Vaikščiodamas palei Galilėjos ežerą, Jėzus pamatė du brolius – Simoną, vadinamą Petru, ir jo brolį Andriejų – metančius tinklą į ežerą; mat buvo žvejai.
Jis tarė: „Eikite paskui mane! Aš padarysiu jus žmonių žvejais.“ Tuodu tuojau paliko tinklus ir nuėjo su juo.
Paėjėjęs toliau, Jėzus pamatė kitus du brolius – Zebediejaus sūnų Jokūbą ir jo brolį Joną. Jiedu su savo tėvu Zebediejumi valtyje taisė tinklus.
Jis ir tuos pašaukė. Jie, tučtuojau palikę valtį ir tėvą, nuėjo su juo.
Jėzus vaikščiojo po visą Galilėją, mokydamas sinagogose, skelbdamas Karalystės Evangeliją ir gydydamas žmonėse visokias ligas bei negales. (Mt 4, 18–23)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Mokiniams, žvejojusiems Galilėjos ežere, susitikimas su Jėzumi buvo lemtingas. Jis jiems tarė: „Sekite paskui mane“, o mokiniai nedvejodami paliko tinklus ir nuėjo su juo. Kad gyvenimas išsipildytų, reikia priimti iššūkį palikti.
Kiekvienam iš mūsų anksčiau ar vėliau ateis momentas, kai turėsime apsispręsti: atsisakyti kokio nors užtikrintumo ir išvykti naujam nuotykiui ar pasilikti ten, kur esame.
Tai lemtingas momentas kiekvienam krikščioniui, nes nuo jo priklausys viso kito reikšmė. O neišdrįsę nueiti su Jėzumi rizikuojam būti tik savo egzistencijos stebėtojais, patirti pusinį tikėjimą.
Savaime suprantama, kad turime atsisakyti savo ydų ir nuodėmių, kurios kaip inkaras neleidžia atsiplėšti nuo kranto ir leistis į gilumą. Bet turime atsisakyti ir to, kas neleidžia gyventi visaverčio gyvenimo – baimių, savanaudiškumo, netrukdomo, saugaus gyvenimo garantijų.
Reikia atsisakyti ir laiko gaišinimo dėl nereikšmingų dalykų. Tikrai gražu visa tai palikti dėl nelengvos, tačiau dėkingos tarnavimo kitiems rizikos, ar laiko, skirto maldai, kad augtų mūsų vidinis žmogus.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Donatas iš Slavikų:
