baneris leidinys

Neretai žvilgsnis užkliūva už prie bendrojo naudojimo atliekų konteinerių suverstų į juos netelpančių senų baldų, dėžių, maišų, statybinio laužo, padangų ar senos buitinės technikos. Dažnas praeivis tai įvertina kaip netvarką ar blogą už tai atsakingų institucijų darbą. Tačiau ar dažnas pagalvoja, kad už tą netvarką mokame visi?

Pasak Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro (MAATC) specialistės ryšiams su visuomene Liucijos Burbienės, netvarka kainuoja mums visiems - už netvarkingai prie atliekų konteinerių sukrautas atliekas privalo sumokėti visi bendruomenės nariai. „Pagal sutartį „Marijampolės švara“ ir jos partneriai „Ekonovus“  Šakiuose bei „Ekosevice“ Vilkaviškyje ir Kazlų Rūdoje periodiškai surenka ir išveža atliekas į sąvartyną, o Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centras sumoka už kiekvieną toną sutvarkytų atliekų. Sumoka lėšomis, kurios į centro sąskaitas suplaukia kaip gyventojų ir įmonių sumokėta vietinė rinkliava, mokesčiai už atliekų tvarkymą. Atliekas surenkančios įmonėms yra naudinga kuo daugiau atliekų nuvežti į sąvartyną, todėl kiek pagulėję šalia konteinerių kalnai įvairių šiukšlių iškeliauja į sąvartyną, o sutvarkymo kaina įskaičiuojama į bendrą sąskaitą“, - aiškino Marijampolės apskrities atliekų tvarkymo centro specialistė. Ji teigė, jog kai lėšų sumokėti už atliktas paslaugas ima trūkti, atliekų tvarkymo centras yra priverstas prašyti, kad savivaldybės didintų vietinės rinkliavos mokesčius atliekoms tvarkyti ar atliekų tvarkymo tarifus. Šiemet šiuos mokesčius buvo priverstos padidinti visos apskrities savivaldybių tarybos.
stonkus2Sandra JUŠKAITĖ

Rugpjūčio 9 dieną grūdus superkančios Laimos Stonkuvienės agroserviso įmonėje lankėsi Nacionalinės mokėjimo agentūros (NMA) atstovai. Tokie išvažiuojamojo pobūdžio mokymai agentūroje organizuojami pirmą kartą. Paramą administruojantys ir daugiausiai tik su dokumentais dirbantys jauni specialistai turėjo galimybę realiai pamatyti, kas yra atlikta už jų administruojamos paramos lėšas, kokie projektai įgyvendinti, kaip modernizuojama L. Stonkuvienės agroserviso įmonė.

Nuotr. Supažindindamas su įmone, A. Stonkus (viduryje) NMA atstovams pasakojo apie našų jos darbą.


Parama – technikai ir žemei


Įmonės valdytojas Aleksandras Stonkus susitikimo pradžioje pasakojo, kad įmonė kooperuojasi su dviem jaunaisiais ūkininkais. Didžiulė įmonė valdo apie 5 tūkst. ha žemės. Be penkiasdešimties dirbančių žmonių pagal neterminuotas sutartis, laboratorijoje tyrimus atlieka 15 laborančių, kurių darbas reikalauja itin atsakingo atidumo ir tikslumo. A. Stonkaus teigimu, paramos pinigai buvo skiriami žemės sklypams, galingiems traktoriams, sėjamiesiems padargams, purkštuvui, kitai reikalingai technikai įsigyti. „Vieni techniką perka tik iš paramos skiriamų lėšų, o mes negalime laukti, todėl perkame ir be paramos skiriamų lėšų“,– kalbėjo įmonės technikos direktorius Darius Stonkus. „Turime du naujus galingus traktorius – vienas vikšrinis, kitas „CLAAS‘as“, – apgailestaudamas, kad ši technika pirkta ne pagal paramos skirtas lėšas sakė A. Stonkus. Įmonės valdytojas apgailestavo, kad parama padidino technikos kainas, nes anksčiau pirkti kombainai kainavo 5-7 tūkst., o dabar tokie patys jau siekia dviejų milijonų litų sumą. Antrojo projekto metu – buvo statomas naujas elevatorius.
kamesta2Gintarė MARTINAITIENĖ

Praėjusį trečiadienį savivaldybėje pagaliau pasirodė UAB „Kamesta“ inžinierius Kastytis Skrupskis, kuris išklausė pareikštus priekaištus dėl netaisomo darbo broko, atsiradusio po įgyvendintų projektų Šakiuose bei Lukšiuose. Tiesa, inžinierius bandė aiškinti, kad defektų šalinimo laikotarpis buvo vieneri metai ir ragino atsigręžti į praeitį, tačiau jis buvo „nugesintas“ ir sugrąžintas į realybę -  įsipareigojimai yra įsipareigojimai ir penkerius metus juos privaloma taisyti.

Nuotr. UAB „Kamesta“ inžinierius K. Skrupskis išklausė bendrovei skirtus priekaištus, tačiau susirinkusieji vienareikšmiškai pripažino, kad vietoj jo turėjo sėdėti kažkas iš vadovų.


Atrodo, faktas, kad per penkerius metus generalinis rangovas, tai yra UAB „Kamesta“, privalo ištaisyti darbo broką aiškus visiems, tik ne pačiai bendrovei. Eilinį kartą UAB „Šakių vandenys“ direktorius Vaidas Litinskas detaliai vardijo defektus, o Lukšių seniūnas Vidas Cikana net neištvėrė viso susitikimo – juk kalbama kelinti metai, o atsakomybės  iš generalinio rangovo pusės - jokios. „Per žemai nueita. Jei Šakiuose dar padaryta, tai Lukšiuose net yra nebaigtų darbų“, - piktinosi seniūnas, rekomendavęs kviestis Europos auditą, kuris įvertintų atliktų darbų kokybę.
pomidorasTrečiadienį „Draugo“ redakcija sulaukė šakietės skambučio. Moteris pranešė apie šiltnamyje užaugusį didžiulį pomidorą.

Nuotr. Nuskintas pomidoras svėrė net 1,580 kg, o jo skersmuo – 52 cm.

Liepuonių šeima pasakojo, kad grįžę iš atostogų rado išnokusį, netradicinio dydžio pomidorą. Jokiomis trąšomis netręštas pomidoras svėrė net 1,580 kg. Jo skersmuo – 52 cm. Panašaus dydžio daržovę pavyko užauginti ir prieš ketverius metus. Šeima šiltnamyje rodė dar keletą nokstančių pomidorų, kurie galbūt užaugs dar didesni.  
 
 
 
„Draugo“ inf.
vaiksnoriene2Praėjusį savaitgalį Kupiškis tapo tikra bičių ir medaus sostine. Čia tris dienas vyko jau 36-oji Lietuvos bitininkų šventė „Bičiulių Lietuva – Kupiškiui“, kurią savo apsilankymu  pagerbė Lietuvos Respublikos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Šventėje aktyviai dalyvavo ir daugiau nei dvidešimt Šakių rajono bitininkų draugijos narių.

Pasak Šakių rajono bitininkų draugijos pirmininkės Dalios Vaikšnorienės, pagrindinė šventės diena, rugpjūčio 4 - oji, prasidėjo iškilminga eisena Kupiškio Kristaus žengimo į dangų bažnyčios link. Iš visos Lietuvos į Kupiškį suvažiavusiems bitininkams šv.Mišias aukojo Panevėžio vyskupijos vyskupas Jonas Kauneckas.

„Prekyba, vaidyba, švietimas, medaus degustacija ir visi kiti malonumai vyko Kupiškio mariose esančioje saloje, vadinamoje  „Uošvės liežuviu“. Bičiuliai su savo palapinėmis ten pasklido per keletą kilometrų, - pasakojo D. Vaikšnorienė. – Buvo prekiaujama ne tik medumi, bet ir bitininkystės inventoriumi, aviliais, bičių motinėlėmis... Amatininkai, tautodailininkai, sveikos gyvensenos propaguotojai, dailininkai ir rašytojai siūlė savo prekes, todėl čia buvo galima visko  įsigyti  ir ne tik bitininkystės tema.“ Paskaitas apie šiandienines aktualijas bitininkystėje, medaus ir bičių produktų naudą žmogaus organizmui skaitė gerai šalyje žinomi bitininkai doc. dr. Algirdas Amšiejus, dr. Jonas Balžekas, dr. Dalia Stasytytė - Buinevičienė, doc. dr. Algirdas Baltuškevičius ir kiti.
Trečiadienį Marijampolės teritorinės darbo biržos Šakių skyriuje vyko paskaita „Jaunimo kelias į darbo rinką: lūkesčiai ir galimybės“, skirta abiturientams ir mokslus pabaigusiems, tačiau darbo neturintiems absolventams. Salę užpildė gausus būrys jaunuolių, kurių akyse degė viltis, jog galbūt kas nors pagaliau atsakys į jiems rūpimus klausimus dėl darbo vietų trūkumo. Bet...

Paskaitos pradžioje buvo pristatomos rajone esančios laisvos darbo vietos. Visi įsitempę klausėsi, norėdami išgirsti savo įgytos specialybės pavadinimą. Tačiau toks noras išsipildė tik keliems jaunuoliams. Reikalingi darbuotojai užimti agronomo konsultanto, juristo, šaltkalvio, zootechniko, elektriko, inžinieriaus, dažytojo, tešlos formuotojo ir kitas panašias pareigas. Tačiau ką daryti jaunimui, baigusiam aukštąsias mokyklas ir turinčiam universitetinį išsilavinimą? Vargu, ar vadybininko, mokytojo ar kitą profesiją įgijęs jaunuolis norės eiti formuoti tešlos. Žinoma, jei nėra jokio kito darbo, o pinigų reikia, belieka universitetinį išsilavinimą turinčiam jaunuoliui eiti dirbti ir tokį darbą. Nedarbas Šakių rajone yra problema, kuri nežinia kada bus išspręsta. Aišku, jei pensinio amžiaus žmonės užleistų darbo vietas jaunimui, padėtis tikrai pasikeistų.

Marijampolės teritorinės darbo biržos duomenimis, Šakių rajono savivaldybėje yra 11,8 proc. bedarbių, iš jų – 6,1 proc. yra studijas baigęs jaunimas. Iš viso Šakių rajone yra 427 (23 proc.) absolventai ir 42 (2,3 proc.) neturintys darbo ir toliau niekur nesimokantys abiturientai.

Paskaitos metu buvo pasakojama apie darbdavių nenorą priimti neturinčius patirties jaunuolius, mokoma, kaip teisingai reikėtų pildyti gyvenimo aprašymą, kaip reikėtų ruoštis ir elgtis darbo pokalbio metu. Tačiau tai tik sausa teorija, o kur paaiškinimai, kodėl nėra kreipiamas dėmesys į jaunus, energingus ir naujų žinių įgijusius žmones? Kodėl nesprendžiama jaunimo nedarbo problema? Kodėl yra „kepami“ specialistai, jeigu jie niekam nereikalingi? Tiek daug kodėl, tačiau atsakymo nei vieno.

„Draugo“ inf.
balionaiAsta GVILDIENĖ

Liepos pabaigoje Šakių parapijos namuose duris atvėrė nauja, įvairia šventine atributika prekiaujanti parduotuvė „Švenčių idėjos“, siūlanti ir patalpų dekoravimo balionais bei renginių organizavimo paslaugas.  Jos savininkė mūsų kraštietė Indrė Bugvilaitė  džiaugėsi galimybe dirbti sau ir artimiausiu metu šakiečiams pasiūlyti dar daugiau panašių paslaugų, originalių dovanų pakavimo idėjų. Daugelis nori, kad šventė įsimintų ilgam, todėl jau neužtenka tik pasėdėti prie vaišėmis nukrauto stalo.

Nuotr. „Švenčių idėjų“ savininkė siūlo šakiečiams įvairios šventinės atributikos ir dekoravimo balionais paslaugas.

Idėją padiktavo gyvenimas

Pasak I.Bugvilaitės, teikti dekoravimo balionais paslaugas, pagelbėti organizuojant renginius ir prekiauti šventine atributika ji ėmėsi todėl, kad bandant suorganizuoti gimtadienio šventes savo dvimečiui sūnui ar penkiametei dukterėčiai pasisemti idėjų ir ieškoti įvairios atributikos reikia vykti į šalies didmiesčius. Šakiuose ši niša dar nėra užpildyta. Tad „Švenčių idėjos“ – pirmoji kregždė mūsų padangėje.  Čia galima kreiptis, jei artėja kokia šeimos šventė, o tu neturi jokių minčių, kaip suorganizuoti įspūdingą renginį, kad šis nevirstų tik pavalgymo ar išgėrimo vakarėliu. Lietuvos didmiesčiuose  surengti netradicinę šventę nėra labai sudėtinga, nes gimtadienininkus kviečia kino teatrai, foto studijos, muziejai, menų studijos, amatininkų centrai, tačiau provincijoje tokių paslaugų rasti sunkoka. Be to, jau yra žmonių, kurie neturėdami galimybių ar idėjų surengti ilgam įsiminsiančią šventę, visai  jų atsisako.
viltrakisGintarė MARTINAITIENĖ

Apie daugiabučių renovaciją kalbama ne pirmus metus, tačiau siūloma programa nelabai juda iš mirties taško. Dabar siūloma paskolas imti savivaldybėms, tačiau ar visų savivaldybių galimybės vienodos?

Nuotr. Pirmiausiai, kaip mano M. Viltrakis, daugiabučių renovacija turėtų rūpėti valstybei.

Vyriausybė pritarė, kad Zarasuose bus vykdomas bandomasis daugiabučių gyvenamųjų namų renovavimo projektas pagal naują finansavimo modelį, tai yra, finansavimu rūpinsis ne gyventojai, o savivaldybė. Be to, Zarasų savivaldybė iki 50 proc. lėšų projekto įgyvendinimui gali tikėtis ne tik iš „Jessica“ Klimato kaitos fondo, bet ir iš Ignalinos atominės elektrinės eksploatacijos nutraukimo fondo. Jei zarasiškių renovavimo modelis pasiteisintų, planuojama jį taikyti ir visoje šalyje, tačiau kitos savivaldybės papildomos paramos gauti negalėtų ir joms būtų kompensuojama ne 50, o 30 proc. investicijų. Tad ar taip nepažeidžiami įstatymai ir tarpusavyje nediskriminuojamos savivaldybės?

Ūkio skyriaus vedėjas Kęstutis Kuncaitis kalbėjo, kad pirmiausiai interesai pažeidžiami tuo atžvilgiu, kad paskolas turi imti savivaldybės įmonės. „Pažeidžiami interesai tų žmonių, kurie gyvena privačiuose namuose. Be to, Zarasai lėšų gauna ir iš Ignalinos programos, ko kitoms savivaldybėms nebus. Aš tai vertinu skeptiškai“, - teigė K. Kuncaitis.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos