Anuo metu Jėzus kalbėjo savo mokiniams:
„Kaip yra buvę Nojaus dienomis, taip bus ir Žmogaus Sūnui ateinant. Kaip dienomis prieš tvaną žmonės, nieko nenumanydami, valgė, gėrė, vedė ir tekėjo iki pat dienos, kurią Nojus įlipo į laivą, kai užėjo tvanas ir visus nusinešė, taip bus ir tada, kai ateis Žmogaus Sūnus.
Tuomet du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas. Dvi mals vienomis girnomis, ir viena bus paimta, o kita palikta.
Todėl budėkite, nes nežinote, kurią dieną ateis jūsų Viešpats. Supraskite ir tai: jeigu šeimininkas žinotų, kurią nakties valandą ateis vagis, jis budėtų ir neleistų jam įsilaužti į namus.
Todėl ir jūs būkite pasirengę, nes Žmogaus Sūnus ateis, kai nesitikėsite.“ (Mt 24, 37–44)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Šio sekmadienio Evangelijoje girdime pažadą: „Ateis jūsų Viešpats“ (Mt 24, 42). Tai yra mūsų vilties pagrindas. Kad gyventume šia viltimi turime sau kelti du klausimus: kaip Viešpats ateina? Ir kaip mes jį atpažįstame ir priimame?
Kaip Viešpats ateina? Daug kartų esame girdėję, kad Viešpats keliauja kartu su mumis, kad jis mus nuolat lydi ir mums kalba. Tačiau, kadangi dėl daugybės dalykų esame išsiblaškę, dažnai ši tiesa mums lieka tik teorinė.
O gal įsivaizduojame, kad Viešpaties atėjimas turi būti įspūdingas, lydimas nuostabių ženklų? Tačiau Jėzus mums sako, kad tai įvyks kaip „Nojaus dienomis“ (Mt 24, 37). Ką žmonės darė Nojaus dienomis? Gyveno įprastą gyvenimą: „valgė, gėrė, vedė ir tekėjo“ (Mt 24, 38).
Dievas yra su mumis įprastose mūsų gyvenimo situacijose. Jis ateina ne per nepaprastus įvykius, bet per kasdienius dalykus. Mūsų kasdieniame darbe, susitikime su žmogumi, kuriam reikia pagalbos, net pilkose ir monotoniškose mūsų gyvenimo dienose Viešpats yra su mumis, kalba su mumis ir įkvepia mūsų darbus.
Tačiau yra ir kitas klausimas: kaip atpažinti ir priimti Viešpatį? Turime būti budrūs, atidūs mus supančiai tikrovei. Jėzus mus įspėja apie gresiantį pavojų nepastebėti jo atėjimo, būti nepasirengusiems jo apsilankymui.
Šios dienos Evangelijoje girdėjome, kad Nojaus dienomis žmonės valgė, gėrė ir nepastebėjo besiartinančio tvano. Jėzus sako, kad jam atėjus „du bus kartu lauke, ir vienas bus paimtas, o kitas paliktas“ (Mt 24, 40). Ką tai reiškia? Koks skirtumas yra tarp tų dviejų žmonių? Tiesiog vienas iš jų buvo budrus ir sugebėjo pastebėti Dievo buvimą kasdienybėje, o kitas buvo išsiblaškęs ir nieko nepastebėjo.
Klauskime savęs: ar aš suvokiu, kuo gyvenu, ar esu atviras gyvenimo tikrovei? Ar stengiuosi atpažinti Dievo buvimą kasdieniame gyvenime? O gal esu išsiblaškęs ir pasinėręs į savo rūpesčius? Jei šiandien nebūsime pasirengę susitikti su Viešpačiu, nebūsime pasirengę ir tada, kai jis ateis laikų pabaigoje.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Birutė iš Šakių:
