baneris leidinys

Nekilnojamojo turto skelbimų portalas Domoplius.lt paskelbė, kad Lietuvoje pigiausio buto kaina – kaip naujos skalbimo mašinos. Kupiškio rajone parduodamo buto kaina siekia vos 4 tūkst. litų. O kokios kainos Šakių rajone?

Naujoji Akmenė, Joniškis, Kupiškis, Rokiškis – tokius pigiausius Lietuvos rajonus išskiria Domoplius.lt ekspertai. Vidutinė parduodamo buto kvadrato kaina Naujojoje Akmenėje siekia vos 600, Joniškyje – 650, Kupiškyje – 720, o Rokiškyje – 730 litų. Palyginimui, butas Vilniuje vidutiniškai parduodamas už 4,6 tūkst. litų už kvadratinį metrą. Ekspertai pastebi, kad Lietuvos miestuose ir rajonuose parduodamų butų kainos tiesiogiai priklauso nuo ekonominės situacijos, užimtumo ir nedarbo lygio. Nemažą vaidmenį vaidina ir tokie faktoriai kaip geografinė padėtis, atstumas iki didžiųjų miestų ir pan.

Šakių rajone, kaip skelbiama, vidutinė kvadratinio metro kaina yra 996 litai. Lyginant su kaimyniniu Vilkaviškiu, Kalvarija ar Kazlų Rūda, mūsų rajone butai brangesni maždaug 100 litų už kvadratą, tačiau Jurbarke kvadratinio metro kaina jau pakyla iki 1142 litų.

Brangiausi butai yra Neringoje (9 tūkst. litų už kvadratinį metrą), Palangoje bei Šventojoje (4300 litų už kvadratą).Druskininkuose bei Birštone kainos už kvadratą siekia nuo 3600 iki 3799 litų.

Jei kalbėtume apie kainas sostinėje, į mažiausiai kainuojančio buto titulą Vilniuje pretenduoja vieno kambario butas Naujojoje Vilnioje esančiame bendrabučio tipo pastate. 20 kvadratinių metrų buto kaina - 14 tūkst. litų.

Domoplius.lt duomenimis, Lietuvoje netrūksta butų, kurių vertė iki 50 tūkst. litų. Vien tik Vilniuje tokių objektų parduodama apie 200, o kituose Lietuvos miestuose ir rajonuose – dar apie 1700.

„Draugo“ inf.
kraujelis2Spalio 24 dieną pirmą kartą visuomenei pateiktas šalies savivaldybių reitingas pagal žemės ūkio veiklos rezultatus. Tarp apžvelgtų 49 savivaldybių Šakių rajonas užima ketvirtąją vietą.

Nuotr. LŽŪBA prezidentas J. Kraujelis įsitikinęs, kad atliktas tyrimas leis veiklos dalyviams suprasti, kas kur esame.

Pirmą kartą per Lietuvos nepriklausomybės metus pamėginta reitinguoti savivaldybes pagal žemės ūkio veiklą. Reitingavimą atliko Jeronimo Kraujelio vadovaujama Lietuvos žemės ūkio bendrovių asociacija (LŽŪBA). Atliekant šį reitingą LŽŪBA atstovai nesiekė besąlygiško objektyvumo. Manoma, jog toks surikiavimas padeda geriau suprasti, kas esame, kur esame ir būtent kodėl ten esame. Pranešama, jog nustatant savivaldybių ūkių eiliškumą, panaudotas Statistikos departamento neseniai išleistas leidinys apie visuotinio žemės ūkio surašymo rezultatus. Duomenų, charakterizuojančių tiek konkrečių ūkių, tiek apskritai rajonų ūkių veiklą, yra daug - naudojamos ir nenaudojamos žemės plotai, jos kokybė, pasėliai, augalų derlingumas, gyvulių skaičius, produktyvumas, bendroji produkcija, technikos skaičius ir jos galingumas, žemės ūkyje dirbančių žmonių skaičius, sąnaudos.
siuksles_cikanaKaip žinoma, kapinėse yra nemažai atliekų. Kartu su lapais, gėlių, krepšeliais paprastai metami ir stikliniai žvakių dėklai.

Gyventojams kyla klausimas, kaip reikėtų rūšiuoti atliekas kapinėse, jei ne visur yra stiklui skirti konteineriai. Ką daryti – mesti žvakių stiklinius dėklus į bendrą konteinerį? Neštis namo? Kur dėti kompostuoti tinkančias atliekas, pavyzdžiui nuvytusias gėles, lapus?

Sunerimusiems gyventojams reikėtų žinoti, jog stiklinių žvakučių dėklų negalima mesti į stiklo konteinerį, kaip ir, pavyzdžiui, langų stiklo, kadangi perdirbėjai jų nepriima dėl metalinių dangtelių, parafino likučių. Kapinėse susidarančias atliekas reikėtų mesti tiesiog į bendro naudojimo konteinerį.

Lukšių miestelio kapinėse jau yra atskira vieta kompostuojamoms atliekoms, o visos kitos atliekos metamos į konteinerius. Pasak seniūno Vido Cikanos, anksčiau būdavo „pilni patvoriai“ greitai suyrančių atliekų, o dabar yra galimybė jas mesti į vieną vietą. Seniūnas pastebi, jog žmonės dar ne visada teisingai rūšiuoja, nes tarp kompostuoti tinkamų atliekų papuola ir vielučių, plastmasės nuo krepšelių ir pan.

„Draugo“ inf.
pinigai3Spalio 17 dieną vyko rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo tarybos posėdis. Jo metu buvo sprendžiama, kuriuos rajono verslininkų prašymus fondo paramai gauti, tenkinti. Nutarta 10 iš 13 paramos pageidavusių verslininkų padalyti 10 tūkst. 800 litų.

Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo pirmininko Dariaus Mikelionio teigimu, po antrojo kvietimo rajono verslininkams išdalyta 10 tūkst. 800 litų, visiškai arba iš dalies patenkinant dešimt pateiktų paraiškų. Keturiems verslininkams bus iš dalies kompensuojamos naujos įmonės steigimo išlaidos. Individualią įmonę „Briejuedra“ įkūrusiai Astai Bybartienei nuspręsta skirti 280 litų, VšĮ „SK Giliukas“ vadovei Astai Meškutei – 160 litų, UAB „Suvalkijos laivai“ direktoriui Algimantui Lužui - 360 litų, Jonui Žemaičiui, įkūrusiam UAB „Hidromeda“, - 200 litų, individualiai Lauros Janulaitienės įmonei - 130 litų.

Galimybe susigrąžinti dalį lėšų, išleistų įsigyjant įrangą naujai pradedamam verslui, pasinaudojo keturios įmonės ir du fiziniai asmenys, dirbantys pagal individualios veiklos pažymėjimą. Krovinių pervežimus pradėjusiai UAB „Litexim“ ir drenažo sistemų remontu užsiimančiai UAB „Hidromeda“ skirta po 2,5 tūkst. litų, greito maisto gamybos ir pardavimo paslaugas teikiančiai Lauros Janulaitienės IĮ - 810 litų, Indrei Bugvilaitei, siūlančiai renginių organizavimo paslaugą ir prekiaujančiai renginiams reikalinga atributika, - 640 litų. Didžiausia suma pagal šią fondo remiamą priemonę skirta Justui Vizgirdai, dirbančiam pagal individualios veiklos pažymą. Iš viso 3 tūkst. litų.
Šių metų spalis pastoviais orais nedžiugina: tai atšąla, tai vėl lepina rudeniška šiluma. Oficialiai šildymo sezonas prasidėjo spalio 11 dieną, tačiau mieste yra daugiabučių, kurie kol kas nešildomi   pačių gyventojų pageidavimu.

Šakių šilumos tinklų generalinis direktorius Laimutis Kasparavičius informavo, kad šildytis panoro ne visi šakiečiai - trijų namų gyventojai paprašė nepradėti šildymo be lapkričio 1 dienos, dviejų – šildymą įjungti po atskiro prašymo. Tačiau jis prašė priminti, kad šildymo paleidimo nereikia bijoti - atšilus orams kiekvieno daugiabučio namo šildymo sistema pati automatiškai atsijungia ir todėl radiatoriai nešyla. „Automatinio atsijungimo temperatūros nustatymas - kiekvieno namo gyventojų sprendimas. Jie patys turi nuspręsti, kada nesišildyti, kai  lauke +12 ar +8 laipsniai, - teigė L.Kasparavičius. – Todėl tiems, kurie atšilus orui, namuose rado šaltus radiatorius, nereikėtų išsigąsti ir skubėti skambinti į šilumos tinklus – šildymas atsijungė automatiškai ir tomis dienomis už šilumą mokėti nereikės.“

„Draugo“ inf.
karpiukaiManoma, kad Šakių tvenkinyje gyvenantys loterijos karpiai išneršė, nes dabar ten plaukioja daug mažų karpiukų. Jų ilgis tėra nuo 5 iki 7 centimetrų. Tačiau jų tyko didelis pavojus, mat atsiranda akiplėšų, kurie pagavę šiuos karpiukus naudoja juos kaip masalą lydekų žvejybai.

Save gerbiantys žvejai turėtų nepainioti mažų karpiukų su karosais ir paleisti juos į laisvę. Galima imti tik tuos pagautus karpius, kurie yra ne mažesni nei 30 cm ilgio, rašoma mėgėjiškos žūklės taisyklėse.

Šakių aplinkos apsaugos agentūra ragina kiekvieną įsiklausyti į savo sąžinę. „Tegu palaukia metus, kitus, tada paaugs, pasigaus ir naudos turės“,- protina nedorėlius aplinkos apsaugos agentūros inspektorius Stasys Pocevičius.
 
„Draugo“ inf.
mieliauskas„Nuo šiol kompostuoti tinkamos atliekos mūsų apskrityje bus tvarkomos pažangiais metodais“  - savo pranešime spaudai pasididžiuodamas skelbia Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras (MAATC ). Ir kokie gi tie pažangūs metodai?

Būtų graudu, bet per daug juokinga, tačiau šiuo „pažangiu metodu“ pavadinta vienut vienutėlė visame Šakių rajone esanti kompostuojamų atliekų aikštelė Plėgų kaime, Lukšių seniūnijoje.

Apskrities atliekų tvarkymo centro direktoriaus Antano Mieliausko nuomone, kompostuojamų atliekų mūsų apskrityje turi ne visi gyventojai! Į mūsų laikraštį kreipėsi keli gyventojai, kurie teiravosi, ar maisto atliekos, pvz., daržovių, vaisių lupenos, graužtai nėra kompostuojami? Juk jų turi visi gyventojai. Skaitytojams kilo klausimas, kur jas dėti? Ar reikės vežti į Plėguose esančią aikštelę?

MAATC teigia, kad anksčiau išvardintos virtuvės atliekos nėra kompostuojamos ir jas reikia mesti į bendrojo naudojimo konteinerį. Tačiau MAATC praleidžia pro pirštus faktą, kad kiekviena praktiška šeimininkė, kuri turi nuosavos žemės, visas šias atliekas kompostuoja..
turgusSima KAZARIAN

Atėjus rudeniui imamas daržovių derlius, tačiau ne kiekvienas jų užsiaugina. Įdomu, kaip maisto produktais sekasi prekiauti Šakiuose. Kokių dar prekių šakiečiai dairosi atėję į parduotuvę?

Nuotr. „Prastai“,- pasakė turgaus prekeivė Rima Iš Lekėčių paklausta, kaip sekasi kupčiauti.

Prekybininkai į šį klausimą atsako vienareikšmiškai: rudenį  prekyba tampa vangesnė. Turgaus prekeiviai nusivylę. Jie tvirtina, kad pardavimai žymiai mažesni, nei prieš metus.

Daugiau gamina namuose

Soduose, daržuose visko yra, ir tai jaučiasi, teigia pardavėjai. Atėjus rudeniui pastebima, kad žmonės daugiau ima gaminti namuose ir šiek tiek sumažėja pardavimai. Šakiečių visiškai nedomina obuoliai, apskritai prekybos centruose labai sumažėjo vaisių, daržovių pardavimas. Įdomu, kad nedidele išimtimi galėtų būti kopūstai, nes jų ne visi neužsiaugina, todėl raugimui perka. Nežymiai, tačiau jaučiasi ir mažesnis mėsos poreikis, prekybininkai spėja, kad, matyt, kai kas pasipjauna namuose augintų gyvulių.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos