Ar mokėtumėte suteikti pirmąją pagalbą?

klausimelis 06 02 Birutė iš Šakių:

Tokio amžiaus, kaip dabar, jau vargu ar galėčiau. Tikrai nepadaryčiau dirbtinio kvėpavimo. Darbe to nemokė. Teko matyti per televizorių, kai avarijos metu kažkas nukentėjusį traukia iš automobilio, nepagalvodami, kad geriau nejudinti. Gatvėje pamačiusi nelaimę, pulčiau skambinti 112 arba kviesčiau kitus žmones. Ne vieną kartą tekę kviesti medikus. Slaugiau ir dabar slaugau artimuosius.

klausimelis 06 02 2

Kamilė iš Gelgaudiškio:

Mokykloje šiek tiek susipažinau su pirmosios pagalbos teikimo pagrindais, tačiau pačiai neteko suteikti tos pagalbos. Netgi kviesti greitosios, skambinti skubios pagalbos numeriu 112 nėra tekę. Žinočiau, kur skambinti, atsitikus nelaimei. Nežinau, ar kritinėje situacijoje nepasimesčiau. Manau, žmonėms trūksta žinių, mokymų, kaip suteikti pirmąją pagalbą. Esu susižalojusi, tad prireikus žaizdą, be abejo, moku susitvarstyti.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Skaitytojo nuomonė

Kaip rūpinatės savo emocine sveikata?

klausimelis 06 02 Donatas iš Slavikų:

Tiesą sakant, aš net nelabai suprantu, kas tas stresas ir iš kur jis kyla. Mano emocinės sveikatos receptas paprastas – darbas. Kai esi užsiėmęs, tiesiog nėra kada nerimauti: mažiau galvoji, daugiau darai. O jei gyvenime nutinka kas nors blogo – žiūriu paprastai: nieko čia nepakeisi. Tai koks tikslas nervintis ir sukti galvą dėl to, ko negali pakeisti.

klausimelis 06 02 2

Augustinas iš Jonavos:

Dirbu aviacijos srityje, mechaniku-inžinieriumi, daugiausia užsienyje, tad streso mano darbe tikrai netrūksta. Su šia įtampa kovoju paprastais būdais: man labai padeda sportas (žaidžiu krepšinį), muzikos klausymas. Taip pat emocijas padeda suvaldyti pasivaikščiojimai ir pokalbiai su žmona. Nors, atvirai pasakius, būna visko – kartais šie būdai suveikia, kartais ne, bet jie leidžia prasiblaškyti ir judėti į priekį.