Lietuvoje gausu istorinių dvarų, tačiau Liubavo dvaro vandens malūnas yra ypatingas. Šis XIX a. pradžios akmeninis malūnas išliko kaip vienas iš nedaugelio likusių dvaro ansamblio pastatų. Po ilgus metus trukusio apleidimo jis buvo kruopščiai restauruotas ir pritaikytas muziejinei veiklai. Už šį darbą projektas pelnė prestižinį „European Heritage / Europa Nostra Awards“ apdovanojimą, pripažįstantį išskirtinius kultūros paveldo išsaugojimo pasiekimus Europoje.
Istorinis kontekstas ir restauracija
Liubavo vandens malūnas buvo pastatytas 1902 m. iš skeltų akmenų, o jo išskirtinė architektūra, inžineriniai sprendimai ir estetinė vertė daro jį unikaliu Lietuvos paveldo objektu. Tačiau dešimtmečiais nenaudotas pastatas pamažu nyko ir jam grėsė visiškas sunykimas.
Restauracijos metu buvo išsaugoti ir atkurti svarbiausi autentiški elementai:
- Išorės akmens sienos ir architektūrinės detalės buvo konservuotos naudojant tradicinius metodus.
- Autentiška vidaus erdvė buvo atkurta remiantis istoriniais tyrimais.
- Technologinė įranga – malūno mechanizmai ir malimo įrenginiai – buvo kruopščiai restauruoti, kad lankytojai galėtų pamatyti, kaip veikė šis istorinis objektas.
Atkurti pastato autentiškumą padėjo išsamūs tyrimai, leidę suderinti istorines technologijas su šiuolaikiniais paveldo išsaugojimo standartais.
Muziejus: istorija atgyja
Atkurto malūno erdvė buvo pritaikyta muziejui, kuriame lankytojams ne tik susipažįsta su dvaro istorija, bet ir patiria, kaip veikė autentiškas vandens malūnas. Ekspozicija supažindina su:
- Dvaro istorija ir jo reikšme Lietuvos kultūrai.
- Malimo procesu ir istorinėmis technologijomis.
- Malūno inžinerija bei jo unikaliomis konstrukcijomis.
- Liubavo kraštovaizdžio ir aplinkos svarba.
Be to, muziejuje eksponuojama išsami tyrimų medžiaga, leidžianti dar geriau suprasti šio objekto reikšmę.
Tarptautinis pripažinimas ir apdovanojimai
Liubavo dvaro vandens malūno restauracija sulaukė tarptautinio įvertinimo, o pelnytas „Europa Nostra“ apdovanojimas tapo šio projekto sėkmės įrodymu. Vertinimo komisija pabrėžė ne tik išskirtinį restauracijos kruopštumą, bet ir projekto indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą Lietuvoje.
Jų teigimu: „Šis tradicinės architektūros pavyzdys, naudotas iki 1975 m., išgyveno sudėtingą apleisties laikotarpį. Restauracija buvo atlikta kukliai, tačiau su didžiule meile ir rūpesčiu. Malūnas tapo atramos tašku pasakojant ir vertinant regiono istoriją.“
„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
Zenonas iš Ritinių:
