 1 000 Lt ir didesnių paskolų turėtojus. Šioje bazėje vartotojai gali sužinoti, kokios kredito įstaigos, vertindamos jų mokumą, domėjosi jų duomenimis per pastaruosius dvejus metus.

Informacija apie kreditus turi įtakos kliento rizikos vertinimui ir skolinimosi sąlygoms. Žinant įsipareigojimus, lengviau elgtis finansiškai atsakingai.

Kredito istorija duomenų bazėje saugoma septynerius metus po paskolos grąžinimo, paskolos pardavimo (perdavimo) dienos, o duomenys apie nurašytas paskolas - kol kreditorius turi reikalavimo teisę į šias paskolas, bet ne trumpiau kaip septynerius metus.

„Draugo“ inf.
javapjuteVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Javapjūtė, prasidėjusi liepos viduryje, į mėnesio pabaigą įgavo pagreitį. Nusistovėjus giedriems ir karštiems orams, rajono žemdirbiai sukruto doroti javų derlių. Pačiame darbų įkarštyje užsukome į sintautiečių ūkininkų Vidos ir Zigmo Balkojų ūkį, - čia laukuose dūzgė kombainai, į grūdų sandėlius vienas po kito riedėjo sunkvežimiai, pilni šiųmečio grūdų derliaus.
 
Nuotr. Šiemetinis grūdų derlius turėtų siekti apie 6 tonas iš hektaro,- šiek tiek mažesnis nei pernai.
 
Šeimos ūkis - patikimiausias
 
Paskutinėmis liepos dienomis, kai termometro stulpelis siekė net 30 laipsnių karščio, Voverių kaime plytinčiuose javų pasėliuose virte virė darbas.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos