Anuo metu Jėzus pasiėmė su savimi Petrą, Jokūbą ir jo brolį Joną ir užsivedė juos nuošaliai ant aukšto kalno. Ten jis atsimainė jų akivaizdoje. Jo veidas sužibo kaip saulė, o drabužiai tapo balti kaip šviesa. Ir štai jiems pasirodė Mozė ir Elijas, kurie kalbėjosi su juo.
Tuomet Petras ir sako Jėzui: „Viešpatie, gera mums čia būti! Jei nori, aš padarysiu čia tris palapines: vieną tau, kitą Mozei, trečią Elijui.“
Dar jam tebekalbant, štai skaistus debesis apsiautė juos, ir štai balsas iš debesies prabilo: „Šitas yra mano mylimasis Sūnus, kuriuo aš gėriuosi. Klausykite jo!“ Tai išgirdę, mokiniai parpuolė kniūbsti, labai išsigandę.
Bet Jėzus priėjo, palietė juos ir tarė: „Kelkitės, nebijokite!“ Pakėlę akis, jie nieko daugiau nebematė, tik vieną Jėzų.
Besileidžiant nuo kalno, Jėzus jiems įsakė: „Niekam nepasakokite apie regėjimą, kol Žmogaus Sūnus prisikels iš numirusių.“ (Mt 17, 1–9)
Ramūnas Mizgiris arba tiesiog brolis Ramūnas viliasi visų žmonių išganymu (žr. Mt 18, 11–14), todėl yra pranciškonas (bernardinas), kunigas ir Biblijos draugijos narys. Asmeninio archyvo nuotr.
Šviesa, kurią matome šiame nepaprastame reiškinyje, simbolizuoja šio reiškinio tikslą – apšviesti mokinių protus ir širdis, kad jie galėtų suprasti kas yra jų Mokytojas. Akinantis blyksnis staiga atskleidžia Jėzaus slėpinį, visą tiesą apie jo asmenį ir misiją.
Jau ryžtingai pasukęs link Jeruzalės, kur laukia pasmerkimas mirčiai ant kryžiaus, Jėzus nori paruošti savuosius šiam papiktinimui – kryžiaus papiktinimui – papiktinimui, kuris jų tikėjimui per didelis ir nesuvokiamas. Tuo pat metu, tai užuomina ir apie būsimą prisikėlimą, apie tai, kad jis yra Mesijas, Dievo Sūnus.
Jėzus yra kitoks Mesijas negu įsivaizdavo mokiniai: ne šlovingas ir galingas karalius, bet nuolankus beginklis tarnas; ne didis ir turtingas valdovas, bet vargšas žmogus, kuris neturi kur galvos priglausti; ne patriarchas su daugybe palikuonių, bet viengungis, neturintis namų.
Labiausiai gluminantis šio papiktinimo ženklas yra kryžius. Tačiau būtent kryžius Jėzų ves į prisikėlimo garbę, kuri bus galutinė ir nesibaigianti, ne kaip atsimainymas, kuris truko tik akimirką.
Šią vilties žinią skelbia kryžius, ragindamas mus būti tvirtais gyvenime. Kryžius – tai ne mūsų namų ornamentas ir ne nešiojamas papuošalas. Krikščioniškasis kryžius – tai ženklas meilės, su kuria Jėzus pasiaukojo, kad išgelbėtų žmoniją iš blogio ir nuodėmės.
Parengė br. Ramūnas Mizgiris, OFM
Donatas iš Slavikų:
