baneris leidinys

Praėjusią savaitę UAB „Šakių vandenys“ filialo „Šakių komunalininkas“ direktorius Mindaugas Viltrakis, inžinierius Giedrius Pulokas ir administratorius Darius Mikelionis lankėsi Tauragėje, kur domėjosi daugiabučių namų modernizavimo programos įgyvendinimu.

Šakiečius priėmė ir apie savo patirtį renovuojant daugiabučius namus pasakojo Tauragės butų ūkio direktoriaus pavaduotojas Kęstutis Petkus ir Būsto bei urbanistinės plėtros agentūros Tauragės regioninio padalinio vyriausiasis specialistas Arūnas Ričkus.

Šiuo metu Tauragėje visiškai renovuoti jau penki daugiabučiai namai, pasinaudota ankstesnės Lietuvos Vyriausybės įgyvendinta daugiabučių namų renovacijos programa JESSICA. Artimiausiu metu renovacijai bus parengta ir renovuota per 40 Tauragės daugiabučių. Be to, vis daugėja tauragiškių, kurie patys inicijuoja šį procesą ir nori renovuoti savo namus, nors pradžioje reikėjo nemažai susitikimų, diskusijų. Ledai labiausiai pajudėjo, kai po šildymo sezono gyventojai pajuto akivaizdžią renovacijos naudą.
Pratęsus paraiškų pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 metų programos veiklą „Asbestinių stogų dangos keitimas“ rinkimą iki šių metų liepos mėnesio pabaigos, Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) darbuotojai dar kartą lankysis rajonų savivaldybių centruose.
 
Apsilankymų metu bus ne tik priimamos paraiškos, bet ir teikiamos reikalingos konsultacijos dėl paramos teikimo tvarkos ir sąlygų. 2013 m. liepos 9 d. duomenimis, šiais metais 2409 kaimo gyventojai buvo pareiškę norą paramos lėšomis pakeisti asbestinę stogo dangą. Aktyviausiai paraiškas teikia Kauno (336 paraiškos), Šiaulių (353 paraiškos) ir Panevėžio (289 paraiškos) apskričių gyventojai. Pareiškėjai prašo 14,37 mln. litų paramos, – tai sudaro 75,68 proc. visos paraiškų rinkimui skirtos lėšų sumos. Atsižvelgdami į paraiškų rinkimo termino pratęsimą, NMA darbuotojai lankydamiesi rajonuose rinks paraiškas ir teiks reikalingą informaciją. Šakių rajono savivaldybėje NMA specialistai šakiečius konsultuos liepos 23 ir 30 dienomis nuo 9 iki 12 valandos.

„Draugo“ inf.
pinigai skaiciuotuvasGintarė MARTINAITIENĖ
 
Valstybės kontrolė šalies savivaldybėse įvertino, kaip 2012 metais buvo valdomas ir naudojamas valstybės turtas ir iš valstybės biudžeto bei kitų valstybės išteklių fondų gautos lėšos. Nustatytos sisteminės problemos rodo, kad savivaldybėse trūksta atsakingesnio ir rūpestingesnio požiūrio valdant valstybės turtą, rūpesčių tebekelia viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimai, ne visuomet biudžeto lėšos naudojamos pagal paskirtį ir laikomasi socialinio teisingumo ir veiksmingumo principų teikiant socialinę
paramą.
 
Nuotr. Valstybės kontrolė, Šakių rajono savivaldybėje įvertinusi valstybės biudžeto lėšų naudojimo teisėtumą, reikšmingų neatitikimų nenustatė, nors tam tikrų pastabų turėjo.
 
Rekomendacijos dėl valdomo turto
 
Auditą atlikusi Valstybės kontrolė abejoja, ar tikslinga savivaldybėms disponuoti valstybei priklausančiais beveik 19 mln. Lt likutinės vertės energetikos objektais (elektros tiekimo linijomis, transformatorinėmis ir kt.). Savivaldybės šio valstybės turto nenaudoja savo funkcijoms atlikti, juo neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė,  kuriai įstatymų nustatyta tvarka galima šį turtą parduoti. Energetikos įmonė negali investuoti į valstybei ar savivaldybei priklausantį turtą, o valstybei ar savivaldybei  tokia investicija nereikalinga. Be to, tai sukelia problemų ir šiuos objektus patikėjimo teise valdančioms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir įstaigoms, nes jos turi užsiimti nebūdinga veikla. „Savivaldybės patikėjimo teise valdomu valstybės turtu (elektros tiekimo linijomis), kurio likutinė vertė 748.5 tūkst. Lt, nesivadovaudama Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymu, neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė – akcinė bendrovė LESTO. Įmonė nepriskiriama subjektams, kurie gali neatlygintinai valdyti ir naudoti valstybės turtą. Valdant šį valstybės turtą nesilaikoma Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatyme įtvirtintų racionalumo, efektyvumo ir viešosios teisės principų, nes turtu neatlygintinai naudojasi energetikos įmonė, kuriai Energetikos įstatymo nustatyta tvarka galima parduoti šį turtą“, - teigiama audito ataskaitoje apie Šakių rajoną. Tad rekomenduojama spręsti šį klausimą ir elektros tiekimo linijas perduoti energetikos įmonei įstatymų ir aktų numatyta tvarka.
Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas (LAAIF) paskelbė kvietimą individualių namų savininkams, norintiems teikti paraiškas dėl gyvenamųjų namų renovacijos.
 
