Agnė NAUMAVIČIŪTĖ
Kudirkos Naumiestyje gyvenanti poetė Marytė Rastupkevičiūtė rugsėjo 15 d. švęs garbingą asmeninį jubiliejų. Šia proga kalbėjomės su poete apie kūrybą, gyvenimą bei jos pomėgius.
Nuotr. Marytė Rastupkevičiūtė sako: kūryba į jos gyvenimą atėjo vaikystėje, vėliau kuriam laikui poetė buvo nustojusi kurti, o paskutinis dešimtmetis vėl kūrybingas.
Vienuma artimesnė
Su poete susitikome Kudirkos Naumiesčio skvere. Iš pradžių nedrąsiai, bet vėliau įsikalbėjus moteris papasakojo, kad ši vasara, kaip ir visos kitos, buvo kupina įspūdžių bei įvairiausių kelionių. Moteris neslėpė, jog iš gyvenimo stengiasi pasiimti viską, ką tik gali.
„Draugę į parankę – ir važiuojame visur, kur tik spėjame ar galime. Aplankome festivalius, koncertus, kitus renginius. Iš tikrųjų labai smagu, kai šalia yra žmonių, kurie taip pat nemėgsta sėdinėti ir nieko neveikti. Keista būna išgirsti klausimų: „Ir kaip tu netingi?!“ Manau, kad taip ir reikia gyventi – pasiimti tiek, kiek įmanoma. Kada, jei ne dabar?“ – retoriškai klausė pašnekovė.
M. Rastupkevičiūtė dvidešimt dvejus metus išdirbo senajame Šakių knygyne, jam užsidarius moteris įsidarbino Kudirkos Naumiesčio bibliotekoje, kurios verpetuose jau sukasi kone dešimtmetį. Eiles kurianti M. Rastupkevičiūtė visą savo gyvenimą dirba apsupta knygų. Toks darbas, kaip pati teigė, – pats geriausias.
Visgi M. Rastupkevičiūtė paatviravo, jog yra vienišė, o labiausiai vertina laiką, kai grįžusi namo gali pasimėgauti tyla ir vienuma bei paskaityti gerą knygą.
Kūrė nuo mažens
Kaip kūryba atėjo į moters gyvenimą? Dar būdama mokyklos suole M. Rastupkevičiūtė rašė ir siuntė savo eilėraščius į „Lietuvos pionierių“. Vėliau poetė kurį laiką kūrybą paliko nuošaly, tačiau supratusi, kad be jos negali, jau besimokydama vyresnėse klasėse vėl pradėjo rašyti.
Vėliau ir vėl buvo pertrauka. Dar vienas rimtesnis grįžimas prie poezijos buvo maždaug prieš 10 metų. 2014 m. rudenį buvo pristatyta pirmoji pašnekovės knyga „Sau ir kažkam“. Šiame poezijos rinkinyje sudėtos pastaraisiais metais poetės parašytos eilės. M. Rastupkevičiūtės eilėraščiai dažniausiai gimsta naktimis, kai nesimiega, kai galvoje užsifiksuoja kokia nors frazė, mintis... Nemažai eilių lieka stalčiuje.
Nuotr. Poetės gyvenimas neatsiejamas nuo knygų – moteris dirba Kudirkos Naumiesčio bibliotekoje.
Nuotr. Poetės gyvenimas neatsiejamas nuo knygų – moteris dirba Kudirkos Naumiesčio bibliotekoje.
Savaime suprantama, jog eiles kuriantis ir su literatūra glaudžiai susijęs žmogus turi ir savo favoritus – rašytojus, kurių kūryba patinka. M. Rastupkevičiūtė labiausiai mėgsta skaityti lietuvių autorių grožinę literatūrą, autobiografines knygas. Detektyvų ir saldžių romanų neskaito, savaime aišku, labiausiai mėgsta poeziją.
„Mano poezijos Dievas – Justinas Marcinkevičius. Būna, kartais perskaitau ir kokio nors kito poeto eilėraštį, ir jis tiesiog užstringa atmintyje. Kai kurių autorių kūrybą atrandu vis iš naujo. Laikui bėgant poeziją supranti, išgyveni vis kitaip“, – kalbėjo poetė.
Ne apdovanojimai svarbiausi
Jubiliejų netrukus švęsianti M. Rastupkevičiūtė už savo kūrybą apdovanota ne vienu padėkos raštu ar kitu apdovanojimu ne tik rajone. 2013 m. M. Rastupkevičiūtė satyrinio eilėraščio konkurse „Aštriu žodžiu“ buvo pripažinta antrosios vietos laimėtoja. Iš respublikinio poezijos konkurso „Žydinčios vyšnios šakelė“ (2013 m.) poetė parsivežė padėką „už vaižgantišką gamtos grožio ir žemės darbų aukštinimą“, o 2014 m. tame pačiame konkurse M. Rastupkevičiūtė tapo diplomante. Praėjusių metų Vasario 16-ąją M. Rastupkevičiūtei buvo įteikta „Aitvaro“ nominacija „Metų literatė“.
Nuotr. Praėjusiais metais poetei buvo įteikta „Aitvaro“ nominacija „Metų literatė“.
Nuotr. Praėjusiais metais poetei buvo įteikta „Aitvaro“ nominacija „Metų literatė“.
Pašnekovės pasiteiravus, ką jai reiškia šie apdovanojimai, kuris jai brangiausiais, M. Rastupkevičiūtė atsakė, jog ne apdovanojimai svarbiausia.
„Taip, be galo smagu, kai tave pastebi, bet tai tėra akimirka. Svarbiausi yra žmonių atsiliepimai, vertinimas, padėkos žodžiai. Štai viena moteris visai neseniai pati pradėjo kurti eilėraščius, perskaičiusi mano knygą. Tokie dalykai yra neapsakomai malonūs ir skatinantys kurti toliau“, – baigdama pokalbį prasitarė M. Rastupkevičiūtė.
TA PATI
Suragaukit mane kaip obuolį.
Ar kaip nuodėmę išpažinkit.
Ant laužo kartu su kryžiumi
Sudeginkit, sunaikinkit.
Arba – išdalinkit kaip išmaldą,
Atiduokit kaip nesamą skolą,
Aš nepyksiu, nepriekaištausiu –
Net pamirškit mane, jei norit...
Bet vis tiek aš pakilsiu iš naujo
Ir vėl šoksiu išbandymų šokį.
Ta pati net po daugelio metų,
Nes kitokia būti nemoku!
SVEČIUOSE
Užsklęstos durys, raktas – iš vidaus.
Aš išėjau. Manęs namie nėra.
Neklauskite, kada sugrįšiu – nežinau.
Aš svečiuose pas draugę. Pas save...
Kaip visada – ištrūkus iš namų,
Viduj palieka mažutė netvarka –
Ant stalo mėtosi minčių likučiai,
Garuoja arbata neišgerta.
Ant sofos glamžosi nereikalingi rūbai,
Pavargę žodžiai – ant grindų...
Netrypčiokit, nešalkite už durų –
Namo aš dar nepareinu.
Kažkas įkyriai erzina skambutį,
Pro langą žvalgos, beldžias į duris...
Atsiprašau, aš svečiuose pas draugę,
Tai kas, kad troboje negęsta žiburys.
Tai kas, kad kaminas, apžergęs stogą,
Savo aprūkusią pypkutę pupsi...
Ateikite rytoj. Aš šiandien – ne namie,
Aš – savyje... Ir dar užtruksiu.
GYVENTI!
Gyvent ir tada,
Kai rankos bejėgiškai išmaldos prašo,
Ir lūpos netrokšta lūpų kitų, tik vandenio lašo.
Kai baimė lyg pergalės vėliavą neviltį plaiksto,
O skausmas daug kartų sunkesnis
Nei grumstai ant karsto...
Gyvent net tada,
Kai jau niekas nemyli ir niekas nelaukia,
Kai tikėjimo lytys ištvinusiais nervais nuplaukia.
Kai dienos neaušta, o naktys juodesnės už melą,
Ir ne širdį, ne sąnarius –
Žemę po kojomis gelia.
Gyvent ir tada,
Kai aplinkui nieko nelieka, tik dylantis kūnas,
Kur siela lyg laisvė už grotų įkalinta tūno...
Paskutiniais vilties trupiniais papenėti merdinčią lemtį.
Išsilaisvint. Pakilt virš savęs.
Virš visų. Išgyventi... Gyventi!
* * *
Seni batai
Graužia nervus,
Nauji –
Trina kojas...
Pabandysiu basomis
Nušlepsent į rojų!
Projekto „Esam zanavykai“ rubriką „Kūrėjai“ tema „Iš gyvenimo pasiima viską, ką gali“ remia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas.