Skaitytojo nuomonė

Jovita iš Žeimio:

Nemėgstu kažkokių dirbtinių tvenkinių, netgi Nemuno. Todėl ilsėtis važiuojam dažniausiai į Palangą, Šventąją. Sodyboje neturim išsikasę jokio vandens telkinio dėl vaikų saugumo. Informacijos, ar saugu rajono vandens telkiniuose maudytis, užtenka. Skaičiau, kad ir Šakių ežere nebuvo galima maudytis. 

Vytautas iš Panovių:

Dažniausiai maudausi Šešupėje. Tik šiemet dar nesimaudžiau, upė šalta. Čia visai neblogai yra įrengta poilsio infrastruktūra. Yra pliažiukas, lieptas, persirengimo kabinos. Mažai pas mus apskritai vandens telkinių. Norėtųsi turėti ir saugių maudyklų. Kad būtų ir gelbėtojas. Anksčiau maudydavomės ir Ritinių ežere. Maudytis važiuojam daugiausiai prie Vištyčio ežero. Čia poilsiui vietos tikrai gerai sutvarkytos.

Kristina iš Šakių:

Šiemet skyriau vaikų organizacijai, susijusiai su socialine globa. Ankstesniais metais skirdavau mokykloms. Manau, parama toms įstaigoms yra didelis finansinis prisidėjimas. Man labai gaila, kad nebegalima skirti biudžetinėms įstaigomis, tiksliau, mokykloms. Ir visuomenė, ir tėvai galėdavo prisidėti prie mokyklos gerbūvio. Man neatrodo, kad mokyklos gauną pakankamą, perteklinį finansavimą. 0,6 proc. skyriau ir savo politinei partijai. Man nėra svarbu, kur yra panaudojamos gautos paramos lėšos. 

Stasė iš Liepalotų:

Visą laiką skiriu mūsų Liepalotų bendruomenės centrui „Tėviškė“. Esu ir pati bendruomenės narė, o skiriu paramą todėl, kad bendruomenė gautas lėšas galėtų panaudoti įvairioms veikloms, renginiams. Kaime daug vyresnio amžiaus žmonių, o iš kur bendruomenė paims pinigėlių, kad žmones įtrauktų į visuomeninį gyvenimą? Aukojau ir Ukrainai, aukoju vaikams, gyvūnų globos organizacijoms remti. Paramą skirių piniginėmis lėšomis.

Agnė iš Lukšių:

Kad Šakiams net linkėti nieko nereikia – na, nebent, kad viskas liktų taip, kaip yra, kad klestėtų! Man vis grįžtant iš užsienio, labai smagu matyti, kad čia daug likusių pažįstamų veidų, daug jaunų žmonių. Dar ir giedodama Lukšiuose himną tą labai pastebėjau. Jei žmonės čia kuriasi, augina vaikus ir dirba, vadinasi, viskas gerai. Mano požiūriu, čia puiki infrastruktūra, o pakeliavus po pasaulį, tikrai galima daryti išvadą, kad Šakiai, nors ir nedideli, bet yra puiki vieta patogiam, ramiam gyvenimui. Tegul taip ir išlieka. 

Daiva iš Šakių:

Palinkėsiu toliau augti, žydėti, gražėti ir pritraukti atgal mūsų krašto žmones. Jų tikrai visur pasklidę daug, tarp jų – daug talentingų, tai norėtųsi, kad jie grįžtų namo – ne tik į šventę, bet ir gyventi čia bei darbuotis. Pati šventėje dalyvavau kaip šokėja, manau, prasmingas ambasadorių, Garbės piliečių paskelbimas. Puiki proga pagerbti juos, nes jų vardai, jų darbai turi didelę vertę, garsina Šakius.

Danguolė iš Gelgaudiškio:

Gyvenu bute. Mūsų laiptinė rami, kaimynai geri, netriukšmauja. Be abejo, girdisi žoliapjovių, trimerių garsai. Žolę pjauna, tvarkosi, kad gražu būtų. Dažniausiai vakarais, daugiausiai prie savo daržų. Patys tik apie šiltnamį apsipjaunam. Žinau, kad anksti ryte ar vėlai vakare negalima triukšmauti, žolės pjauti ar dirbti kitų triukšmingų darbų. 

Dalė iš Šakių:

Tikrai nesusiduriu. Šiuo metu labai geri kaimynai. Pati sode pjaunu žolę. Stengiuosi tai daryti nei labai vėlai vakare, nei anksti ryte. Tiesa, kokiomis valandomis galima šienauti, tai net nežinau. Man netrukdo kaimynai, pjaunantys žolę, ir skleidžiami žoliapjovių garsai neerzina. Aš esu labai pakanti tokiems dalykams. Šiais laikais malkų jau niekas nepjauna, tai ir triukšmo nėra. Dažniau motociklų triukšmą girdim, kai vakarais dideliu greičiu pralekia.

Odeta iš Lukšių:

Namuose atliekas rūšiuojame – stiklą, popierių, mišrias. Žinau, kad vaistus galima grąžinti į vaistinę, bet nelabai mums ši tema aktuali, nedaug turime. Visas kitas stambias atliekas vežame į stambiagabaričių aikštelę, bet iš tikrųjų labai retai šių paslaugų mums prireikia. 

Rita iš Patašinės:

Visas atliekas rūšiuojame. Pasibaigusio galiojimo vaistus priduodame vaistinėje, baterijas prekybos centre, senus baldus reguliariai išveža seniūnija, elektronikos ar kitas stambias atliekas priduodame stambiagabaričių aikštelėje. Tas patogumas toks sąlyginis, nes gyvename kaime, bet prisitaikome. Žinoma, laikai pasikeitė – juk anksčiau viskas buvo metama į bendrą konteinerį, dabar jau viską išrūšiuojame.

Martynas iš Šakių:

Nieko nepasakysiu, nes, matote, nesu proteste, nors sritis man aktuali ir tema mane liečia. Nesu pilnai įsigilinęs į situaciją, todėl išreikšti poziciją – palaikau ar nepalaikau – sudėtinga ir negalėčiau būti tikslus komentuodamas. O ir bendrai laikausi gyvenime nuostatos – turi būti blogai, kad skųstumeisi. Čia viskas nuo žmogaus požiūrio priklauso. 

Juozas iš Šakių:

Gerai vertinu, reikia savo poziciją parodyti. Iš kitos pusės, ūkininkai ir taip nemažai lengvatų jau turi. O kad siūlomi pokyčiai gali atsiliepti ir mums, paprastiems žmonėms, kad tai atsispindės maisto kainose, tai čia nieko įdomaus... Ir be viso to, jos didėja.

Julius iš Lukšių:

Važiuodamas dviračiu kely jaučiuosi saugiai. Yra pasitaikę situacijų, kad automobilis aplenkia nesaugiu atstumu, bet iš esmės jaučiuosi saugiai, šaligatviais nereikia važinėti. Mano maršrutai dažniausiai yra po Šakius, taip pat dažnai tenka važiuoti keliu Šakiai–Lukšiai, todėl laukiu, kol atidarys dviračių taką. Turiu ir motorolerio teises, su juo kely jaučiuosi kiek saugiau nei su dviračiu. 

Liudas iš Šakių:

Dviračiu po Šakius važinėju kasdien, bet renkuosi važiuoti ne keliu, o šaligatviu, nes kely tai tik pajunti, kad pro ausis automobilio veidrodėliai prabraukia... Yra tikrai ir pačiam pasitaikę tokių situacijų. Nežinau, kodėl tie vairuotojai taip nesaugo kitų eismo dalyvių. Todėl renkuosi važinėti šaligatviais, pėsčiuosius prireikus įspėju skambučiu. Dviratininkams kely nėra ir nebus saugu... Pats vairuotojo teises turiu, bet nevažinėju, o ir važinėdamas vadovaudavausi saugumo principu – kur čia priskubėsi.

Rima iš Šakių:

Mano nuomone, takas labai reikalingas, nes dviračių takų rajone praktiškai nėra. Važiuojant keliu yra labai nesaugu. Aš pati, turėdama laisvo laiko, mielai sėdu ant dviračio. Man tai ne tik puikus būdas fiziškai pajudėti, bet ir atsipalaidavimas po įtemptos darbo dienos, be to, atrandu gražių rajono vietų. Šis dviračių takas paskatintų ir gyventojų aktyvesnį gyvenimo būdą. Mielai važiuosiu ne tik aš, bet ir mano šeimos nariai. Tikiu, kad važiuos ir kiti žmonės, kuriems tai aktualu. 

Rima iš Lukšių:

Manau, kad dviračių takas Šakiai–Lukšiai tikrai reikalingas. Prisiminkime skaudžią nelaimę, kai jaunas lukšietis šiame kelyje važiuodamas dviračiu žuvo. Aš pati gal ir nevažinėsiu tuo taku, bet žinau žmonių, kurie laukia, kad tik greičiau takas būtų nutiestas. Gaila, kad dviračių tako nėra Lukšiuose Beržų gatvėje. Automobilių judėjimas čia gana didelis, o dviračiais važiuojančių nemažai, čia labai nesaugu.

Zita iš Lukšių:

Skaitau populiarius portalus, bet kartais tokių nesąmonių prirašo. Pavyzdžiui, antraštė apie artėjančią stichiją. Perdėta viskas. Kol kas negirdėjau apie kažkokius Rusijos tarnybų ketinimus verbuoti moksleivius. Bet, manau, jaunimas gali pasiduoti tokioms provokacijoms, nes jaunimas yra labai pažeidžiamas. Todėl tėvams reiktų nuolat kalbėti įvairiomis temomis, taip pat ir mokykla turėtų rūpintis vaikais ir šviesti šiuo klausimu. 

Donata iš Katilių:

Nelabai skaitau šalies portalus, gal labiau „Facebook“. Nereaguoju į kažkokias keistas informacijas. Manau, reikia būti pasiruošusiems provokacijoms. Nepasiduočiau jokiai provokacijai, verbavimui. Esu šaulė. Esu davusi šaulio priesaiką – ištikimai ir garbingai tarnauti tėvynės labui.