Į paramą gali pretenduoti fiziniai asmenys, nuosavybės teise valdantys vieno ar dviejų butų gyvenamuosius namus, išskyrus nebaigtus statyti namus, pasiryžę pasiekti pastato energinio naudingumo C klasę ir sumažinti energijos suvartojimo sąnaudas ne mažiau kaip 20 proc.

Bendra projektų finansavimui pagal šį kvietimą skiriama lėšų suma – 3.38 mln. litų. Žadama, jog bus finansuojama iki 30 proc. visų faktiškai patirtų tinkamų finansuoti projekto išlaidų, vadovaujantis pareiškėjo pateiktais išlaidas pagrindžiančiais bei apmokėjimą įrodančiais dokumentais, tačiau neviršijant LAAIF apskaičiuotos maksimalios paramos sumos – 50 tūkst. litų. Tinkamomis finansuoti laikomos šildymo ir karšto vandens sistemų kapitalinis remontas ar rekonstravimas, langų ir lauko durų keitimas, oro užtvarų įrengimas, stogo šiltinimas, įskaitant naujo šlaitinio stogo įrengimą  (išskyrus patalpų pastogėje įrengimą) ir kitos su stogo keitimu susijusios išlaidos, sienų ir perdangų, besiribojančių su gruntu ar išore, šiltinimas, pertvarų, grindų, cokolio šiltinimas ir pan.  

Pareiškėjai, norintys įgyvendinti projektą ir gauti kompensaciją, turi LAAIF pateikti tinkamai užpildytą projekto registracijos formą. Jos bus priimamos tol, kol pakaks lėšų, skirtų individualių namų renovacijos priemonei įgyvendinti.
 
„Draugo“ inf.
lauko diena3Giedrė PLEČKAITYTĖ
 
Pernykštė patirtis parodė, kad visuomet pravartu pasiruošti galimo derliaus pertekliaus talpinimui, deramam jo saugojimui. Mat užderėjus rekordiniam derliui, ne visuomet užtenka vietos elevatoriuose ar sandėliuose, todėl netradicinis grūdų laikymo būdas – grūdų saugojimas plastiko rankovėse – kaip tik tai, apie ką pravartu pagalvoti kiekvienam žemdirbiui. L. Stonkuvienės agroserviso įmonė, dalindamasi ne vienerių metų patirtimi, šiųmetėje lauko dienoje pristatė grūdų saugojimo plastiko rankovėse technologiją ir jos privalumus.
 
Nuotr. L. Stonkuvienės agroserviso įmonės suorganizuotoje lauko dienoje žemdirbiams buvo pademonstruotas grūdų pylimas į plastiko rankoves.
 
Rizika pasiteisino
 
Liepos 12 dieną grūdus superkančios L. Stonkuvienės agroserviso įmonė, perteikdama trejų metų patirtį, surengė tikslinę lauko dieną, skirtą grūdų saugojimo plastiko rankovėse technologijos pristatymui ir privalumų apžvalgai. Su šia technologija ir darbų atlikimui sukurta modernia technika gausiai sugužėjusius kviestinius svečius supažindino įmonės technikos direktorius Darius Stonkus, firmos „Richiger“ atstovas Mathias Viegend.
melynesGiedrė PLEČKAITYTĖ
 
Turgavietėse, vienur kitur prie prekybos centrų, miškais apjuostose pagrindinių kelių pakelėse pabirę uogautojai jau geras dvi savaites prekiauja lietuvių mėgiamomis uogomis – mėlynėmis. Sunkiu darbu užsidirbti mėginantys žmonės sako, kad šiemet mėlynių derlius žymiai menkesnis nei pernai, todėl ir uogos pabrango.
 
Nuotr. Užsidirbti iš mėlyniavimo nesibodi ir jaunimas.
 
Mėlynojai - apytuščiai
 
Įpusėjus vasarai ir prasidėjus mėlyniavimo sezonui, šiemet, kaip ir kasmet, įvairiose vietose galima sutikti prekiautojų šiomis uogomis. Rajone bene daugiausiai jų sutinkama Lekėčių krašte, mišku apjuostuose kelkraščiuose. Atsitiktinai sustojus prie vieno kito prekiautojo bandėme iškvosti apie šiųmetį mėlynių derlių, jų kainas bei perkamumą. Ne itin noriai patirtimi dalinęsi uogautojai, po keleto klausimų vis labiau įsidrąsinę, vieningai prabilo, jog šiemet, palyginus su praėjusiais metais, mėlynių miškuose žymiai mažiau. „Labai mažai šiemet mėlynių miške, - patikino nuolatinė mėlynių rinkėja iš Lekėčių. – Šiemet uogos labai smulkios. Iš patirties galiu pasakyti, kad pernai uogautojai visų nenurinko, daug uogų liko miškuose. Kas dešimtas metas nebūna uogų. Šiluose išvis nėra mėlynių“. Pasak uogautojos, kiek gausiau uogų užderėjo miškų žemumose, lomose, kur geriau išsilaikė drėgmė.
Liepos 4 dieną vyko savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo komisijos posėdis. Jame buvo peržiūrėta net dvidešimt esamų ir būsimų verslininkų paraiškų paramai gauti.  Tik dvi iš jų buvo pripažintos netinkamomis finansuoti. Kitoms išdalinta 29 tūkst. 230 litų suma.
 
Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo posėdžio metu nuspręsta dalinai padengti devynių įmonių steigimo išlaidas: Tomui Vaikasui skirta 180 litų, Danguolei Kaveckienei – 330 litų, Jurgitai Rankauskaitei - 360 litų,  Laimai Bastienei – 320 litų, Giedrei Šedbarienei – 120 litų, Jolantai Vainiūtei – 180 litų, Tomui Jakučiui – 340 litų, Daivai Piečaitytei – 160 litų ir Arijui Akelaičiui – 340 litų parama.

Septyniems pradedantiems rajono verslininkams skirta įrangos įsigijimo dalinė kompensacija naujai besikuriančioms įmonėms bei fiziniams asmenims. Didžiausia - 4500 litų parama bus pervesta siuvimo mašinų išlaidų daliniam padengimui mažajai bendrijai „MDangė“, veikiančiai Lukšiuose.  Po 3500 litų skirta architektūros ir dizaino kompiuterines programas įsigijusioms ir Šakiuose įsikūrusioms UAB „Trimatės idėjos“ ir mažajai bendrijai „Designe for you“.  3000 litų parama numatyta odontologinei įrangai įsigyti UAB „Jurgitos Rankauskaitės odontologijos kabinetas“.  1200 litų kompensacija  skirta labdaringa veikla užsiimančiai viešajai įstaigai „Šakių vaišnavų kultūros centras“, o kiek mažesnė  – 1000 litų parama tarptautinių pervežimų tarpininkavimu besiverčiančiai mažajai bendrijai „Milkarastis“. Mažiausią kompensaciją– 200 litų gaus sveikatingumą populiarinanti viešoji įstaiga „Savęs pažinimo studija“.

Kitas paraiškų teikimas numatytas šių metų rudenį. Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fonde dar liko apie 20 tūkst. litų.
 
„Draugo“ inf.
Liepos mėnesio pradžioje  posėdžiavusi Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros taryba turėjo apsispręsti, kaip paskirstyti paramą rajono verslo subjektams iš smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo, kuriame šiemet – apie 50 tūkstančių litų.
 
Visą birželio mėnesį fondą  administruojantis Šakių verslo informacijos centras rinko paraiškas paramai gauti. Iš viso pateikta 20 paraiškų, iš jų devynias pateikė pradedantys verslininkai, prašantys kompensuoti įmonių steigimo išlaidas. Dar devynios paraiškos gautos iš naujai įkurtų įmonių, kurios prašo kompensuoti išlaidas jų veiklai būtinai įrangai įsigyti. Dvi paraiškos pateiktos siekiant pasinaudoti fondo numatyta naujove - jaunimo verslo idėjų finansavimu. Tikimasi, kad iš šių idėjų išaugs gražūs vaisiai, - sėkmingos jaunų žmonių verslo įmonės.

Per pirmąjį 2013 metų pusmetį rajone įregistruoti 53 ūkio subjektai, bet realiai rajone veikiančių, neperregistruotų verslo įmonių priskaičiuojama 22. „Ypač džiugu, kad net 13 verslo įmonių rajone įkurtos konsultuojantis pas mus, verslo informacijos centre,  naudojantis pirmųjų verslo metų paslaugų krepšeliais. Džiugu, kad įvairėja naujai besisteigiančių įmonių veiklos sritys. Šiemet jau turime naujai sukurtas statybos, melioracijos, architektūros ir dizaino, baldų modeliavimo ir gamybos, mėsos gaminių, maitinimo, autoserviso, odontologijos, sporto ir švietimo paslaugų, siuvimo ir kitokias įmones. Daugelis naujų įmonių dėsningai kuriasi Šakiuose bei jų apylinkėse, bet viena kita atsiranda ir Lekėčiuose, Lukšiuose, Žygėnuose, Kriūkuose,“- sakė Šakių verslo informacijos centro direktorė Daiva Palukaitienė.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos