NewsEye – kai dirbtinis intelektas atveria istorinius laikraščių lobynus


Europos kultūros paveldo apdovanojimo laureatas už mokslinių tyrimų inovacijas

Naujas žvilgsnis į senus laikraščius

Europoje bibliotekų archyvuose saugomi milijonai puslapių senųjų laikraščių, kurie liudija mūsų žemyno istoriją, kultūrą, visuomenės pokyčius. Tačiau prieiga prie jų ilgą laiką buvo sudėtinga: tekstai išblukę, sunkiai įskaitomi, o jų analizė reikalavo daug laiko.

Būtent tam buvo sukurtas projektas „NewsEye: A Digital Investigator for Historical Newspapers“. Tai – inovatyvi platforma, leidžianti panaudoti dirbtinio intelekto technologijas istorinei spaudai tirti. Už šią idėją 2024 m. jis buvo apdovanotas Europos kultūros paveldo premija / Europa Nostra Awards mokslinių tyrimų kategorijoje.

Konsorciumas, jungiantis mokslą ir technologijas

„NewsEye“ gimė tarptautinio konsorciumo dėka. Projekte dalyvavo Austrijos, Suomijos ir Prancūzijos nacionalinės bibliotekos, taip pat universitetai iš Helsinkio, La Rošelio, Insbruko, Rostoko, Monpeljė ir Vienos. Didžioji dalis finansavimo gauta iš ES „Horizon 2020“ programos.

Tai parodė, kad bendradarbiavimas tarp humanitarinių mokslų ir informacinių technologijų gali duoti vaisių, kurie keičia tyrimų galimybes visoje Europoje.

Dirbtinis intelektas istorijos paslaugoms

Projekto esmė – automatizuota tekstų analizė. Naudojant naujus simbolių atpažinimo metodus, buvo galima nuskaityti šimtus tūkstančių puslapių, identifikuoti straipsnių struktūrą, atskirti temas ir net kurti daugialypius paieškos filtrus.

Tai reiškia, kad istorikas ar studentas šiandien gali greitai surasti, pavyzdžiui, kaip buvo rašoma apie moterų teises XIX a. laikraščiuose Suomijoje, arba palyginti spaudos toną skirtingose Europos šalyse karo metu.

Skaitmeninė biblioteka su „asistentu“

Vienas ryškiausių projekto rezultatų – „NewsEye“ platforma, kuri veikia kaip skaitmeninė biblioteka. Joje integruoti interaktyvūs analizės įrankiai bei asmeninis tyrimų asistentas, galintis padėti ne tik atrasti šaltinius, bet ir juos interpretuoti.

Tai didžiulis žingsnis link atviro mokslo, nes priemonė prieinama ne tik mokslininkams, bet ir plačiajai visuomenei – mokytojams, studentams, net mėgėjams istorikams.

Rezultatai ir poveikis

Projekto metu buvo paskelbta daugiau nei 60 pranešimų tarptautinėse konferencijose ir parengta per dešimt mokslinių straipsnių bei monografijų. Platforma veikia keliomis kalbomis – prancūzų, vokiečių, suomių, švedų – ir yra pritaikoma kitoms Europos kalboms.

Dar svarbiau – ji tapo puikiu įrankiu lyčių studijų, literatūros, istorijos ir medijų tyrimams, atverdama visiškai naujas galimybes.

Atvirumas ir įtrauktis

Projekto vertintojai pabrėžė, kad „NewsEye“ yra pavyzdinis atviro mokslo projektas. Jis ne tik praturtino mokslininkų darbą, bet ir sukūrė ryšį su visuomene – rengtos edukacijos, dirbtuvės, bendradarbiauta su mokyklomis ir jaunimu.

Tokiu būdu šimtmečių senumo spauda tapo nebe „dulkantis paveldas“, o gyvas mokymosi ir atradimo šaltinis.

„NewsEye“ projektas įrodo, kad kultūros paveldas gali būti aktualus XXI amžiuje. Tai nėra vien archyvų skaitmeninimas – tai naujas požiūris į istoriją, kurį formuoja technologijos, bet gyvai įprasmina žmonės.

Dėl savo inovatyvumo, atvirumo ir indėlio į Europos kultūros paveldą projektas pelnytai įvertintas „Europa Nostra“ apdovanojimu.

„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar verta bijoti maro?

klausimelis 06 02Eduardas iš Griškabūdžio:

Girdėjau apie Rusijoje galimą jau antrą mirties nuo maro atvejį. Seku šias žinias. Manęs asmeniškai nebaugina. Manau, čia tolimas dalykas. Ir nėra rusai tokie žiopliai, manau, susitvarkys. Situaciją stebi dabar iš visų galų. Galvoju, kad mes absoliučiai nesame pasiruošę nei ligų protrūkiui, nei tuo labiau karui. Eikvojam dideles sumas pinigų tankams, o jų era jau praėjo. Reikia ruoštis naujoms technologijoms. Pavyzdžiui, slėptuvių nepakanka. Krizinės situacijos metu likčiau namuose.

klausimelis 06 02 2

Darius iš Skaistgirių:

Žinokit, nebesidomiu. Ir nebaugina. Neskaitau laikraščių ir nežiūriu televizoriaus. Tai tik eilinis nervų gadinimas. Jokio kovido nebuvo, o eilinis gripas. Ir anksčiau sirgdavo žmonės, vaikų darželius uždarydavo. Privertė mane skiepytis nuo kovido. Kiek žmonių mirė nuo skiepų, kurių nebuvo galima skiepyti, nes turėjo problemų dėl kraujagyslių. Galit pasakyti? 

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BY GPM 350px
 
pasisupkiva drauge 350px
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.