baneris leidinys

siferis2Kaip atsikratyti statybinėmis atliekomis – galvosūkis kiekvienam, kuris pradeda statybas. Viena iš šių atliekų – asbestinė stogo danga.

Nuotr. Kiekvienas asmuo kartą per metus pusę tonos statybinių atliekų į stambiagabaričių atliekų aikštelę gali pristatyti nemokamai.  

„Šakių rajone išaiškinti 4 pažeidimai, kai šiferis išpiltas ant bendro naudojimo kelių, konteineriuose ar miške“,- skelbia Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūra. Išaiškintiems pažeidėjams teko surinkti asbesto atliekas, pristatyti jas į stambiagabaričių atliekų aikštelę ir Šakių rajono agentūrai pateikti šių atliekų pridavimo kvitų kopijas.

Pasak Stasio Pocevičiaus, Šakių aplinkos apsaugos agentūros inspektoriaus, šiferis yra ypač pavojingas sausas, kuomet jis trupa ar lūžta, nes smulkiausios jo dulkės patekusios į  plaučių alveoles ir nuolat jas dirgindamos gali sukelti vėžį.
Rajono taryba priėmė sprendimą, kuriuo vadovaujantis Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centro vyriausioji gydytoja Rima Laukaitienė uždirbs daugiau.

Rajono taryba, vadovaudamasi galiojančiais įstatymais, galėjo nustatyti 10-40 proc. mėnesinės algos kintamosios dalies dydį, skaičiuojant nuo nustatytos mėnesinės algos pastoviosios dalies dydžio. Taryba nustatė 30 proc. dydį - finansine išraiška tai sudaro 945 litus per mėnesį. Pasak savivaldybės gydytojos Dainos Bagdonienės, prašyti nustatyti šį kintamosios dalies dydį galima atsižvelgiant į įstaigos darbo rezultatus bei veiklos kriterijus, jei jie yra teigiami. D. Bagdonienės vertinimu, šie kriterijai Šakių pirminės asmens sveikatos priežiūros centre gana neblogi, tačiau lyginant su Šakių greitosios medicinos pagalbos stoties rezultatais, kurios direktoriui Rimgaudui Lebedžinskui toks kintamosios dalies dydis buvo nustatytas anksčiau, šiek tiek prastesni.

Šis 30 proc. kintamosios dalies dydis R. Laukaitienei bus mokamas nuo šių metų rugsėjo 1 dienos iki 2013 balandžio 30 dienos.

„Draugo“ inf.
darzeliaiGintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį ketvirtadienį vykusio Kontrolės komiteto posėdžio metu aptarti dviejų rajono ikimokyklinio ugdymo įstaigų – Šakių „Berželio“ mokyklos ir Gelgaudiškio vaikų darželio „Eglutė“ atliktų auditų rezultatai. Pasirodo, kaip anksčiau, taip ir dabar, pagrindine problema darželiuose išlieka už vaikų lankymą vengiantys susimokėti tėveliai.

Nuotr. L. Viliūšienės (kairėje) vadovaujamai įstaigai nei savivaldybės kontrolieriai, nei Kontrolės komitetas neturėjo didesnių pastabų.

„Kad šimtu procentų viskas buvo tvarkinga, negalėčiau pasakyti, tačiau džiugu, kad tiek buhalterė, tiek įstaigos vadovė stengiasi įsisavinti standartus ir susitvarkyti“, - apie „Berželyje“ atliktą auditą kalbėjo savivaldybės kontrolierė Asta Domeikienė.  Tiek ji, tiek „Berželio“ mokyklos vedėja Lina Viliūšienė pripažino, kad ne tik šiame, bet ir kitose ikimokyklinio ugdymo įstaigose viena didžiausių problemų – tėvų įsiskolinimai bei nemokėjimas už vaikų lankymą. Pasak įstaigos vadovės L. Viliūšienės, jos vadovaujamai įstaigai viena šeima skolinga 360 litų. „Berželyje“ tai didžiausias įsiskolinimas. Kiti tėvai skolingi po 20 – 40 litų, tačiau susumavus visas skolas išeina ne tiek ir mažai - ilgalaikiai įsiskolinimai siekia beveik 2 tūkst. litų „Skolas išieškoti tikrai sunku. Kai kurios jau velkasi ne vienerius metus. Yra, kad skolingi net tie, kurie jau mokosi šeštoje klasėje. Būna ir žodžiu prašome ir laiškus siunčiame, skambiname“, - tikino L. Viliūšienė.
Po Šakių kultūros centre atlikto audito Kontrolės komitete posėdžiavę nariai konstatavo, jog centre organizuojama gana daug nemokamų renginių, patalpomis dažnai naudojasi įvairios organizacijos centrui nemokančios nė lito. Taip, komisijos narių nuomone, būti neturėtų.

Kontrolierė Asta Domeikienė Šakių kultūros centrą apibūdino kaip gana įdomią įstaigą, kuri galėtų užsidirbti, tačiau, ar pasinaudoja visomis realiomis galimybėmis, kitas klausimas. Kontrolierės pastebėjimu, jokiuose popieriuose nėra reglamentuota, kas ir kaip gali naudotis patalpomis, kam taikyti mokesčius, o kam ne. Vienareikšmiškai nuspręsta, kad ir nedidelis, tačiau simbolinis mokestis turėtų būti imamas beveik iš visų patalpomis besinaudojančiųjų. „Juk, kad ir kiek žmonių ateina į susitikimą ar renginį, elektra dega, naudojamasi patalpomis. Organizatoriai turėtų už tai atsiskaityti bent simboliškai“, - teigė Kontrolės komiteto pirmininkas Edmundas Rinkevičius.

Tokią tvarką, kaip tikino kultūros centro direktorę vaduojantis renginių koordinatorius Mindaugas Kriaučiūnas, jie bando įsivesti, tačiau kai niekur tai nereglamentuota, taip ir lieka neaišku, iš ko imti pinigus. „Būtų labai gerai, jei žinotume, kam galime leisti patalpomis naudotis nemokamai. Tikrai daug organizacijų ir renginių būna. Manau, už šias lėšas būtų galima susirinkti ar kosmetiniam remontui, ar kam“, - pritardamas komiteto nariams kalbėjo M. Kriaučiūnas.

Posėdžio pabaigoje nuspręsta, jog Kultūros ir turizmo skyrius turėtų parengti tvarką, kurią galėtų patvirtinti ir rajono taryba. Turėtų būti aiškiai numatyta, kam ir kokių renginių metu patalpomis galima leisti naudotis nemokamai, o kokiais atvejais turėtų būti mokamas mokestis. Šiam siūlymui pritarė ir savivaldybės kontrolierė.

„Draugo“ inf.
stepsysGintarė MARTINAITIENĖ

Vakar vykusiame rajono tarybos posėdyje buvo priimtas sprendimas dėl žemės sklypų suformavimo detaliojo plano tvirtinimo Skaistakaimio kaime, Gelgaudiškio seniūnijoje. Šiuo planu siekiama išspręsti žaliųjų atliekų surinkimo Gelgaudiškyje problemą bei iki galo įgyvendinti Nemuno vidurupio baseino investicinę programą, tai yra miestelyje įrengti naujus ir modernius valymo įrenginius. Šis savivaldybės žingsnis žlugdo paskutines UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ viltis išsaugoti savo valymo įrenginius ir iš to užsidirbti.

Nuotr. UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ atstovas V. Stepšys tik Ūkio komiteto posėdžio metu sužinojo, kad bendrovės keltu klausimu atsakymas jau gautas ir, deja, ne jos naudai.

Nors nesibaigiančiuose nesutarimuose tarp savivaldybės ir UAB „Antano Rinkevičiaus valymo įrenginiai“ dar pernai teismas padėjo tašką bei konstatavo, kad bendrovė gina savo, o ne viešąjį interesą, verslininkai nerimsta iki šiol. Savivaldybė per visą nesutarimų laikotarpį taip pat nenuleido rankų ir siekė, jog Gelgaudiškyje atsirastų galimybė pastatyti naujus valymo įrenginius.
astrauskasGiedrė PLEČKAITYTĖ

Už miškui ir gamtai atiduotus net 32-ejus gyvenimo metus šiandien Plokščių girininkijos girininkas Edmundas Astrauskas rankose laiko aplinkos ministro Gedimino Kazlausko pasirašytą Padėkos raštą už kvalifikuotą ir nuoširdų darbą. 53- ejų metų nuolat besišypsantis girininkas kiek kuklokai džiaugiasi gavęs tokią padėką ir tikina, jog, jeigu gyvenime reiktų rinktis iš naujo, vėl žengtų tais pačiais miško žalumos apsuptais profesinės veiklos gyvenimo takais.

Nuotr. Ministro padėką pelnęs girininkas E. Astrauskas Plokščių girininkijos miškams atidavė jau 27- erius metus.

Paviliojo miškai

Plokščių krašte gimęs ir užaugęs E. Astrauskas nuo jaunų dienų savo ateitį siejo su mišku. „Kažkaip miškas man visąlaik imponavo“, - teigė pašnekovas. Tad grįžęs iš armijos, jaunuolis įstojo į tuometinį Kauno A. Kvedaro miškų technikumą. Baigęs mokslus, 1985 metais jis pradėjo dirbti Plokščių girininkijos darbuotoju. Girininkijai vyriškis vadovauja jau 15 metų. Visi darbo metai, pasak girininko, praėjo lyg viena diena. Tačiau šiandien jis džiaugiasi, kad girininkijai priklausančiuose net 2 tūkst. 249 ha miško, iš kurių 800 ha jau privatizuota ar dar planuojama tai padaryti, ne tik kertami medžiai, bet ir ugdomi miškai. „Šiemet aptvėrėme 9 ha ąžuolų jaunuolynų“, - tikino pašnekovas.
pinigai3Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šalies valdžia priėmė sprendimą nuo rugpjūčio 1 dienos 50 litų padidinti minimalų alyginimą. Iš biudžeto išlaikomų įstaigų darbuotojams, dirbantiems už minimalią algą, padidinto atlyginimo skirtumą įpareigotos padengti šalies savivaldybės. Pasak Šakių rajono savivaldybės mero Juozo Bertašiaus, tai prasiskolinusias savivaldybes gramzdina į dar didesnes skolas.

Nuotr. Šakių rajono savivaldybės biudžetinėse įstaigose už minimalų atlygį dirbantiems 530 darbuotojų, reikia 300 tūkst. litų padidintiems atlyginimams išmokėti.

Našta savivaldybėms

Šalies savivaldybes papiktino žinia apie tai, kad antroje metų pusėje Seimo sprendimu padidintą minimalaus atlyginimo skirtumą turės padengti prasiskolinusios savivaldybės. Savivaldybių asociacija kreipėsi į Vyriausybę, kad ši paaiškintų, ar tai yra teisinga bei iš kur gauti papildomai iš anksto nesuplanuotų lėšų. „Iš kur tuos pinigus paimti? Iš biudžeto. Biudžetą renkame iš mokesčių mokėtojų. Dalis lieka savivaldybėje, visa kita pervedama į valstybės biudžetą. Ar tai nediskiminacija, kai reikia iš vienų visų surinktos mokesčių sumos atimti pinigus ir padidinti atlyginimą kitų žmonių sąskaita. Tai yra žmonių supriešinimas. Aš nesakau, kad nereikia didinti minimalaus atlyginimo, reikia. Tačiau šiuo atveju tai yra sprendimas, pasityčiojantis iš visų savivaldybių gyventojų“,- nuomonę reiškė meras J. Bertašius.
girdauskas2Asta GVILDIENĖ

Rugsėjo 13 – 14 dienomis Kaliningrade (Rusijos Federacija) vyko ketvirtasis tarptautinis Kaliningrado srities regionų  partnerių forumas. Jame dalyvavo aukštas pareigas užimantys Latvijos, Lietuvos, Baltarusijos, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Rusijos vadovai. Tarp  200 dalyvių -  gausiausia lietuvių delegacija, kurią sudarė net 84 žmonės. Jų tarpe ir mūsų rajono atstovai – savivaldybės Regioninės plėtros skyriaus vedėjas Vitas Girdauskas bei du verslininkai – Arūnas Tarnauskas ir Vaidas Morkevičius.

Nuotr. Regioninės plėtros skyriaus vedėjas V.Girdauskas džiaugėsi, kad Kaliningrado srities regionų partnerių forume užsimezgė kontaktai su užsienio partneriais ir atsirado galimybė įgyvendinti ne vieną tarptautinį projektą.

Pagrindinis trukdis – eilės pasienyje
 
Pasak V.Girdausko, vienas iš svarbiausių klausimų, kuris buvo svarstytas susitikimo metu – kaip įveikti 500 metrų atstumą nuo Europos Sąjungos iki Rusijos Federacijos. Dažnai tai užtrunka 15  ar net 20 val. Per tiek laiko čia galima atskristi iš Vladivostoko, įveikiant 20 tūkst. kilometrų. Tai pagrindinis bendradarbiavimo su Rusijos Federacija  trukdis. „Lenkai forume džiaugėsi 50 metrų bendradarbiavimo zona su Rusija, kurią atidarė šių metų rugpjūtį, - pasakojo Regioninės plėtros skyriaus vedėjas. – Nors ji realiai veikia tik pusantro mėnesio, tačiau jau gauta maždaug 5 tūkst. kreipimųsi ir išduota apie 3 tūkst. bevizių leidimų įvažiuoti į kaimyninę šalį. Lietuva, deja, dar  nėra pasirašiusi tokios sutarties. Tačiau tai būtų realiausia galimybė vystyti verslą ir dviems šalims bendradarbiauti be pasienio eilių.“ V.Girdausko manymu, kontrabandininkus reikėtų gaudyti ne pasienio zonoje, o šalies viduje, kur ir realizuojama nelegaliai pervežta produkcija. Taip nenukentėtų likusieji sieną kertantys žmonės, priversti laukti beprotiškose eilėse. „Sienos turi jungti šalis, o ne būti barjerais, trukdančiais bendradarbiauti, - tvirtino jis. – Koks investuotojas stovės dešimt valandų pasienio eilėje? Kaip projekto dalyvis papuls į kitą šalį įgyvendinti kokio nors bendro projekto, jei visą dieną pralauks leidimo įvažiuoti?“

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos