Duonos kelias nuo grūdo iki duonos riekės

Jau keturioliktus metus Zanavykų muziejus organizuoja edukacinę kultūrinę šventę „Duonos kelias nuo grūdo iki stalo“. Šiais metais virš šimto moksleivių ir mokytojų iš Kauno, Jurbarko ir Šakių rajonų mokyklų sugužėjo į jaukią Rigimanto ir Rasos Stanaičių sodybą Adomiškių kaime, kur kiekvienas galėjo savo rankomis iš eilės išbandyti visus darbus, kad ant stalo būtų padėtas šventas duonos kepalėlis.

 

Dalyvius pasitiko renginio gaspadorius Rigimantas, garsus šio krašto kalvis, sodyboje sukaupęs didžiulę kolekciją įvairių etnografinių eksponatų, dalis jų edukacinės popietės metu buvo panaudoti pagal senąją jų paskirtį.

„Mūsų proseneliai daug dirbo, kad iš grūdo pagamintų duoną, kad galėtų pragyventi. Įdėdavo kriaukšlę duonos ir išleisdavo į mokslus. Ta duonos kriaukšlė visiems buvo labai reikšminga. Žmonės kūlė spragilais, o dabar laukuose dirba kombainai. Tad šiandien visus kviečiu kurti istoriją, kartu pabandyti nudirbti tuos darbus, kuriuos mūsų seneliai ir tėvai dirbo savo rankomis“, – sakė sodybos šeimininkas R. Stanaitis.

Folkloristai iš Šakių ir Sintautų rugiapjūtės pabaigtuvių vainiką įteikia gaspadoriui Rigimantui ir gaspadinei, Zanavykų muziejaus direktorei Rimai Vasaitienei, kuri pakviečia visus imtis darbų.

Nuotr. Spragilas – tai ant koto virvele pririštas nemažas pagalys. Kaip jais naudotis, mokė kaimo vyrai.

Duonos gaminimo procesas prasidėjo nuo kūlimo spragilais. Rugių pėdus paskleidė ant grendymo, keturi vyrai apstojo iš visų pusių ir pradėjo daužyti spragilais. Kuliant svarbu išlaikyti ritmą „ tak, tak, tak, tak“. Anot R. Stanaičio, vėliau žmonės jau pradėjo javus kulti moderniau – su rusvelkiu. Kaip jis veikia, galėjo pamatyti ir šventės dalyviai: arklio sukamas ratas, kuris diržais sujungtas su kuliamąja, į kurią gaspadorius dėjo rugių pėdus – o mašina tik griebia rugius, ir byra jau grūdai.

Kitas darbas – grūdų valymas. Vieni šventės dalyviai grūdus valė tiesiog geldoje, kiti stebėjo, kaip arpuojama arpa.

„Anksčiau žmonės grūdus maldavo rankinėmis girnomis, o vėliau jas ištobulino, kad ratą suktų vėl tas pats arklių varomas rusvelkis“, – aiškino vaikams R. Stanaitis.

Vaikai drąsiai savo rankomis suko girnas, kiti stebėjo, ar smulkiai sumalami grūdai, o gaspadorius juokavo, kad vaikai turi būti panašūs į malūnininką – išsimiltavę, kitaip duonelės negaus paragauti. Vėliau buvo sijojami miltai, piestoje grūdama grucė.

Nuotr. Rasa Stanaitienė mokė, kaip reikia minkyti duoną.

Išsijojus miltus, prie nelengvo darbo stoja Rasa Stanaitienė. Šeimininkė pasakojo, kad iš pradžių ima gniužulą raugo, kuris  paliekamas nuo praeito duonos kepimo, deda į duonkubilį, pila miltus, šiltą vandenį ir maišo. Mokiniams ji demonstruoja duonos minkymo procesą. Čia priėjęs gaspadorius ragina vaikus pasmilinėti ir paragauti raugo. Šeimininkė suformuoja duonos kepalą, įspaudžia kryželį, kad niekada duonos netrūktų, ir pašauna į krosnį.

Kol duonutė kepa, Vaida Brazaitienė, duonos kepėja iš Lekėčių, pasakoja, kad kiekvienos šeimininkės duona kitokia, nors ir iš tos paties raugo kepama. Ji atvežė paragauti, kaip pati sakė, nenumarintos jų krašto duonos.

„Duonos kepimas yra labai atsakingas darbas, todėl mūsų krašto šeimininkės, susiruošusios nešti duonos kepalą kokiam garbiam svečiui, kepdavo du duonos kepalus. O jei duonutė neiškepus? Tai vieną prariekdavo, pažiūrėdavo, ar iškepęs, tuomet antrą drąsiai neprariektą jau nunešdavo“, – kalbėjo V. Brazaitienė visiems linkėjusi, kad niekada duonos netrūktų.

Sodybos šeimininkė, duonos kepėja R. Stanaitienė pagaliau atneša drobiniu rankšluosčiu uždengtą duonos kepalą, deda ant stalo, raiko ir dalina po riekelę kiekvienam šventės dalyviui... O šie paragauti galėjo ir kitų kepėjų– Elvyros Mačiulienės, Aldonos Stanaitienės, Daivos Mažeikienės bei kepėjo Petro Tumos – naminės duonos. Į šventę su duonutės kepalu atvyko Vilkaviškio rajono Suvalkijos (Sūduvos) kultūros centro-muziejaus vyr. fondų saugotoja Elena Rupeikiene su kolegomis muziejininkais. Gausus būrys dalyvių vaišinosi UAB „Gulbėlė“ duonele, liepalotiškių daržovių sriuba bei ūkininko Sigito Stanaičio žirnių koše.