Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai – festivalis, jungiantis praeitį ir dabartį

„Keliaujanti vėtrungė“ / Organizatorių nuotr.

Ar kada nors girdėjote apie Lietuvos mažąją stebuklingą kultūros istoriją, keliaujančią vėtrungės kryptimi? Jei ne, tuomet 2024 metų vasarą turėjote progą patirti unikalią kelionę per istoriją, meną ir kultūros paveldą – „Keliaujanti vėtrungė: tikėjimas, legendos ir knygų milžinai“ festivalį.

Šis festivalis buvo kvietimas jauniems ir seniems prisiliesti prie Mažosios Lietuvos paveldo, pajusti šimtmečiais išsaugotas tradicijas ir pasinerti į jūrų vėju dvelkiančias istorijas. Tai ne tik kultūrinis renginys – tai laiko mašina, nukelianti į laikus, kai vėtrungės rodė kelią laivams, kai gintaro istorijos buvo pasakojamos prie židinio, o švyturiai gelbėjo nuo audrų tamsiuose vandenyse.

Kur ir kada vyko festivalis?

Festivalis keliavo per tris unikalias Mažosios Lietuvos vietoves – Bitėnus, Ventės ragą ir Kuršių neriją:

Istorijos, kurios atgijo: Festivalio metu Mažosios Lietuvos kultūros paveldas buvo pristatomas per teatrą, muziką, šokį ir šiuolaikinį meną. Tai nebuvo sausi faktai ar ilgi pranešimai, o gyvos istorijos, kurios kvietė įsitraukti ir pajusti praeitį.

Jūrinis paveldas: Daugiau nei tik vanduo – festivalis atskleidė, kokį svarbų vaidmenį vandenys turėjo mūsų kultūrai. Nuo švyturių, gintaro legendų iki laivų ženklų – visa tai buvo įtraukta į festivalio programas.

Knygos, kurios pasakojo daugiau nei žodžiai: Festivalio metu buvo prisiminti Mažosios Lietuvos šviesuoliai – Vydūnas, Martynas Jankus, Kristijonas Donelaitis ir kiti, kurių darbai padėjo formuoti mūsų kultūrinį identitetą.

Nakties mistika ir šviesos magija: Renginys Kuršių nerijoje vyko tamsiuoju paros metu, kai šviesos projekcijos, choro muzika ir bangų ošimas susijungė į mistinį spektaklį.

Vėtrungės – Mažosios Lietuvos identiteto simbolis

Ar žinojote, kad vėtrungės – tai ne tik laivų puošmena, bet ir šimtmečius skaičiuojantis Mažosios Lietuvos simbolis? Šis festivalis buvo „Vėtrungių kelio“ dalis – Lietuvos nacionalinio kultūros maršruto, skirto išsaugoti ir aktualizuoti Mažosios Lietuvos jūrinį ir kultūrinį paveldą.

Šiame festivalyje kiekvienas galėjo atrasti savo vėtrungę – tai galėjo būti istorija, muzika, menas ar tiesiog patirtis, kuri įstrigo atmintyje.

Europos paveldas ir globali reikšmė

Europos kultūros paveldas yra turtingas ir įvairialypis kultūrinės bei kūrybinės raiškos mozaika – tai ankstesnių Europos kartų palikimas ir ateities kartoms perduodama vertybė. Jis apima gamtinius, statytus ir archeologinius objektus, muziejus, paminklus, meno kūrinius, istorinius miestus, literatūrą, muziką, audiovizualinius darbus bei Europos piliečių žinias, tradicijas ir papročius. Be to, kultūros paveldas atspindi Europos tautų istorines patirtis, socialinius pokyčius bei technologinę pažangą, įkvėpdamas šiuolaikinę visuomenę saugoti ir puoselėti šias neįkainojamas vertybes ateities kartoms.

Festivalis buvo svarbi Europos paveldo dienų iniciatyvos, siekiančios supažindinti bendruomenes su jų kultūriniu identitetu ir skatinti paveldosaugą, dalis. „Vėtrungių kelias“, kaip pripažintas nacionalinis kultūros maršrutas, prisidėjo prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų iki 2030 m., ypač akcentuodamas paveldo išsaugojimą ir tvaraus turizmo plėtrą. Šis festivalis tapo pavyzdžiu, kaip kūrybiškai galima atgaivinti ir populiarinti istorinius bei kultūrinius elementus.

„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar domitės savo krašto istorija?

klausimelis 04 15Zenonas iš Ritinių:

Esu gimęs ir augęs netoli Gelgaudiškio, tai mačiau kaip keitėsi dvaras. Džiaugiuosi, kad dabar jis naujai suremontuotas. Apie paskelbtus Paprūsės metus nesu girdėjęs. Spaudą skaitau ir naudojuosi internetu, tai dabar paskaitysiu ir daugiau pasidomėsiu. Kad buvo Prūsija, kur dabar Kaliningrado sritis, girdėjau. 

klausimelis 04 15 2

Genovaitė iš Šakių:

Manau, nepakankamai. Turėtume daugiau skaityti literatūros. Apie Šakius žinau, kad čia gyveno daug žydų. Apie juos pasakojo mano mama. Atsimenu sovietmetį, o apie Paprūsės metus negirdėjau. Manau, jauni žmonės geriau žino savo krašto istoriją, to mokosi mokykloje.

europos pulsas350px

nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.