Kultūros pasas šiandien daugeliui siejasi su mokykliniu amžiumi – iš tiesų, jis buvo sukurtas kaip priemonė moksleiviams. Kiekvienas 1–12 klasės mokinys Lietuvoje turi savo Kultūros paso krepšelį, iš kurio gali „pirkti“ edukacijas, spektaklius, parodas ar kūrybines veiklas. Šis projektas gimė iš idėjos, kad kultūra yra neatsiejama ugdymo dalis ir ji turi būti prieinama visiems vaikams, nepaisant gyvenamosios vietos ar šeimos finansinių galimybių.
Kodėl tik mokiniams?
• Ugdomasis tikslas. Kultūros pasas buvo suplanuotas kaip priemonė, papildanti formalųjį ugdymą. Veiklos specialiai pritaikomos prie pamokų – istorijos, literatūros, dailės, muzikos ar pilietiškumo.
• Investicija į ateitį. Valstybė šiuo būdu nori skatinti jaunąją kartą pažinti kultūrą ir užsiauginti sąmoningus, kūrybingus piliečius.
• Vienodas startas visiems. Ne kiekviena šeima gali sau leisti dažnai lankytis muziejuose ar teatruose, todėl Kultūros pasas tampa lygių galimybių garantu.
O ką senjorai?
Pensinio amžiaus žmonės neturi savo Kultūros paso, tačiau jie taip pat nėra pamiršti. Daugelis muziejų, teatrų ar koncertų salių siūlo:
• nuolaidas senjorams,
• nemokamus sekmadienius muziejuose,
• specialias programas bibliotekose ir kultūros centruose.
Vis dėlto vis dažniau kalbama, kad Lietuvoje būtų naudinga sukurti panašų mechanizmą ir kitoms visuomenės grupėms.
Šie pavyzdžiai rodo, kad valstybės vis dažniau ieško būdų, kaip ne tik jaunimą, bet ir kitas visuomenės grupes įtraukti į kultūros vartojimą.
Kaip tai daroma užsienyje?
• Italija. „18app“ – 500 eurų čekis kiekvienam 18-mečiui kultūrai.
• Prancūzija. „Pass Culture“ – 300 eurų kiekvienam pilnamečiui.
• Vokietija. „Kultūros bilietas“ – 200 eurų kuponas 18-mečiams.
Baltijos šalys ir Lenkija
• Latvija. Kol kas Latvijoje nėra tokio vieningo mechanizmo kaip Lietuvos kultūros pasas. Tačiau daug dėmesio skiriama mokinių ekskursijų ir muziejų programų finansavimui: valstybė iš dalies kompensuoja bilietus į muziejus ir teatrus, taip pat remia kultūrines edukacijas per įvairius projektinius fondus.
• Estija. Estijoje veikia stipri nemokamų muziejų sistema – dauguma nacionalinių muziejų tam tikromis dienomis lankomi nemokamai, o moksleiviams suteikiamos didelės nuolaidos. Be to, mokyklos gali gauti paramą kultūros projektams per Švietimo ir mokslo ministerijos programas.
• Lenkija. Čia veikia programa „Kultura Dostępna“ (Prieinama kultūra), kuri orientuota ne tik į jaunimą, bet ir į plačiąją visuomenę: siūlomi pigūs kino bilietai, muziejų lankymas už simbolinę kainą, taip pat specialios edukacinės programos mokiniams. Be to, mokykloms skiriami atskiri fondai ekskursijoms į teatrus, koncertus ar parodas.
Baltijos šalys ir Lenkija rodo, kad regionas aktyviai ieško įvairių kelių, kaip kultūrą padaryti prieinamą jaunajai kartai. Lietuva su Kultūros pasu yra viena pažangiausių, nes turi centralizuotą ir aiškią sistemą. Tačiau kaimynų praktika primena, kad verta galvoti ir apie platesnę visuomenę – tiek jaunimą, tiek senjorus.
Ateities vizija
Nors šiandien Lietuvoje Kultūros pasas skirtas tik mokiniams, tarptautinė praktika rodo, kad panašūs projektai gali plėstis ir į kitus visuomenės sluoksnius. Galbūt ateityje turėsime ir „Kultūros kuponus“ senjorams ar suaugusiesiems, nes kultūra – tai ne privilegija, o bendras visų mūsų turtas.
Tokios programos jungia ne tik mokyklą su teatru ar muziejumi, bet ir žmones tarpusavyje, kurdamos atviresnę, kūrybingesnę visuomenę.
Birutė iš Šakių:
