Svetimo skausmo nebūna

usieneAsta GVILDIENĖ

Praėjusią savaitę sujudo rajono savivaldybės vadovai, Kidulių seniūnijos socialiniai darbuotojai, vaiko teisių apsaugos specialistai, Kidulių pagrindinės mokyklos vadovė ir mokytojai, kaip padėti mamai, priverstai išbėgti iš namų ir likusiai be pastogės su šešiais vaikučiais. Kodėl? Kas privertė moterį ryžtis tokiam žingsniui? Juk kiekvienam žmogui tenka susidurti su netikėtais dideliais sunkumais ir permainomis, kurioms įveikti reikia didelių psichologinių bei dvasinių pastangų ir jėgų.

Nuotr. Kidulių pagrindinės mokyklos direktorė Nijolė Ūsienė suorganizavo savanorišką pagalbos akciją, į kurią įsitraukė visa mokyklos bendruomenė.


Psichologų nuomone, tik stiprūs sukrėtimai, nuolat išgyvenamas vidinis nerimas ir baimė, beprasmiškumas ir suvokimas, kad toliau taip gyventi tiesiog neįmanoma, priverčia žmones daryti drastiškus ir neišvengiamus sprendimus.
 
Moterį pažinoję Kidulių pagrindinės mokyklos mokytojai charakterizavo ją kaip pavargusią ir užguitą daugiavaikę mamą, nuolat prievartaujamą ir skriaudžiamą smurtaujančio vyro tiesiog vaikų akyse. Gal moteris neištvėrė tokio gyvenimo? Gal labai įsiskaudėjo tokia kasdienybė? Gal tiesiog kantrybės taurė jau buvo perpildyta ir plyšo kaip susikaupęs pūlinys? Gal tai savotiškas protestas prieš sugyventinio nepagarbų elgesį su ja. Kiekvienas savaip ieškome saugumo ir meilės. Šeima reikalinga, kad išmoktume rūpintis savo artimaisiais, o ne skriaustume ar terorizuotume juos.

Kaip tikino Kidulių pagrindinės mokyklos direktorė Nijolė Ūsienė, mokykloje mokosi keturi šios moters vaikučiai. Direktorės manymu, moteris kabinasi į gyvenimą, kiek įmanydama, nėra apsileidusi, nes vaikus į mokyklą išleidžia švarius,  tvarkingai apsirengusius ir sušukuotus. Mokyklos bendruomenė ieško būdų, kaip padėti be namų likusiai mamai ir jos vaikams. Labai džugina toks mokyklos vadovės rūpestis ir geranoriškumas, nes mūsų laikmečiu tiek daug šalia abejingumo, tiek daug nenoro suprasti ir padėti kitam, labiau vargstančiajam.

Rajono savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Bronė Valaitienė patikino, kad ši šeima jau seniai socialiai remiama ir žinoma, kaip ne visas pastangas dedanti vaikų gerovės sukūrimui – patys nei bulvių, nei daržovių neužsiaugina, nepasirūpina, gyvendami šalia miško, kokią nudžiūvusią šaką į namus parsinešti, kad galėtų ugnį pasikurti. Iš tiesų, gal išlepinamos socialiai remiamos šeimos, kai viską gauna veltui, kai viskuo rūpinasi socialiniai darbuotojai. Tikrai yra šeimų, kurios sunkiai besiversdamos neprašo paramos valstybinėse įstaigose, bando pačios išgyventi.

Pasak B.Valaitienės, šiuo konkrečiu atveju, mama  pavargsta nuo kasdienybės ir jai susisuka galvelė -  išgeria, tačiau nėra beviltiška girtuoklė. „Vienareikšmiai, tokiai mamai ir jos vaikams reikia padėti. Šeima daugelį metų gauna nuolatinę visokeriopą  paramą“, - sakė Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja. Ji informavo, kad mamai ir vaikams buvo pasiūlyta apsigyventi Gotlybiškiuose esančiame name. Tiesa, jį reikėtų kiek paremontuoti, pakeisti langus, aptvarkyti, bet moteris atsisakė, todėl buvo dedamos visos pastangos surasti kitas gyvenamąsias patalpas.

Kidulių seniūnijos socialinė darbuotoja Nijolė Rudaitienė nenori komentuoti moters išėjimo su vaikais situacijos, nes mano, kad mokykla tik išpūtė didelį burbulą, iš tiesų, šeimai nuolat realiai padedama – ji iki šios dienos buvo aprūpinta pašalpomis, produktais ir malkomis. Jos manymu, moteris pati turėtų susitvarkyti, negirtauti, nelakstyti.

„Vaikai neturėtų jausti nepritekliaus ir kentėti dėl mamos ir jos sugyventinio nesutarimų. Reikia ieškoti visų galimybių padėti mamai ir vaikams“, - sakė savivaldybės mero pavaduotojas Algimantas Damijonaitis. – „Važiavau pamatyti tą žmogų, kuris išvijo savo moterį su šešiais vaikais, kurie laikinai prisiglaudė Slavikuose. Labai gaila, kad neradau.“ Pasak vicemero, kokios čia pajamos, kai septyni žmonės dalijasi truputėlį daugiau nei 300 litų.

Vicemeras prašė Kidulių seniūno ir socialinių darbuotojų ieškoti visų galimybių padidinti šios šeimos biudžetą, skirti socialinę pašalpą. Taip pat kreipėsi pagalbos į mokyklos bendruomenę, sprendžiant susidariusią situaciją, kad vaikai galėtų pavalgyti mokykloje. Kaip dažnai galimybės  prasilenkia su realybe.
Lapkričio 2 dieną mus pasiekė džiugi žinia, kad visos Kidulių pagrindinės mokyklos bendruomenės pastangomis jau surastas dviejų kambarių ir virtuvėlės gyvenamas namukas, esantis pačiame miestelio centre. „Tikrai šaunuolės mokytojos Jolita Valavičienė ir Violeta Antanaitienė, socialinė  pedagogė Sonata Lazdauskienė“, - džiaugėsi vicemeras A.Damijonaitis, sužinojęs tokią džiugią naujieną.

Mokykla irgi nepritarė moters ir vaikų išsikėlimui į Gotlybiškius. Direktorės N.Ūsienės nuomone, tai labai tolimas ir atkampus kraštas – toli vaikams į mokyklą ir viena moteris su vaikais nebūtų ten buvusi saugi. Šiuo metu mama su vaikais jau įsikėlė į naujuosius savo namus. Kidulių pagrindinėje mokykloje šiuo metu vyksta savanoriška akcija – mokyklos bendruomenė dovanoja reikalingus daiktus, kabina užuolaidas, ūkvedžiai tvarko namo santechniką, elektros instaliaciją ir šildymo sistemą. Mokyklos tarpininkavimo dėka moteriai rajono policijos komisariatas padovanojo telefoną, kad ji jaustųsi saugi ir, reikalui esant, galėtų išsikviesti pagalbą.

Mokyklos bendruomenė padarė viską, kad moteris su vaikais turėtų kur gyventi ir būtų aprūpinta visais reikalingiausiais buities daiktais. Tai dar vienas įrodymas, kiek daug gali  žmonių susitelkimas ir noras padėti. Tai dar vienas pavyzdys, kad svetimo skausmo nebūna. Ar moteris įvertins, kiek daug dėl jos ir vaikų buvo padaryta? Ateitis parodys.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drąsūs kreiptis emocinės pagalbos?

klausimelis 11 12Genė iš Naudžių:

Manau, reikia išdrįsti kreiptis pas specialistus. Pati kreipiausi, kai man buvo sunku. Ir padėjo. Dabar puikiai jaučiuosi. Esu girdėjusi apie savitarpio pagalbos grupes. Manau, nereikia visko savyje laikyti, o kreiptis pagalbos. Jei žmonės neskaito laikraščių, nežiūri jokių informacijų, nesinaudoja internetu, tai ir nežino, kur galima kreiptis pagalbos. Karas Ukrainoje mano emocinės savijautos lyg ir nepaveikė. 

klausimelis 11 12 2

Renata iš Šakių:

Visuomenėje dar yra stereotipai, baimė, kad nesupras, kad būsim pasmerkti, jei kreipsimės emocinės pagalbos. Pažįstu žmonių, kurie sunkiu momentu geriau nutylės, pakentės. Netgi kreiptis pas psichiatrą ne visi išdrįstame. Apie emocinės pagalbos grupes, veikiančias Šakiuose, negirdėjau. Bet jeigu yra grupė užaugusiems alkoholikų ar kitokioje disfunkcinėje šeimoje, tai gerai. Labai svarbu kalbantis išsivalyti tą skausmą. Tik kiek išdrįs ateiti? Kaip skatinti visuomenę?

europos pulsas350px

 
 11 21

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.