Ukmergės apylinkėse, tarp kalvų ir pievų, stovi Krikštėnų dvaras. Iš pirmo žvilgsnio jis atrodo tylus, tačiau jo sienos saugo daugybę pasakojimų. Nuo XVIII amžiaus čia šeimininkavo žinomos giminės, o XIX amžiuje iškilo puošnūs rūmai, kurie iki šiol primena vėlyvojo baroko didybę.
De Bondi šeimos pėdsakas
Didžiausią žymę Krikštėnuose paliko prancūzų kilmės de Bondi giminė. Ši šeima valdė dvarą kone šimtą metų. Jie rūpinosi ne tik pastatais, bet ir aplinka – parkas, sodybos ūkiniai pastatai, reprezentacinė dalis buvo tvarkomi, o rūmų erdvės garsėjo elegancija. Dvaras tapo vieta, kur buvo juntamas vakarietiškos kultūros alsavimas.
Istorijos lūžiai
Tragiškiausią puslapį Krikštėnų dvaro istorijoje paliko XX amžiaus okupacijos. Paskutinė šeimininkė, Eugenija Janušienė de Bondi, buvo represuota sovietų valdžios ir 1941 m. sušaudyta. Šis likimas – skaudi daugelio Lietuvos dvarininkų dalia. Po karo rūmai buvo nacionalizuoti, perduoti kolūkiui: čia veikė raštinė, biblioteka, o prabangaus interjero vietoje įsikūrė paprastos administracinės patalpos.
Sunykimas ir atgimimas
Dešimtmečiais nenaudotas ir neprižiūrimas dvaras pamažu nyko. 1994 m. jis buvo grąžintas paveldėtojams, o vėliau įsigijo nauji savininkai. Šiandien Krikštėnų dvaras vėl prikeltas – išsaugotas fasadas, sutvarkyta aplinka. Nors interjeras nebeatkuria viso buvusio grožio, čia jaučiama pagarba istorijai ir siekis, kad vieta gyvuotų.
Dvaras šiandien
Šiuo metu Krikštėnų dvaras atviras lankytojams: čia vyksta renginiai, šventės, priimami svečiai. Parkas ir pastatas tampa ne tik kultūrinės atminties, bet ir šiandieninio gyvenimo dalimi.
Kodėl verta aplankyti?
Krikštėnų dvaras primena, jog dvarai – tai ne tik mūrai. Tai žmonių likimai, šeimų istorijos, kartų atmintis. Šio dvaro sienos mena prancūzišką eleganciją, sovietmečio praradimus ir dabartinį prisikėlimą. Apsilankęs čia, kiekvienas pajunta, kaip laikas keičia erdves, bet kartu išsaugo jų dvasią.
Įdomu žinoti
• XVIII a. – pirmą kartą minimas Krikštėnų dvaras.
• XIX a. vidurys – Julijonas Pac-Pamerneckis pastato dabartinius rūmus.
• XIX a. pab.–XX a. pr. – dvarą paveldi prancūzų kilmės de Bondi šeima.
• 1941 m. – paskutinė dvaro ponia Eugenija Janušienė de Bondi sušaudyta sovietų.
• Pokaris – rūmuose įsikuria kolūkis, veikia raštinė ir biblioteka.
• 1994 m. – dvaras grąžinamas paveldėtojams, vėliau pereina privatiems savininkams.
• Šiandien – sutvarkytas dvaras pritaikytas renginiams ir lankytojams.
„Europos Pulso“ informacija
www.europospulsas.lt
Birutė iš Šakių:
