baneris leidinys

Lapkričio 15 dieną Šakių krašto vietos veiklos grupės (VVG) valdyba rinkosi į posėdį, kuriame buvo aptarti šiuo metu vykdomi pirmųjų dviejų kvietimų projektai ir jų finansavimas. Taip pat buvo kalbama apie bendruomenes ir seniūnijas, vis dar neįsitraukusias į projektinę veiklą ir neteikusias paraiškų nei vienam kvietimui.  Aptartos ir nustatytos maksimalios III – Leader programos kvietimui teikiamų projektų finansavimo ribos.

Metams einant į pabaigą, Šakių krašto VVG pirmininkas Algimantas Damijonaitis trumpai apžvelgė VVG strategijos įgyvendinimą. Jo teigimu, šiuo metu iš 34 rajone įsikūrusių bendruomenių Leader programos projektinėje veikloje dalyvauja tik 15, t.y. 44,1 proc. Projektus taip pat įgyvendina du kultūros centrai, viena religinė bendruomenė bei viena nevyriausybinė organizacija. Keturios bendruomenės (Veršių, Kriūkų, Voverių ir Panovių) vykdo net po du projektus. Tačiau trys - Griškabūdžio, Plokščių ir Žvirgždaičių seniūnijų bendruomenės ES finansine parama dar nepasinaudojo, nes nerašė projektų.

Pasak A.Damijonaičio,  iš 49 Strategijoje numatytų įgyvendinti projektų, šiuo metu vykdomi 23, t.y. 11 investicinių ir 12 vadinamų minkštųjų. Sąmatinė jų vertė - daugiau nei 4,5 mln. litų, t.y. 56 proc. visų numatytų lėšų. Liko įvykdyti 26 projektus: 11 investicinių ir 15 minkštųjų, kurių sąmatinė vertė didesnė nei 3,4 mln. litų. Šakių krašto VVG pirmininko teigimu, šių lėšų bendruomenių numatytoms projektinėms veikloms neužteks. Būtent todėl III kvietimui teikiamiems projektams jis pasiūlė nustatyti maksimalias finansavimo sumas.

VVG valdyba vienbalsiai pritarė šiam pasiūlymui. Vandenvalos ir nuotekų tvarkymo projektuose dalyvaujančioms Keturnaujienos, Plokščių, Veršių – Šlamų, Mikytų – Pavilkijo ir Valiulių bendruomenėms, kurių pareiškėju numatyta Šakių rajono savivaldybė, nustatyta maksimali 250 tūkst. litų suma. Girėnų bendruomenės Kultūros ir amatų centro statybos projektui skirta didžiausia maksimali 450 tūkst. litų suma. Degutinės, Sudargo, Ritinių, Tarpučių, Barzdų, Gerdžiūnų, Panovių ir Briedžių bendruomenių pastatų remontui numatyta ne daugiau nei po 150 tūkst. litų. Po tokią pat sumą pasiūlyta skirti ir Žvirgždaičių, Kidulių bei Kudirkos Naumiesčio bendruomenių rekreacinių poilsio zonų įruošimui ir sutvarkymui.
Aplinkosaugininkai praneša, kad šiemet jau išnaudotas vilkų medžiojimo limitas.

Šakių aplinkos apsaugos agentūros Gyvosios gamtos aplinkos inspekcijos vyresnysis specialistas V. Olensevičius informuoja, kad nuo lapkričio 9 dienos Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas išleido įsakymą dėl vilkų medžiojimo 2011 - 2012 metų medžioklės sezono metu nutraukimo. Kaip informavo Aplinkos apsaugos agentūra, minėtųjų metų medžioklės sezonui skirtas penkių vilkų sumedžiojimo limitas išnaudotas.

„Draugo“ inf.
glikas2Gintarė MARTINAITIENĖ

Beveik prieš du mėnesius Žemės ūkio kooperatyvas „Suvalkijos pienas“ Lukšiuose įkūrė pieno perpylimo centrą ir dirba savarankiškai, nuo nieko nepriklausydamas. Surinktas pienas kiekvieną dieną išvežamas į Lenkiją. Kooperatyvo direktorius Algimantas Glikas džiaugiasi, kad nepabūgo rizikuoti ir investuoti. Pieno pardavimu kooperatyvui domisi ir bendrovės. Be to, dar galutinai neišspręstas klausimas dėl pieno perdirbimo gamyklos statybos.

Nuotr. A. Glikas džiaugiasi nepabijojęs rizikuoti kurti pieno perpylimo centrą ir su nekantrumu laukia teismo sprendimo, kuris gali atverti duris lukšiečiams statyti ir taip išsvajotą gamyklą.

Svarbiausia - nepriklausomi

„Dabar esame nuo nieko nepriklausomi. Tai labai svarbu. Atsigręžęs atgal matau, kad tikrai daug rizikavome ir mane nelabai normaliu kai kas laikė“, - kalbėdamas apie pieno perpylimo centro įkūrimą teigė kooperatyvo vadovas Algimantas Glikas. Jis džiaugiasi, kad kooperatyvas nepriklauso nuo sąlygas ir pieno kainas diktavusių pieno perdirbėjų. „Kai užsibrėži konkretų tikslą ir žinai, ko nori, eina viską padaryti. Žinoma, rizikavome, gal kai kam atrodo, kad nelabai palankus metas, krizė, bet joje yra ir daug dirbtinumo“, - įsitikinęs savo užmojus įgyvendinęs vadovas.
meliunasUAB „Paslaugos šakiečiams“ laukia reorganizacija. Bendrovės direktorius Alvydas Meliūnas sako, konkretesnių detalių nežinantis, tačiau pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip ir bus.

Artimiausiu metu bus reorganizuota ne tik UAB „Paslaugos šakiečiams“, bet ir kai kurios kitos panašios bendrovės, esančios kituose miestuose. Pasak A. Meliūno, bent jau kiek žinoma, iš esmės niekas neturėtų keistis. „Svarbiausia, kad pagrindinės funkcijos kaip buvo vykdomos, taip mes jas vykdysime ir toliau. Tačiau neturėsime savo balanso ir buhalterijos, bus kitas pavadinimas“, - aiškino bendrovės vadovas. Manoma, kad reorganizacija bus įvykdyta po naujųjų metų. Tuomet bus ne UAB „Paslaugos šakiečiams“, o „Švaros diena“, kurios pagrindinė būstinė yra Klaipėdoje. Ar reorganizacijos metu bus sumažintas etatų skaičius, A. Meliūnas kol kas pasakyti negalėjo. „Nežinome, kas bus po reorganizacijos. „Galbūt, o gal ir ne. Taip reikalauja įstatymai, taip daro, o kaip bus, matysime“, - kalbėjo UAB „Paslaugos šakiečiams“ vadovas.

„Draugo“ inf.
prancuzasLapkričio 8 dieną kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko mokomasis seminaras apie karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Kooperatyvo nariams kompanijos „Lallemand“ atstovas iš Prancūzijos pasakojo apie šių problemų  kontroliavimą natūraliomis priemonėmis.

Nuotr. Antradienį prancūzas A. Pironas skaitė paskaitą „Didžiojo prieskrandžio įtaka pelningumui“.

Antradienį kooperatyvo „Lietuviškas ūkis“ administracijos patalpose vyko kooperatyvo narių atstovų susitikimas su kompanijos „Lallemand“ atstovu iš Prancūzijos Aurelien Piron, UAB „Baltijos enzimai“ produktų grupės pardavimo vadovu Etunijumi Dailidavičiumi. Rajono pienininkams prancūzas A. Pironas skaitė pranešimą apie pieno rinkos apžvalgą, karvių virškinimo sistemos sveikatingumo problemas. Beje, svečias savo šalyje turi 80 karvių ūkį, dirba 100 ha žemės, todėl Lietuvoje jam buvo keista matyti tokius didelius galvijų ūkius, kuriuose auginama mažiausiai trys keturi šimtai karvių.

Mokomajame seminare A. Pironas didžiausią dėmesį skyrė karvių didžiojo prieskrandžio sveikam funkcionavimui. Svečias akcentavo, jog pienininkystės produktyvumas ypač priklauso nuo taisyklingo gyvulių šėrimo. Įrodyta, kad karvių sveikatingumas, net 70 procentų, priklauso nuo jų didžiojo prieskrandžio. Kad būtų išvengta karvių didžiojo prieskrandžio negalavimų, prancūzas siūlė gyvulių šėrimo racione naudoti jo ūkyje išaugintas Levucell SC mieles. Iš savo patirties kalbėjęs A. Pironas patikino, jog praturtinus pašarus natūraliomis mielėmis, galvijai gauna kur kas geresnį pašarą. Mielės veikia patekusios į didįjį prieskrandį, dalyvauja virškinime, gamina fermentus.Dėl to ima sparčiai daugintis didžiojo prieskrandžio mikroorganizmai, kurie pagerina pašaro skaidymą, optimizuoja virškinimo ir medžiagų apykaitos procesus, leidžia pasisavinti daugiau pašaro maistinių medžiagų. Tokiu būdu užtikrinamas gyvulių sveikatingumas ir, žinoma, produktyvumas. A. Pironas akcentavo, jog siekiant sveikos galvijų bandos, reikia pradėti nuo gyvulių prieaugio. „Ankstyvas nujunkymas ir teisingas pašarų raciono pasirinkimas daro gerą įtaką jauno gyvulio didžiojo prieskrandžio vystymuisi“, - tyrimais įrodytą faktą teigė prancūzas.
kasparavicius2Nuo lapkričio 1 dienos įsigaliojo Šilumos ūkio įstatymo pataisos, kurias inicijavo šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Nors buvo manoma, kad padaryti sprendimai - reali galimybė sumažinti šildymo kainas, tačiau vis brangstant gamtinėms dujoms, matyt, tai nebus tokia efektyvi pagalba, kaip buvo iki šiol tikėtasi.

Pateikiame keletą svarbiausių pakeitimų, jų įgyvendinimo naudą ir UAB „Šakių šilumos tinklų“ generalinio direktoriaus Laimučio Kasparavičiaus komentarus.

1 pakeitimas: Mokesčiai, susiję su šilumos tiekimo sistemų priežiūra, nebebus automatiškai įtraukiami į šilumos kainą. Jie bus apskaičiuojami pagal konkrečius savivaldybės patvirtintus priežiūros įkainius ir sąskaitoje turės būti pateikiami atskiroje eilutėje. Vartotojai aiškiai matys, kiek kainuoja šildymo paslauga, o kiek mokama už šilumos punkto priežiūrą.  

Kita papildoma galimybė sumažinti mokėjimus už priežiūrą yra ta, kad gyventojai su pasirinktu prižiūrėtoju galės derėtis dėl galutinio mokesčio už šilumos punkto priežiūrą. Netenkinant priežiūros sąlygoms ar teikiamų paslaugų kokybei, gyventojai galės laisvai pasirinkti naują paslaugos teikėją.

Šiuo metu į šilumos kainą įtraukiamas punkto priežiūros mokestis yra maždaug 2 centai už 1 kWh, tai sudaro beveik 8 proc. nuo visos sąskaitos sumos. Be to, šis mokestis priklauso ir nuo lauko temperatūros, t. y. kuo lauke šalčiau (reikia daugiau kWh šilumos), tuo labiau gyventojams brangsta šilumos punkto priežiūra.  
bastys2Giedrė PLEČKAITYTĖ

Praėjusį penktadienį tradiciniame rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys Mindaugas Bastys trumpai pristatė Vyriausybės pateiktą svarbiausio šalies įstatymo  -biudžeto įstatymo projektą. Atrodo, jog jis nebus palankus šalies žemdirbiams, kaip, beje, ir daugelio kitų socialinių grupių žmonėms.

Nuotr. Penktadienį rajono ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys žemdirbiams pristatė kitų metų biudžeto įstatymo projektą, kuris kol kas nepalankus šalies ūkininkams.  

Nepalankus žemdirbiams

Ūkininkų susirinkime dalyvavęs Seimo narys M. Bastys pradėdamas kalbą apie 2012 metų biudžeto įstatymo projektą priminė, jog dar už šiuos metus yra neįvykdytų įsipareigojimų, pagal pasirašytą susitarimą. „Buvo žadama papildoma parama pieno ūkiams, mėsinių galvijų augintojams, bet šiandien apie tai jau niekas nenori kalbėti“, - pabrėžė politikas. Dabar Seimui pasiūlytas svarstyti biudžetas, anot M. Basčio, nepalankus šalies žemdirbiams. Esą tiesioginėms išmokoms Vyriausybė galėtų skirti 244 mln. litų, tačiau projekte numatyta tik 194 mln. litų. Naujajame biudžeto įstatymo projekte numatoma mažiau skirti ir melioracijai, kurios atnaujinimas jau šiandien reikalauja milžiniškų investicijų. Beje, skaudžiausiai melioracijai reikalingas finansavimas buvo sumažintas 2009 metais. „Kitų metų biudžete siūloma palikti kiek daugiau nei 20 mln. litų, o, pamenate, buvo pasiekta net daugiau nei 40 mln. litų“, - kalbėjo Seimo opozicijos narys M. Bastys, pridurdamas, jog sumažintos ir koofinansavimui reikalingos lėšos.
gelesPraėjusį penktadienį vykusiame rajono ūkininkų susirinkime buvo pagerbti respublikinio rudeninio arimo konkurso rajoninio etapo nugalėtojai. Paskelbtų dviejų pirmųjų vietų laimėtojai keliauja į tolimesnį šio konkurso etapą, kur  jų arimą vertins respublikinė komisija.

Lietuvos žemės ūkio tarnybai paskelbus apie respublikinį arimo konkursą, rajone buvo sulaukta šešių paraiškų. Norą dalyvauti konkurse pareiškė Griškabūdžio žemės ūkio bendrovė, vadovaujama pirmininko Petro Puskunigio, Šakių seniūnijos Girėnų kaimo ūkininkas Antanas Andriuškevičius, Slavikuose ūkininkaujantis Vintautas Justinas Kasperavičius, Žvirgždaičiuose ūkininkaujantis Egidijus Kantautas bei Ramūnas Kaunas iš Girėnų (Šakių seniūnija) ir Antanas Blockis iš Šakių seniūnijos Bizierių kaimo.

Rajono ūkininkų susirinkime Žemės ūkio konsultavimo tarnybos atstovė, viena iš vertinimo komisijos narių Aušrelė Pukinskienė dėkojo visiems išdrįsusiems dalyvauti šiame konkurse. Specialistė išreiškė viltį, kad ateityje šis konkursas įgaus platesnį mastą. „Po ūkininkų laukus komisija važinėjo gražią saulėtą penktadienio popietę, todėl matė tikrai daug gražių laukų“,- pastebėjo A. Pukinskienė. Minėtųjų konkurso dalyvių pavasariui paruošta žemė buvo vertinama pagal 12 kriterijų. Apibendrinti rezultatai įvertinti 100 proc. sistemoje. Surinkę po 89,2 proc. dvi pirmąsias vietas iškovojo ūkininkas Antanas Blockis ir jo artojas Virginijus Čereškevičius, užaręs 16 ha žemės, ir ūkininkas Ramūnas Kaunas bei jo artojas Audrius Orintas, suaręs 4 ha. Apie pirmųjų vietų nugalėtojus pranešta respublikinei šio konkurso vertinimo komisijai.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos