baneris leidinys

stonkusPenktadienį rajone vyko Žemės ūkio paskolų garantijų fondo organizuotas kredito įstaigoms skirtas seminaras „Investicijos į pažangias technologijas ir jų efektyvumas augalininkystės ir gyvulininkystės ūkiuose“. Du galingiausi rajono žemės ūkio objektai seminaro dalyvius supažindino su jų ūkiuose panaudotų investicijų nauda.

Nuotr. A. Stonkus (viduryje) teigė, kad technikos modernizavimas padeda sutaupyti.

Žemės ūkio paskolų garantijų fondo organizuotame Šakių rajone vykusiame seminare dalyvavo gausus būrys mokslo, mokymo, konsultavimo įstaigų vadovų bei atstovų, taip pat įvairių šalyje veikiančių bankų rajono padalinių atstovai.

Seminaro dalyviai buvo pakviesti apsilankyti Henriko Braškio vadovaujamoje Voniškių žemės ūkio bendrovėje, kurioje dirbama 1450 ha žemės. Pieno ūkyje laikoma apie 700 galvijų, iš jų 385 melžiamos karvės. Per metus iš karvės primelžiama po 7660 kg pieno. Čia buvo supažindinta su įdiegtomis pažangiausiomis technologijomis pieno ūkyje. Šioje bendrovėje ypač daug investuota į pastatų rekonstrukciją, gyvulių gerovę, bandos formavimą, pieno kokybę, aplinkosaugą. Dėl didelių investicijų į ūkio būklės gerinimą pastaraisiais metais bendrovė pelnė ne vieną aukštą įvertinimą.
kapines2Gintarė MARTINAITIENĖ

Tiek Lietuvoje, tiek rajone populiarėja paslauga, kai artimieji kapavietės priežiūrą už atlygį patiki svetimiems žmonėms. Nors rajone neveikia jokia šias paslaugas teikianti bendrovė, pavieniai asmenys sezono metu mielai prižiūri net po keletą kapaviečių.

Nuotr. Vieni kapavietes sutinka prižiūrėti ir už 300 litų per sezoną, kitiems tenka pakloti ir 600 litų.

Samdyti – paprasčiau

Pastaruoju metu ypač populiaru kapavietes apipilti skaldele, kad jos priežiūrai reikėtų skirti kuo mažiau laiko. Norint, kad artimųjų Amžinojo poilsio vieta atrodytų tvarkingai, to neužtenka. Reikia gėlių pasodinti, ravėti, laistyti, lapus nugrėbti. Tačiau tuo pasirūpinti, kai kapai tolėliau nuo gyvenamosios vietos arba artimieji emigravę, gana sunku. Be to, dažnai artimųjų kapais rūpinasi senyvo amžiaus žmonės, o jaunesni dažnai tiesiog neturi pakankamai laiko. Pavyzdžiui, Šakiuose gyvenančios Janinos artimųjų kapai yra Kudirkos Naumiestyje ir jai važiuoti daugiau nei dvidešimt kilometrų vien tam, kad palaistytų gėles ir nugrėbtų lapus, yra per didelė prabanga. „Tiesiog neturiu tam pakankamai laiko. Kainuoja ir benzinas. Viską paskaičiavus, man labiau apsimoka samdyti žmogų, kuris nuolat rūpintųsi, jog kapai tvarkingai atrodytų. Pati, kai galiu, tiesiog nuvažiuoju aplankyti“, - tikino šakietė. Jos artimųjų kapus tvarko pensinio amžiaus naumiestietė, kuriai per sezoną už dviejų kapaviečių sutvarkymą moteris sumoka 500 litų.
Atėjo vasara ir prasidėjo švenčių maratonas. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos specialistai įspėja šventėse prekiaujančius prekeivius turėti reikiamą dokumentaciją, leidžiančią vykdyti veiklą. Prekiauti alkoholiniais gėrimais bus leidžiama iki 22 valandos.  

Šiltuoju metų laiku nė viena seniūnija neapsieina be lauko švenčių, kuriose prekiauti pageidauja įvairiausio plauko prekybininkai. Šakių valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos maisto produktų inspektorius Alfonsas Kasiliauskas paskutiniajame seniūnų susirinkime informavo apie prekybininkams taikomus reikalavimus. Planuojamų švenčių organizatoriams patariama nurodyti šventės adresą ir atsakingą asmenį. Specialistas seniūnus ragino atkreipti dėmesį į vietos, skirtos prekybai maistu, parinkimą. „Nepaskirkite vietos prie kelių, kur pravažiavus automobiliui pakyla dulkės. Taip pat nederėtų skirti vietos prie tualetų. Yra buvę ir tokių atvejų“,- teigė specialistas.

Būtina nurodyti lentelę, kurioje išvardyti prekybininkai. Pasak veterinarijos specialisto, anksčiau būdavo taip, kad bet kuris parduotuvę turintis savininkas važiuoja į šventę ir prekiauja kuo nori. „Jeigu pas jus žmogus ateina ir nori prekiauti šventėje turite paprašyti maisto tvarkymo pažymėjimo“,- teigė veterinarijos inspektorius A. Kasiliauskas. Šis pažymėjimas parodo, kokią veiklą verslininkas vykdo: ar mažmeninę prekybą, ar teikia viešojo maitinimo paslaugas. Įspėjama, jeigu žmogus neturi viešojo maitinimo įmonės, jis šventėje negali teikti maitinimo. Verslininkas, turintis leidimus mažmeninei prekybai, šventėse gali prekiauti tik fasuotomis prekėmis, bet, pavyzdžiui, kepti šašlykų ar ruošti ir pardavinėti maistą jis negali. Jeigu žmogus nori prekiauti savo pagaminta produkcija, jis privalo turėti maisto tvarkymo pažymėjimą. „Žmonės, šventėse prekiaujantys cukraus vata, vadinamaisiais „atlaidiniais“ saldainiais pagal reikalavimus turi būti registruoti maisto tvarkymo registre ir turėti maisto tvarkymo pažymėjimą“,- aiškino A. Kasiliauskas, patvirtindamas, jog vadinamieji „atlaidiniai“ saldainiai turi atitikti visus keliamus reikalavimus.
Savivaldybės administracijos direktorius Juozas Puodžiukaitis perdavė rajono policijos žinias, kad seniūnijos, besiruošiančios renginiams ir norinčios, kad policija budėtų renginių metu, turi suderinti su policija ne vėliau kaip prieš dvi savaites laiko. Įspėjama, jog švenčių metu alkoholiniais gėrimais prekiauti bus galima tik iki 22 val. vakaro, nepaisant pačios šventės ilgumo. Joninių šventė - ne išimtis. Policija šventėje tvarkai palaikyti siūlo samdyti apsaugą, nes ji privalo palaiko tik viešąją tvarką.

„Draugo“ inf.
haase_vGiedrė PLEČKAITYTĖ

Beveik metus laiko sąmoningai buvo vilkinamas projekto „Šešupės upės Kudirkos Naumiestyje būklės gerinimas“ įgyvendinimas. Projekto vykdytojai numatytus darbus bandė derinti su planuota atstatyti naująja hidroelektrine. Tačiau čia iki šių metų gegužės turėję būti atlikti žemės tvarkymo darbai iki šiol nepajudėjo iš vietos. Negana to, susirūpinta, jog daugelį metų planuojamas tvarkyti buvusios hidroelektrinės pastatas ir aplinka kelia pavojų dažnai čia šmirinėjančių vaikų saugumui.

Nuotr. Už Šešupės valymo projekto priežiūrą atsakingas V. Haase išreiškė nuogąstavimus, kad, upėje dirbant žemsiurbei, sulauks daug smalsuolių, kurie, manoma, gali apsilankyti ir netvarkingame hidroelektrinės pastate.  

Žlunga viltys turėti hidroelektrinę?

Jau ne vienerius metus iš savivaldybės ėjo žinios apie planus Kudirkos Naumiestyje, Šešupėje, vietoj buvusios senosios pastatyti naują hidroelektrinę. Šakių rajono savivaldybė 2009 metų liepos mėnesį paskelbė viešą konkursą dėl užtvankos nuomos. Deja, konkurso metu buvo nesklandumų. Konkurso sprendimą tais pačiais metais apskundė konkurse dalyvavusi UAB „Baltergas LT“. Bendrovės atstovai per teismus įrodinėjo, kad Šakių rajono savivaldybės administracijos sudaryta konkurso komisija 2009 metų liepos 29 dieną vykusiame posėdyje, išnagrinėjusi konkurso dalyvių pasiūlymus, užtvankos nuomos konkurso nugalėtoju paskelbė būtent UAB „Baltergas LT“. Mat kitas konkurso dalyvis E. Griškelis, Alytuje veikiančios UAB „Lithidra“ vadovas, pasiūlęs didžiausią nuomos kainą, kartu su pasiūlymu nepateikė pradinio įnašo sumokėjimą įrodančio dokumento bei pats posėdyje nedalyvavo. Beje, tąkart komisijos posėdžio protokolas surašytas nebuvo, nes jo surašymui skiriamos trys darbo dienos, todėl UAB „Baltergas LT“ aptarti nuomos sutarties sąlygas buvo pasiūlyta atvykti 2009 metų rugpjūčio 6 dieną. Tačiau dieną prieš tai bendrovė gavo Šakių rajono savivaldybės administracijos turto nuomos konkurso komisijos 2009 metų liepos 29 dienos protokolu Nr. 12 įformintą sprendimą, kuriame konkurso nugalėtoju paskelbta ne teismuose teisybės ieškojusi bendrovė UAB „Baltergas LT“, bet E. Griškelio vadovaujama bendrovė.Teismuose buvo įrodyta, kad konkurso laimėtoju E. Griškelis paskelbtas teisėtai.
jasinaPraėjusį penktadienį į Šakių „Žiburio“ gimnazijos aktų salę rinkosi tiek mūsų krašto verslininkai, tiek jaunimas, besidomintis verslo galimybėmis. Čia Mykolo Riomerio universiteto profesorius dr.Rimvydas Jasinavičius skaitė paskaitą „Kuo kompensuoti pinigų nuvertėjimą, augančias kainas bei įveikti krizių grėsmes?“.

Nuotr. Prof. dr. R.Jasinavičius pakvietė visus susirinkusiuosius į pirmą kartą Lietuvoje vyksiantį naujų seminarų ciklą „Verslumo memų lavinimas“.


Šakių verslo informacijos centro direktorės Daivos Palukaitienės teigimu, kiekvienas iš mūsų nori gyventi geriau, planuoja, dirba, svajoja pagerinti savo gyvenimo kokybę, tačiau tai įgyvendinti pavyksta ne visiems. Kur dingsta mūsų pinigai? Kaip elgtis, kad pinigų netrūktų nei šiandien, nei ateityje? Ar tu darbdaviui - problema, ar jo problemų sprendėjas? Į šiuos ir kitus klausimus savo paskaitoje atsakė prof.dr. R. Jasinavičius. Jis kalbėjo apie mūsų šalies žmonių finansinio išprusimo stoką, apžvelgė finansų pasaulio tikrovės grėsmes, problemas ir perspektyvas, išvardijo geriausius pinigų gausinimo būdus. Taip pat pateikė šeimos finansų strategijos pavyzdį, profesinės vertės ir unikalumo ugdymo galimybes. Visų blogybių priežastis, pasak profesoriaus, neišlavintas mūsų protas ir gebėjimai. Savo paskaitoje jis pabrėžė, kad mokykla, deja, negali išmokyti verslumo ir išugdyti finansinio intelekto, padedančio ištrūkti iš netinkamų memų vergovės. Pasak lektoriaus, memas – gyvo organizmo veiklos programa, kuri įsitvirtinusi mūsų pasąmonėje kaip įgūdis, kopijuojant aplinkoje sutinkamus veiksmus ir juos įsisavinant, mokantis, praktikuojant.
Gegužės 21 dieną Šakių rajono savivaldybės Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo taryba priėmė galutinį sprendimą, kam skirti šio fondo paramą. Pritarta septynioms iš aštuonių pateiktų paraiškų. Pasak Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo tarybos pirmininko Dariaus Mikelionio, jei rajono taryba pritars, joms bus padalinta 16,5 tūkst. litų parama.

Kovo 16 - gegužės 2 dienomis Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondas sulaukė aštuonių paraiškų iš rajone veikiančių verslo subjektų. Posėdžio metu paramą nutarta skirti septyniems pareiškėjams, nes „Suvalkiečio sodybos“ savininkė Aurelija Rutkienė individualią veiklą registravo ne Šakių rajono savivaldybėje. Kadangi tai viena iš būtinų sąlygų pasinaudojant rajono Smulkaus ir vidutinio verslo plėtros fondo parama, todėl jos prašymas skirti net 15 tūkst. litų buvo atmestas.

Svarstant likusias paraiškas, vadovautasi kriterijais, numatytais Smulkaus bei vidutinio verslo plėtros fondo nuostatuose: pareiškėjo atstovaujamas verslas – naujas verslo rinkos dalyvis; verslas kuria ir kurs ateityje naujas darbo vietas; verslą kūrė ar puoselėja jaunas žmogus. Pasak D.Mikelionio, svarbiausiu akcentu vis tik laikytas esamų ar planuojamų darbo vietų mūsų rajone sukūrimas, todėl parama skirta visiems pareiškėjams, planuojantiems įdarbinti po vieną ar keletą darbuotojų.
jurkonisŠių metų rugpjūčio mėnesį turėtų pasirodyti apybraižų rinkinys „Lietuvos žemės ūkio istorija“, kuriame tarp maždaug penkiasdešimties savivaldybių bus pristatomas ir Šakių rajonas. „Jeigu leidinyje gerai neatrodys toks žemdirbiškas rajonas kaip Šakiai, tai kam tada gerai atrodyti“, - šmaikštaudamas retoriškai teiravosi leidinio koordinatorius Vytas Pranas Jurkonis.

Nuotr. Pasak J. P. Jurkonio, Šakių rajonas „Lietuvos žemės ūkio istorijoje“ atrodys tikrai rimtai.

Lietuvos Tūkstantmečio jubiliejui paminėti 4500 egzempliorių tiražu buvo išleistas leidinys „Lietuvos verslo istorija“. Kadangi leidinys sulaukė didelio susidomėjimo, kitam jubiliejui – 20 metų ūkininkavimui nepriklausomoje Lietuvoje pažymėti, bus skirta „Lietuvos žemės ūkio istorija“.

Pasak V. P. Jurkonio, medžiaga leidiniui jau įpusėta rinkti, tad tikimasi, kad šešių tūkstančių tiražo leidinys dienos šviesą išvys laiku. Be to, šį apybraižų rinkinį bus galima ne tik įsigyti, bet ir užsiprenumeruoti.
vidziunas_italasGegužės 15 d. Seime mūsų kraštietis, Seimo narys Arvydas Vidžiūnas  priėmė Šakių rajono  žemdirbių ir   italų delegaciją, besidominčią investicijomis Lietuvoje.   Šakių rajono kooperatyvas „Lietuviškas ūkis“  ir garsi italų kompanija  „Mezzanato group“  pradėjo pirmuosius bendradarbiavimo žingsnius. Mezzanato įmonių grupė, priklausanti  Mezzanato šeimai, yra  sukaupusi kelių kartų  patirtį žemdirbystės, gyvulininkystės, importo-eksporto  ir atsinaujinančių energijos šaltinių srityse, todėl  neslepia verslo ambicijų įsitvirtinti ir Lietuvos rinkoje.

Nuotr. Seimo narys Arvydas Vidžiūnas, dėkodamas italams už ryžtą ir ketinimus gražinti ir puoselėti Lietuvos žemės ūkį, pažadėjo visokeriopą paramą kovoje su biurokratija.


„Istorija byloja, XV amžiuje italų kilmės kunigaikštytei Bonai ištekėjus už Lietuvos didžiojo kunigaikščio Žygimanto Senojo Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė suklestėjo, nes itališkos kilmės karalienė Bona Sfoca darė didžiulę įtaką vyrui valstybės valdymo reikaluose...“, – šiais žodžiais linkėdamas suklestėjimo,  seimūnas A. Vidžiūnas sveikino italus, norinčius investuoti į Lietuvos žemės ūkį ir juokaudamas užsiminė, kad dviems dar nevedusiems  Mezzanato šeimos sūnums Andrea ir Nicolai  tiktų darbščios, suvalkietiško kraujo žmonos.

Prenumeruok E-laikraštį!

Reklama


traders-group

Esam Zanavykai


lietuva mes

esam zanavykai

Orai Šakiuose

Jei pageidaujate išsamesnės orų prognozės, paspauskite ant paveikslėlio.

Mūsų draugai

 

srtfondas

   

musu_laikas
 
 

 


Paskutinės naujienos


UAB "Daugtaškis" 2008-2016 Visos teisės saugomos