baneris leidinys

traktorius4Giedrė PLEČKAITYTĖ

Ne paslaptis, jog šalyje nelegalus darbas yra gana dažnas reiškinys. Kaip sakoma, būkim biedni, bet teisingi, nelegalių darbuotojų galima aptikti ne retoje įmonėje, o darbymečiu ir dažname šalies ūkininko ūkyje. Apie padėtį Šakių rajono įmonėse, ūkininkų ūkiuose, kalbėjomės su Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) Marijampolės skyriaus vedėju Albinu Beinarausku.

Nuotr. Šiemet Šakių rajone buvo organizuota 12 ūkio subjektų patikrinimų. Jų metu aptikta 19 nelegaliai dirbusių žmonių. Ūkininkų ūkiuose organizuoti šeši patikrinimai, nustatyta 12 nelegaliai dirbusių asmenų.

Teko sprukti

Pasidomėti apie nelegalaus darbo atvejus rajone paskatino pažįstamos pasakojimas, kaip praėjusią savaitę jai, dirbusiai pas vieną vietos ūkininką, teko sprukti nuo netikėtai darbų įkarštyje užklupusių Darbo inspekcijos specialistų. „Neturiu nuolatinio darbo. Kad išlaikyčiau du mažamečius vaikus dažnai darbymečiu einu dirbti pas ūkininkus. Žinoma, dirbu nelegaliai. Tačiau man labiau apsimoka dirbti nelegaliai, tuomet daugiau pinigų gaunu. Jeigu nuo to, ką uždirbu dar tektų mokėti mokesčius, tai nieko gero...“,- situaciją dėstė kraštietė V. V. Panašu, visiems aišku, kodėl šalyje dažnai dirbama nelegaliai. Apie tai, kaip valstybinė institucija kovoja su nelegaliu darbu šalyje, teiravomės VDI Marijampolės skyriaus vedėjo A. Beinarausko.  
traktorius3Giedrė PLEČKAITYTĖ

Šiemet Valstybinė mokesčių inspekcija vykdo projektą „Žemės ūkis“, kurio metu daugiau dėmesio skiria stambiųjų ūkininkų sumokamiems mokesčiams, aiškinasi dažniausiai pasitaikančius mokesčių įstatymų pažeidimus.

Nuotr. Valstybinė mokesčių inspekcija šiuo metu įgyvendina projektą „Žemės ūkis“. Buvo atrinkta 30 rizikingiausių stambiųjų ūkininkų ūkių, tarp kurių vienas iš Šakių rajono.   

Kaip žinia, ūkininkai yra viena iš didžiausių mokesčių mokėtojų grupių Lietuvoje – jie sudaro daugiau kaip pusę (55,7 proc.) visų mokesčius mokančių fizinių asmenų. Šiuo metu ūkininkų ir ūkininkų partnerių Lietuvoje priskaičiuojama 114,5 tūkst. Pernai ūkininkai sumokėjo apie 65 mln. litų mokesčių, tai sudaro tik 23 proc. visų mokesčių, kuriuos sumoka gyventojai.

Marijampolės apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos viršininkė Danguolė Ona Kučinskienė informavo, kad detalesnei analizei buvo pasirinkti Marijampolės, Šiaulių ir Panevėžio apskričių ūkininkų ūkiai, nes jie valdo trečdalį visos šalies dirbamos ūkinės žemės. Tarp 4692 šalies stambiųjų ūkininkų (kurių žemės valdos ekonominis dydis viršija 14 Europinio dydžio vienetų (toliau – EDV*), beveik pusė (48,9 proc.) yra minėtų apskričių gyventojai. Be abejo, nebus pamiršti ir kitų apskričių ūkininkai.
vigelisRugsėjo 28 dieną Žemės ūkio rūmuose įvyko prezidiumo posėdis, skirtas svarbiems žemės ūkio reikalams aptarti. Jo metu daugiausiai dėmesio buvo skirta melioracijai. Pasitarime dalyvavo Šakių rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas Alfridas Vigelis ir Žemės ūkio rūmų atstovas rajone Rimantas Valiukas.  
 
Nuotr. „Pas mus kritiška padėtis. Jeigu kažkas nesiims protingų žingsnių, kaip sugalvoti juos sutvarkyti, tai ateityje gali labai brangiai kainuoti“,- tvirtino A. Vigelis. 
 
Žemės ūkio rūmų prezidiumo posėdyje buvo kalbama apie šalies melioracijos sistemos techninę būklę ir jos gerinimui reikalingą finansavimą. Žemės ūkio skyriaus vedėjas. A. Vigelis kalbėjo, jog melioracijos srityje kaimyninė Latvija Lietuvą aplenkė. Latvijoje melioracijos įrenginiai žymiai geresnės būklės nei pas mus. Tačiau latviai į melioracijos sistemą, kuri drenuoja kur kas mažesnius žemės plotus,  investavo žymiai didesnį kapitalą. Lietuvoje yra apie 2,5 mln. ha drenuotų plotų. „Pas mus kritiška padėtis. Jeigu kažkas nesiims protingų žingsnių, kaip sugalvoti juos sutvarkyti, tai ateityje gali labai brangiai kainuoti“,- tvirtino A. Vigelis. Neatmetama galimybė, kad dėl tokios padėties ateityje žemdirbiai gali vėlai sėti ir netgi visai nepjauti. „Mūsų rajonas ypač jautrus, kadangi žemės molingos ir esame lygumų rajonas. Čia ne Molėtų, Varėnos smėliukai. Jeigu drenažas suges, o jau daug kur drenažai ir kanalai genda, tai pasekmės bus labai liūdnos ir galima prognozuoti, kad bus nuostolių“,- sakė vedėjas. Nors rajone vis daugiau įsteigiama melioracijos asociacijų, tačiau, manoma, jų kūrimasis neišspręs esamų problemų. „Tos asociacijos problemos neišspręs“, - teigė A. Vigelis ir pridūrė, jog melioracijos problemas turi spręsti specialistai ir viską reikia tvarkyti kompleksiškai.
Šių metų pavasarį šalies miškų urėdijos atkūrė 8882,7 ha ir įveisė 731,9 ha naujų miškų. Rudenį dar numatoma atkurti 522,3 ha ir įveisti 83,6 ha naujų miškų. VĮ „Šakių miškų urėdija“ siūlo įvairių rūšių sodinukų.

Rudeninių miško sodinimo darbų apimčių padidėjimą kai kuriose miškų urėdijose lėmė pernai metų rugpjūčio mėnesį praūžusio škvalo pažeistų medynų atkūrimas, kadangi pagal Lietuvos Respublikos miškų įstatymą miškas turi būti atkurtas ne vėliau kaip per 3 metus nuo jo iškirtimo. Ši įstatymo nuostata galioja ir privatiems miško savininkams.

Miško atkūrimo ir naujų plotų įveisimo darbams miškų urėdijos yra pasiruošusios tinkamai – turi pakankamai sodmenų savo reikmėms bei siūlo jų įsigyti privačių miškų savininkams. VĮ „Šakių miškų urėdija“ be išankstinių sutarčių siūlo šį rudenį įsigyti šių rūšių sėjinukų ir sodinukų: klevo sėjinukų – 3,6 tūkst. vnt., liepos sėjinukų – 2,1 tūkst. vnt., liepos sodinukų  - 4,4 tūkst. vnt., krūmų – 6,8 tūkst. vnt.

„Draugo“ inf.
pinigineLR Žemės ūkio ministerija skelbia, kad dėl sunkios žiemos ir nelengvos situacijos gyvulininkystės sektoriuje išmokos žemdirbiams bus pradėtos mokėti anksčiau nei pernai.

Kaip praneša Žemės ūkio ministerija, vadovaujantis Europos Sąjungos teisės aktais, tiesioginės išmokos kiekvienais metais mokamos nuo gruodžio 1 dienos. Pagal 2011 metų rugpjūčio 5 dienos Europos Komisijos reglamento nuostatas, šiais metais yra numatyta galimybė vienkartinių tiesioginių išmokų už 2011 metais deklaruotus žemės ūkio naudmenų plotus, atitinkančius paramos tiesioginėms išmokoms teikimo reikalavimus, avansus pradėti mokėti nuo šių metų spalio 17 dienos.  

Žemės ūkio ministerija, įvertinusi žemdirbių patirtus sunkumus dėl praėjusios žiemos padarytų nuostolių bei nelengvą situaciją gyvulininkystės sektoriuje, numato pirmenybę teikti išmokų avansus pareiškėjams, kurie yra deklaravę pasėlius arba augina gyvulius (yra deklaravę pievas ir ganyklas, o 1 ha šių plotų tenka ne mažiau kaip 0,2 sutartinio gyvulio), taip pat tiems pareiškėjams, kurie turi ilgalaikių finansinių įsipareigojimų, įgyvendina  investicinius projektus arba turi didelių finansinių sunkumų dėl išskirtinai nepalankių žemės ūkio produktų gamybai meteorologinių sąlygų.
Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos sudaryta priėmimo komisija atliko dviejų 225 kW vėjo jėgainių Leopoldavos ir Mišiurkės kaimuose, Šakių rajone, statybos užbaigimo procedūras.

Kaip skelbia Šakių rajono aplinkos apsaugos agentūra, komisijai buvo pateikti visi privalomi dokumentai, ir jie atitinka nustatytus reikalavimus. Komisija nusprendė, kad statinių statyba baigta. Šiuo metu atliekamos poveikio aplinkai vertinimo procedūros pagal UAB „Žvirgždaičių energija“ pateiktą paraišką. Planuojama, kad Šakių rajono Žvirgždaičių – Sintautų seniūnijų teritorijose bus pastatytas 27 vėjo jėgainių parkas. Kiekvienos jėgainės galingumas sieks po 2 MW.

„Draugo“ inf.
Rugsėjo 28 dieną Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnyboje buvo atlikta nemokama šunų ir kačių vakcinacija. Akcijos metu paskiepyta 100 augintinių.

Pasaulinės pasiutligės dienos proga Šakių valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba praėjusį trečiadienį atliko kačių ir šunų nemokamą vakcinaciją nuo pasiutligės. Akcijos metu vyriausiasis veterinarijos gydytojas Jonas Bernotas suvakcinavo 100 naminių augintinių, iš jų 85 šunis ir 15 kačių. Per penkias valandas buvo panaudota visa veterinarijos turėta vakcina nuo pasiutligės. Šiemet tai jau antroji rajone įgyvendinta nemokama gyvūnų vakcinacija nuo pasiutligės.

„Draugo“ inf.
litinskas3Gintarė MARTINAITIENĖ

Ar gali taip būti, kad prieš dvejus metus baigti statyti Šakių valymo įrenginiai jau netinkami naudoti? Paaiškėjo, kad suabejota įrenginių kokybe ir bus sudaryta speciali komisija, kuri aiškinsis, kodėl taip yra. Tiesa, garantinis laikotarpis baigėsi vos prieš savaitę, bet galutinis darbų atlikimo protokolas dar nėra pasirašytas, tad ar negali situacija pasisukti taip, jog pretenzingieji liks prie suskilusios geldos?

Nuotr. UAB „Šakių vandenys“ vadovas V . Litinskas pripažino, kad vieno iš įrenginių vidus šiek tiek oksiduojasi, tačiau dėl to nei jis, nei jo darbuotojai, situacijos nelinkę dramatizuoti.


Šakių valymo įrenginių statyba baigta prieš dvejus metus, tačiau ir praėjus šiam gana neilgam laikotarpiui iškilo tam tikrų nemalonių niuansų. Tad apie viską nuo pradžių...

Baigėsi garantinis laikotarpis

Pabaigus valymo įrenginių statybą buvo duotas vienerių metų garantinis laikotarpis, per kurį buvo pastebėta, jog vienas iš specialių įrenginių, taip vadinama smėliagaudė ar tiesiog parengimo valymui įrenginys, iš vidaus kažkaip keistai oksiduojasi. Dėl šios priežasties, net ir praėjus vieneriems metams, nebuvo pasirašytas galutinis darbų atlikimo protokolas su generaliniu rangovu UAB „Kamesta“ bei subrangovu, švedų įmone „Malmberg“. Tiesa, UAB „Šakių vandenys“ tuomet iškėlė dar vieną sąlygą. Bendrovė pareikalavo, kad švedų įmonė 300 tūkst. litų „įšaldo“ banke dar metams, kaip savotišką garantiją dėl atliktų darbų kokybės. Įtarimą kėlę įrenginiai iš vidaus buvo nušveisti ir nudažyti specialia smala, tad viskas lyg ir turėtų būti gerai. Esmė ta, kad tų dar vienerių metų laikotarpis taip pat baigėsi prieš savaitę – rugsėjo 22 dieną. Tad UAB „Šakių vandenys“ lyg ir turėtų „paleisti“ švedų  įmonę ir gyventi toliau, bet taip nėra.

Paskutinės naujienos

Reklama


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos