Lietuva 2022 metais turėjo galimybę išrinkti vieną iš savo miestų Europos kultūros sostine. Tai prestižinis titulas, kurį kasmet suteikia Europos Sąjunga, siekdama skatinti miestų kultūrinę plėtrą, tarptautinį bendradarbiavimą ir meninius mainus. Dėl šio garbingo vardo varžėsi net šeši Lietuvos miestai: Anykščiai, Jonava, Kaunas, Klaipėda, Plungė ir Rokiškis. Po išsamios ekspertų atliktos analizės ir vertinimo į antrąjį etapą pateko Kaunas ir Klaipėda.
Kultūros sostinės atrankos procesas
Atrankos procesą koordinavo Lietuvos kultūros ministerija, remdamasi Europos Parlamento ir Tarybos nustatytais kriterijais. Sprendimą, kurie miestai turėtų patekti į antrąjį etapą, priėmė dešimties nepriklausomų ekspertų komisija, paskirta Europos Parlamento, Europos Komisijos, Tarybos ir Regionų komiteto.
Atranka buvo vykdoma dviem etapais: pirminė atranka ir galutinė atranka. Pirmajame etape visi miestai kandidatavo pateikdami kultūros strategijas, programų vizijas ir vystymo planus. Antrajame etape į sąrašą patekę miestai turėjo tobulinti savo paraiškas, atsižvelgdami į ekspertų rekomendacijas, ir pateikti detalius projektus, parodančius jų pasirengimą tapti Europos kultūros sostine.
Pagrindiniai vertinimo kriterijai:
- Ilgalaikė miesto strategija, orientuota į kultūros ir meno plėtrą, įtraukiant tvarius kultūrinius projektus, bendruomenių įtraukimą ir infrastruktūros stiprinimą;
- Europos dimensija, parodanti, kaip miestas integruos europines kultūros tendencijas, skatins tarptautinius kultūrinius mainus ir bendradarbiavimą su Europos menininkais bei institucijomis;
- Kultūrinė ir meninė programa, kuri turėtų stiprų tarptautinį aspektą, skatintų tarpkultūrinius mainus, bendradarbiavimą su užsienio menininkais bei inovatyvių kūrybinių projektų įgyvendinimą.
- Miesto pajėgumai įgyvendinti projektą, įskaitant infrastruktūros tinkamumą, institucijų pasirengimą ir gebėjimą valdyti didelio masto kultūrines iniciatyvas;
- Bendruomenės įtraukimas, skatinant vietos gyventojų dalyvavimą kultūriniuose projektuose, stiprinant bendruomenių saviraišką ir įtraukiant įvairias socialines grupes į miesto kultūros vystymą;
- Valdymo ir finansavimo strategija, užtikrinanti skaidrią biudžeto paskirstymo sistemą, aiškiai apibrėžtus finansavimo šaltinius bei veiksmingą projekto įgyvendinimo priežiūrą.
Kaunas: modernumas ir tapatybė
Kaunas savo paraišką pateikė su šūkiu „Laikina tampa šiuolaikiška“ . Miestas siekė parodyti, kaip jo istorinė kultūra ir architektūra gali tapti šiuolaikinės meninės raiškos pagrindu, kuriant inovatyvią ir atvirą kūrybinę erdvę. Paraiškoje buvo akcentuojama miesto tarpukario modernistinė architektūra, siekiant ją integruoti į šiuolaikines menines ir kultūrines iniciatyvas. Taip pat buvo pabrėžta bendradarbiavimo su kitomis Baltijos ir Skandinavijos šalimis svarba, siekiant stiprinti tarptautinius kultūrinius mainus ir dalintis gerosiomis praktikomis.
Kauno programa buvo grindžiama keturiais pagrindiniais ramsčiais:
- Konfluencija – kultūrų susitikimas, menų sintezė ir tarptautiniai mainai, skatinantys skirtingų tradicijų ir inovacijų integraciją.
- Sumaištis – istorijos, atminties ir tapatybės transformacija per meninius projektus bei interaktyvius kultūrinius renginius;
- Šiuolaikiškumas – modernios kultūros skatinimas, naujų meninių formų vystymas ir inovacijų integracija į miesto kultūrinį gyvenimą;
- Sąmoningumas – bendruomeniškumo ugdymas, skatinantis pilietinį aktyvumą, socialinį įtraukimą ir kultūrinį dialogą tarp skirtingų miesto bendruomenių.
Vis dėlto komisija atkreipė dėmesį į tai, kad Kauno paraiška buvo per daug orientuota į šiuolaikinį meną, o kultūros strategija nebuvo pakankamai aiškiai susieta su miesto urbanistine plėtra ir bendruomenės įtraukimu. Visgi Kaunas gavo labai aukštus įvertinimus už ambicingus tarptautinius kultūros projektus, inovatyvius kūrybinius sprendimus bei unikalų požiūrį į miesto istorijos interpretaciją.
Autorius Mantas Volungevicius - https://commons.wikimedia.org/w/index.php?curid=38171164
Klaipėda: jūrų kultūros sostinė
Klaipėda drauge su Palanga ir Neringa siekė sukurti jūrų regiono kultūros identitetą, pasirinkusi šūkį „By the Wind“ . Šios iniciatyvos tikslas buvo paversti miestą Baltijos jūros kultūros centru, skatinti jūrinės tapatybės stiprinimą bei plėtoti kultūrinį bendradarbiavimą su Baltijos ir Šiaurės šalimis. Taip pat buvo siekiama įtraukti vietos bendruomenes į jūrinės kultūros puoselėjimą ir suteikti erdvę tarptautiniams meno projektams.
Klaipėdos programos temos:
- Kintanti tapatybė – miesto kultūros istorija, jos transformacija per laiką ir ateities perspektyvos, atspindinčios tiek vietinius, tiek europinius kultūros procesus;
- Darbo ir poilsio pusiausvyra – meninė rezidencija pajūryje, suteikianti erdvę kūrėjams iš visos Europos, skatinanti tarptautinius meno mainus ir kūrybinę sinergiją.
- Bendruomeniškumas – gyventojų aktyvus dalyvavimas miesto kultūros formavime, skatinant vietos iniciatyvas, bendruomenių susibūrimus ir socialinę įtrauktį.
- Ateities kultūra – inovatyvios meno formos, integruojančios skaitmenines technologijas, interaktyvius meninius sprendimus ir tvarius kūrybos modelius.
Ekspertai pastebėjo, kad Klaipėdos programa per daug orientuota į turizmą, o ne į ilgalaikę kultūros plėtrą ir vietos kūrybinio sektoriaus stiprinimą. Vis dėlto miestas išsiskyrė aktyviu vietos menininkų ir bendruomenių įtraukimu, o jo projektai turėjo aiškiai apibrėžtą ekologinio tvarumo kryptį, skatinančią darnią kultūros ir aplinkos sąveiką.
Kaip miestas tampa Europos kultūros sostine?
Baigus pirmąjį atrankos etapą, Kaunas ir Klaipėda turėjo galimybę pateikti patobulintas paraiškas, atsižvelgdamos į ekspertų rekomendacijas bei papildomai išplėsdamos savo kultūrinių projektų apimtį. Galutinė atranka vyko 2017 metų kovą, o nugalėtojas buvo paskelbtas po miestų vertinimo, apsilankymų vietoje ir išsamios programų analizės.
Kodėl miestui svarbu tapti Europos kultūros sostine?
Tapimas Europos kultūros sostine miestui suteikia galimybę pademonstruoti ir sustiprinti savo kultūrinį gyvenimą, pritraukti tarptautinį dėmesį, skatinti turizmą bei ekonominę plėtrą. Tai taip pat skatina ilgalaikės kultūros strategijos kūrimą, bendruomenės įsitraukimą ir tarptautinį bendradarbiavimą kultūros srityje.
- Didesnis tarptautinis dėmesys miestui;
- Kultūros ir turizmo plėtra;
- Ekonominė nauda, naujos investicijos;
- Galimybė sukurti tvarią ilgalaikės kultūros strategiją.
Galiausiai, Kaunas buvo paskGaliausiai Kaunas buvo paskelbtas Europos kultūros sostine 2022. Tais pačiais metais šį prestižinį titulą taip pat pelnė Ešas prie Alzeto (Liuksemburgas) ir Novi Sadas (Serbija).
Šis titulas suteikė miestui galimybę ne tik išplėsti savo kultūros pasiūlymus, bet ir įtvirtinti savo, kaip svarbaus tarptautinio kultūros centro, pozicijas. Šis titulas padėjo sustiprinti ryšius su Europos partneriais, skatino naujas investicijas į kultūros sektorių, padidino turizmo srautus bei paskatino naujų meninių ir bendruomeninių iniciatyvų atsiradimą.
Kauno ir Klaipėdos kova dėl Europos kultūros sostinės titulo atskleidė, kaip svarbu miestams turėti ilgalaikę kultūros plėtros viziją ir strateginį požiūrį į tarptautinį bendradarbiavimą. Nors Klaipėda išsiskyrė stipria bendruomenine iniciatyva ir regioniniu identitetu, Kaunas įtikino ekspertus savo tarptautine perspektyva, novatoriškais kultūriniais projektais ir strategine miesto plėtros vizija. Galiausiai, šie veiksniai jam ir pelnė prestižinį titulą, kuris suteikė miestui galimybę įsitvirtinti kaip vienam iš Europos kultūros lyderių.
„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
Zenonas iš Ritinių:
