Giedrė PLEČKAITYTĖ

Jeigu šiuo metu Kudulių krašte esančiuose gyvenamuosiuose namuose ar įstaigose kiltų gaisras, jo gesinimas būtų ypač sudėtingas. Jau geras mėnuo Kidulių seniūnijos ugniagesių komanda pagalbos skambučio laukia su dideliu neramumu. Šių ugniagesių darbą apsunkina beveik mėnesį laiko sugedęs ir mažai kam įdomus vandens hidrantas, bei sunkiai privažiuojami vandens telkiniai.

Nuotr. Rajone profilaktinė vandens hidrantų priežiūra vykdoma du kartus per metus. Daugelis jų veikia, tačiau esama ir blogai prižiūrimų hidrantų, kurie apsunkina ugniagesių darbą.

Vandens hidrantas – niekam neįdomus

Tikriausiai, kiekvienam žmogui viena didžiausių nelaimių yra kilęs gaisras, kuris kaip didžiausias baubas, užklumpa netikėtai ir visada su pačiomis baisiausiomis pasekmėmis. Kaip žinia, didžiausią visuomenės pasitikėjimą turintys ugniagesiai nelaimės atveju labiausiai laukiami. Tačiau šiandien Šakių rajono Kidulių ugniagesių komanda tokio pagalbos šauksmo laukia su dideliu nerimu. Bėda ta, kad jau beveik mėnuo šioje seniūnijoje yra sugedęs vandentiekio trasoje įmontuotas vandens hidrantas – pagrindinis Kidulių gaisrininkų komandos vandens paėmimo šaltinis. Gaisrinių mašinų vandens cisternas dabar ugniagesiai priversti pildytis Nemune, tačiau ir čia esama problemų. „Nėra jokio privažiavimo, todėl ir yra tokia problema“,- akcentavo gaisrininkas. Vietos ugniagesių tikinimu, prie upės privažiuoti – sudėtinga, nes vienintelė galima privažiavimo vieta – senoji Nemuno prieplauka. Ši vieta neprižiūrima ir bebaigianti apželti krūmais, žolėmis ir nuo miestelio nutolusi beveik du kilometrus. Pasak ugniagesių, gaisro metu, kai svarbi kiekviena minutė, toks atstumas, kurį reikia nuvažiuoti atsivežti vandens, suryja daug laiko. Esant tokiai padėčiai, kas užgarantuos, kad gaisrinė mašina, vyraujant drėgniems orams, neužklimps kur nors prie blogai privažiuojamo vandens telkinio. Prie Kidulių miestelyje esančio priešgaisrinio tvenkinio taip pat nėra gero privažiavimo.

 
Neapsikentę esama padėtimi, siekdami, kad būtų išspręsta ši problema, vietos gaisrininkai pagalbos kreipėsi į seniūniją ir į vandentiekio tarnybą, kurios atsakomybėje yra minėto įrenginio priežiūra. Tačiau ši problema tarsi užstrigo vietoje. Beveik mėnuo laiko jos nesugeba išspręsti vietos valdžia ir atsakingi asmenys.  

Apie ganėtinai ilgai nesprendžiamą Kidulių ugniagesių komandos problemą pasiteiravome seniūno Juozo Valaičio. Jis patikino, kad apie problemą buvo informuotas. Komentuodamas esamą padėtį, seniūnas akcentavo, jog šią problemą turi spręsti UAB „Šakių vandenys“, kurie ir privalo prižiūrėti įrenginį. Pasak seniūno J. Valaičio, kol orai neatšalo, tvenkiniai neužledėjo, tokia padėtis nėra grėsminga. „Vasarą ugniagesiai vandenį ima iš Nemuno. Jeigu Jurbarke gesina, tai vandens pasipildo iš ten esančio vandens hidranto“,- kalbėjo seniūnas. Kad padėtų išspręsti susidariusią problemą seniūnas žadėjo dar kartą susisiekti su UAB „Šakių vandenys“, nes visi vandens tinklai priklauso jiems. Seniūnas, paklaustas, ar beveik mėnuo laiko neišsprendžiama problema užsitęsė ne per ilgai, atsakė: „Kad būtų žiema, tai gal būtų patvarkę ir per kelias dienas. Bet kai žino, kad yra kur pasiimti vandens, tai taip ir tęsia“.

UAB „Šakių vandenys“ bendrovės vadovo Vaido Litinsko pasiteiravom, kodėl taip ilgai nesutvarkomas įrenginys, palengvinantis ugniagesių darbą. Paaiškėjo, kad Kiduliuose esančios vandens trasos - ne bendrovės, o savivaldybės nuosavybė. Jeigu bendrovė imsis taisyti sugedusį vandens hidrantą, šis darbas jai kainuos nuo 2 iki 2,5 tūkst. litų. V. Litinsko teigimu, šiuo metu šiam įrenginiui sutaisyti nėra lėšų, nes bendrovė šiuo metu turi nuostolių. Beje, senojo vandens hidranto, anot direktoriaus, jau nebeįmanoma pataisyti, reikia naujo. „Dabar ruošiam raštą ir kitame tarybos posėdyje prašysime iš biudžeto skirti pinigų. Jeigu susimylės, tai bus galima tikėtis, kad sutvarkysime“,- sakė V. Litinskas. Jis priminė, kad vandens hidrantai turi būti naudojami tik gaisro metu. „Jeigu ugniagesiai kiekvieną kartą turėdami laisvo laiko iš jo pila vandenį – tai negerai. Vanduo - nemokamas tik gaisro gesinimui“- sakė V. Litinskas.

Rajone profilaktinė vandens hidrantų priežiūra vykdoma du kartus per metus. Šakių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininko pavaduotojas Ričardas Stepaitis sakė, kad rajone vandens hidrantų yra apie 120. Daugiausiai jų, net 92 įrenginiai, yra Šakių mieste. Šiuo metu žinoma, jog iš mieste esančių 92 vandens hidrantų neveikia aštuoni. Paklaustas, ar tinkamai rajone prižiūrimi šie įrenginiai, R. Stepaitis sakė: „Dalis tinkamai, dalis – nelabai tinkamai prižiūrimi. Kurie anksčiau priklausė kolūkiams, ten ir privažiavimai neprižiūrimi“. Jis pripažino, jog šių objektų nepriežiūra apsunkina gaisrininkų darbą. Apibendrindamas padėtį rajone pareigūnas tvirtino, jog ji normali ir dėl to didelių problemų nėra. Tik Lekėčiai – bevandenis kraštas, nes ten yra tik viena vieta, iš kurios galima paimti vandenį. Be to, R. Stepaičio tikinimu, tarp problemiškesnių rajono teritorijų yra ir Kidulių seniūnija, kurioje privažiavimai prie vandens telkinių ar hidrantų prižiūrimi netinkamai.