baneris leidinys

Rajono savivaldybės taryba, atsižvelgdama į Šakių „Žiburio“ direktorės Jūratės Mozūraitienės prašymą, patvirtino gimnazijoje teikiamų paslaugų tarifus.
 
Rajono savivaldybės taryba nustatė tokius Šakių ,,Žiburio“ gimnazijoje teikiamų paslaugų tarifus: už sporto salės patalpų nuomą (425,50 kv. m) – 25 litai už valandą, iš jų už aptarnavimo paslaugas (eksploatacines išlaidas) – 20,94 lito už valandą; už aerobikos salės patalpų nuomą (150,00 kv. m) –14 litų už valandą, iš jų už aptarnavimo paslaugas (eksploatacines išlaidas) – 13,43 lito už valandą.

Šakių ,,Žiburio“ gimnazijos sporto salės bei aerobikos salės patalpas laisvu nuo pamokų, treniruočių ir varžybų metu trumpalaikiams renginiams (treniruotėms, įvairioms varžyboms) gali nuomotis asmenys individualiai ar asmenų grupės. Už nustatytus nuomos paslaugų tarifus surinktos lėšos bus panaudotos patalpų eksploatacijos (elektros, šildymo, vandens) išlaidoms padengti, naudojamo inventoriaus atstatymui, darbo užmokesčiui, patalpų remontui.

„Draugo“ inf.
eugenija nomedaSima KAZARIAN
 
Kai gyvenimas neišpildo svajonių, o veidrodis nerodo nieko naujo, tarsi mažutė kompensacija moterims tampa kirpykla. Tai vieta, kurioje ne tik pakeiti šukuoseną, tačiau išeini bent truputėlį pasikeitusi ir pati.

Ar kirpimasis yra šventė, ar tik nuobodi pareiga, priklauso nuo rankos, kuri laiko žirkles. Įdomu, kuo gyvena, ką apie save ir savo darbą mąsto, kuo skiriasi ir kuo panašios mama ir duktė, kurios spėja su laiku ir pasikeitimais ir visada užčiuopusia šiandienos pulsą. Kalbamės su „Nomedos salono“ šeimininkėmis kirpimo meistrėmis Nomeda Šuopiene ir Eugenija Paketuriene. 20 metų jubiliejų atšventęs jų salonas aptarnauja ne tik Šakių, bet ir iš kitų rajonų atvykusias klientes ir klientus.
 
Ar yra klientų, kurie lydi nuo pirmųjų dienų?
 
Nomeda: Tikrai ne vienas. Yra tokių, kuriuos ant rankų atnešdavo tėvai, o dabar jie neša savo vaikus. Smagu...

Eugenija: O taip, žinoma. Yra klienčių, jau net negyvenančių Šakiuose. Jos specialiai atvyksta apsikirpti pas mane. Ištikimomis, „geležinėmis“ jas vadinu (šypsosi).
Šiais metais atlikta vilkų populiacijos apskaita parodė, kad šiuo metu Lietuvoje likę tik 208 vilkai, tad 2013-2014 metų medžioklės sezono metu šalyje bus leista sumedžioti iš viso tik 21 vilką. Tokį įsakymą pasirašė Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis.

 Vilkų apskaitą  atliko Lietuvos medžiotojų ir žvejų draugija bei Generalinė miškų urėdija, vilkus skaičiuodama tiek valstybiniuose, tiek privačiuose miškuose. Lietuvoje ilgalaikis vilkų populiacijos gyvybingumą užtikrinantis minimalus siektinas dydis yra 250 vilkų. Vilkų populiacijos gausos reguliavimo planas numato, kad tuo atveju, kai vilkų šalyje suskaičiuojama mažiau nei 250, galima leisti sumedžioti ne daugiau kaip dešimtadalį suskaičiuotų vilkų skaičiaus.  Reikėtų nepamiršti, kad vilkas ne tik daro žalą ūkininkams, bet ir yra saugomas gyvūnas visoje Europos Sąjungoje. Nuo šių metų spalio mėnesio  Lietuvoje jau veikia vilkų padarytos žalos atlyginimo mechanizmas. Nukentėję gyventojai gali kreiptis į savivaldybes dėl vilkų padarytos žalos atlyginimo. Nuo šių metų vilkų medžioklėje pradėta taikyti naujovė,- vilkų medžioklės limitas išdalintas pagal apskritis. Taigi, Marijampolės apskrities medžiotojams šį medžioklės sezoną bus leista sumedžioti tik vieną pilkąjį vilką.
 
 „Draugo“ inf.
arimo konkursasTradiciniame rudeninio arimo konkurse, kurį organizuoja Žemės ūkio ministerija kartu su Žemės ūkio konsultavimo tarnyba bei Artojų asociacija, šiemet dalyvavo penki šakiečiai ūkininkai.  Spalio 24 dieną vertinimo komisija aplankė visų konkurso dalyvių valdas ir įvertino rudeninio arimo kokybę.
 
Nuotr. Griežta, profesionali ir teisinga vertinimo komisija, vadovaujama Voniškių žemės ūkio bendrovės pirmininko H. Braškio (dešinėje), atidžiai apžiūrėjo ūkininkų rudeninius arimus ir juos įvertino.
 
Šakių rajonas jau nuo senų laikų garsėja puikiais artojais. Pasak Žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro vadovės Aušrelės Pukinskienės, šakiečiai žemdirbiai nuolat buvo apdovanojami Žemės ūkio ministerijos padėkos raštais už geriausius rudeninio arimo rezultatus. Ir toliau tęsiamos gražios tradicijos, kuomet ūkininkai varžosi dėl tiesiausių ir geriausių rudeninio arimo vagų. Šiemet šakiečių artojų sugebėjimus vertino patyrę žemdirbystės specialistai,- vertinimo komisijos pirmininkas, Voniškių žemės ūkio bendrovės vadovas Henrikas Braškys, komisijos nariai: Žemės ūkio skyriaus vyresnysis specialistas Albertas Navarskas, ūkininkė Aldona Naujokaitienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Šakių rajono biuro augalininkystės konsultantė Modesta Kirvaitienė.
Pačiame rudens darbų įkarštyje, kuomet didžiausia nelaimingų atsitikimų darbe tikimybė, Valstybinės darbo inspekcijos darbuotojai pradeda patikrinimus, ar saugiai ūkiuose sandėliuojama žemės ūkio produkcija. Tokios planinės saugos ir sveikatos akcijos ūkiuose vykdomos kasmet.
 
Per šiuos metus žemės ūkio įmonėse įvyko 42 nelaimingi atsitikimai darbe, iš šio skaičiaus 39 žmonės susižalojo lengvai, 3 – sunkiai. Šiemet pavyko išvengti žmonių žūčių. Pernai per tą patį laikotarpį žuvo 1 darbuotojas, 2 susižalojo sunkiai, o 46 – lengvai. Darbuotojai nuskęsta grūdų aruoduose, patiria traumas nukritę nuo neaptvertų estakadų, transporto priemonių priekabų, juos sužaloja veikiantys įrenginiai, krentantys sandėliuojami šiaudų ryšuliai. Šakių rajone nelaimingų atsitikimų ūkiuose šiemet nebuvo užfiksuota.

Kaimyniniame Jurbarko rajono Vadžgirio kaime šių metų rugpjūčio 7-ąją grūdų aruode nuskendo 13-metis paauglys. Jis įkrito į išbetonuotą duobę, į kurią pilami atvežti grūdai. Iš duobės berniukas pats išlipti negalėjo, nes krentančių grūdų srovė jį įtraukė gilyn. Jurbarko rajono policijos komisariato duomenimis, nelaimė įvyko vaikams žaidžiant. Atlikto inspektavimo metu nustatyta, kad grūdų priėmimo duobė buvo neapsaugota kolektyvinės saugos priemonėmis, todėl darbo aplinka tapo pavojinga sveikatai ir ūkininko darbuotojams, ir pašaliniams asmenimis.
parasai del zemesVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Referendumo „Tautos valia“ iniciatoriai , siekiantys, kad referendumo būdu būtų atsiklausta šalies piliečių dėl žemės pardavimo užsieniečiams, jau lapkričio 29 dieną turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti visus surinktų parašų lapus. Aktyviai šioje pilietinėje akcijoje dalyvavo ir šakiečiai žemdirbiai, visuomeninių organizacijų atstovai, pavieniai asmenys bei jaunimas.
 
Nuotr. Lapkričio 29 dieną referendumo organizatoriai turi Vyriausiajai rinkimų komisijai pateikti visus surinktų parašų lapus.
 
Referendumas - paskutinis šansas
 
Kol kas Lietuvoje vis dar galioja draudimas parduoti žemę užsieniečiams. Stodama į Europos Sąjungą Lietuva išsiderėjo, kad draudimas galiotų septynerius metus, vėliau jis buvo pratęstas dar trejiems metams. Taigi, šis draudimas baigiasi 2014 metų gegužės 1 dieną. Kaip numato galiojantys įstatymai, privalomajam referendumui skelbti būtina surinkti 300 tūkst. piliečių parašų. Šiuo metu inicijuojamas referendumas numatomas rengti dėl kelių pagrindinių nuostatų įtvirtinimo,- Lietuvos ir jos piliečių teisės į žemę susigrąžinimo; parašų skaičiaus referendumams rengti sumažinimo iki 100 tūkst. ; žemės gelmių bei gamtinių išteklių apsaugojimo; referendumu priimtų sprendimų keitimo tik tautai pritariant. Referendumo idėją palaikantis ir ją aktyviai remiantis Šakių rajono žemdirbių asociacijos pirmininkas, Žemės ūkio rūmų atstovas Šakių rajone Rimantas Valiukas sako, kad sunku prognozuoti, kokie bus parašų rinkimo rezultatai. Tiek šakiečiai, tiek kitų rajonų žmonės buvo gana aktyvūs, visgi surinkti 300 tūkst. parašų - sunki užduotis, juolab, kad didelė dalis parašų paprastai būna „išbrokuojami“. Po visą Lietuvą buvo išdalinta apie 7 tūkst. parašų rinkimo lapų (viename lape telpa 70 parašų). Šakių rajone, preliminariais duomenimis, buvo išplatinta daugiau kaip 100 lapų. Anot R.Valiuko, tai bus paskutinis šansas žemdirbiams apginti savo teisėtus interesus.
specagraVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Nuo šių metų pradžios Šakiuose, miesto centre, Kęstučio gatvėje esančiose rekonstruotose patalpose atidarytas panevėžiečių uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ naujas padalinys,- žemės ūkio atsarginių dalių bei technikos parduotuvė. Rajono ūkininkų patogumui čia veikia ir  kompanijos „Hydroscand“ skyrius, siūlantis ūkininkams žarnų ir hidraulinių jungčių gamybos paslaugas.
 
Nuotr. Anot vadybininko Modesto Miliškevičiaus, tokio plataus hidraulinių sistemų asortimento tikrai niekur kitur šakiečiai nesuras.
 
Panevėžyje prieš keturiolika metų savo veiklą pradėjusios uždarosios akcinės bendrovės „Specagra“ pagrindinis tikslas, - būti kuo arčiau žemdirbių poreikių ir juos tinkamai tenkinti, pasiūlyti kuo aukštesnės kokybės paslaugas ir platų prekių asortimentą. Visoje Lietuvoje aktyvią prekybinę veiklą vystanti įmonė įgijo žemdirbių pasitikėjimą. Tai liudija ir dvejus metus iš eilės pelnyti aukšti darbo įvertinimai. 2011 metais „Specagra“ gavo „Gazelės“ apdovanojimą kaip sparčiausiai auganti įmonė Panevėžio apskrityje“, o 2012 metais tituluota kaip viena iš sėkmingiausiai dirbančių ir sparčiausiai besivystančių Lietuvos bendrovių.
reimerysVioleta SEREDŽIUVIENĖ
 
Pastaruoju metu vis dažniau domimasi triušininkystės verslu, tačiau, specialistų teigimu, greito pelno iš šios veiklos tikėtis sunkoka. Na o kaimo gyventojams tikrai vertėtų užsiimti triušių auginimu,-  įsigijus keletą veislinių mėsinių patelių, šviežia skerdiena visus metus aprūpinsite ne tik savo šeimą, bet dalį mėsos galėsite dar ir parduoti.
 
Nuotr. Prieš kelerius metus Rygoje vykusioje tarptautinėje veislinių triušių parodoje šis ant savo šeimininko E. Reimerio rankų įsitaisęs Kalifornijos veislės triušis tapo absoliučiu nugalėtoju.
 
Ypač paklausi mėsa
 
Populiariausios ir labiausiai Lietuvos sąlygomis tinkamos auginti mėsai yra Kalifornijos, Burgundijos, Vienos mėlynųjų, Naujosios Zelandijos baltųjų, pilkųjų triušių veislės, kadangi šie triušiai mažiausiai lepūs, sparčiai auga. Triušienos paklausa gana didelė, tačiau kailiukų (išskyrus trumpaplaukių triušių) realizavimas gana problemiškas. Ne vienas triušių augintojas kailiukus tiesiog sunaikina. Tai – svarbiausias šio verslo trūkumas. Dar viena triušių augintojams iškylanti problema – menka pašarų pasirinkimo galimybė. Lietuvoje gaminami tik vieno tipo kombinuotieji pašarai, todėl dauguma triušių augintojų juos gaminasi patys. Triušių augintojai gauna išmokas už sąlyginius gyvūnų vienetus. Kaip ir kiekviename versle, norint pasiekti gerų rezultatų triušininkystėje, pirmiausia būtina įsigyti sveikus grynaveislius triušius ir tinkamai juos prižiūrėti, teisingai šerti, laiku atlikti profilaktinius darbus ir vakcinavimą nuo ligų.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos