Narkomanija – viena iš didžiausių ir opiausių šiuolaikinės visuomenės problemų. Kasdien skaičiuojamos prarastos gyvybės, žiniasklaida mirga nuo kraupių istorijų apie tiesiog gatvėje užgesusius jaunus žmones. Tad ne veltui 1987 m. Jungtinių Tautų Generalinė asamblėja birželio 26-ąją paskelbė Tarptautinės kovos su narkomanija ir narkotikų kontrabanda diena.

 

 

Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai primena, kad neteisėtas narkotikų vartojimas ir prekyba yra pasaulinio masto reiškinys, keliantis grėsmę sveikatai ir socialiniam stabilumui. Statistika rodo, kad maždaug vienas iš trijų jaunų europiečių yra bandęs nelegalių narkotikų, o nuo jų perdozavimo mažiausiai kas valandą miršta po žmogų.

Stereotipinis narkomano įvaizdis – neturintis namų, dažnai sėdėjęs kalėjime už sunkius nusikaltimus, išsekusios bei susenusios išvaizdos žmogus. Tačiau verta pabrėžti, kad tai tik viena žmonių, įklimpusių į narkotikų liūną, kategorija. Daugybė žymių bei talentingų žmonių – aktorių, muzikantų, dainininkų, politikų – negali gyventi be narkotikų dozės. Kai kurie jau paaukoję gyvybes dėl šios priklausomybės.

Narkotikų žala itin didelė, kadangi prie jų priprantama labai greitai, t. y. vyksta staigi žmogaus degradacija. Valstybinio psichikos sveikatos centro duomenimis, Lietuvoje per 10 metų (nuo 2000 iki 2010 m.) ligotumo psichikos ir elgesio sutrikimais vartojant narkotines medžiagas dinamika išaugo dvigubai (2000 m. – 95,3/100 tūkst. gyv.; 2010 m. – 184,3/100 tūkst. gyv.). 2006–2010 m. duomenimis, Lietuvoje sergančių priklausomybe narkotikams pagal amžiaus grupes vyrauja jauni – 25–34 metų – asmenys, pagal lytį – vyrai (virš 81 proc.), pagal gyvenamą vietą – miestiečiai (virš 93 proc.).

Sparčios permainos šalies ekonomikoje, socialinėje sferoje ir žmonių gyvenime keičia visuomenės požiūrį į kai kuriuos reiškinius, taip pat ir į narkotinių medžiagų vartojimą – vis daugiau mokyklinio amžiaus vaikų vartoja medžiagas, sukeliančias priklausomybę. Jei prieš keletą metų, kaip teigia viena mokslininkė, narkotikus vartojantys buvo iš vargingų, asocialių šeimų, tai dabar padėtis labai pasikeitė: narkotikus pradeda vartoti vaikai iš pasiturinčių, gerą socialinę padėtį užimančių šeimų. Narkomanija iš tamsių laiptinių, giliausių užkampių persikėlė į mokyklas, diskotekas, klubus, kitas jaunų žmonių susibūrimo vietas.

Už narkotikų platinimą, gabenimą bei laikymą yra numatyta baudžiamoji atsakomybė. Tačiau statistiniai duomenys verčia vis labiau susimąstyti, o ypatingai neramina, kad didėja dalis Lietuvos nepilnamečių, pirmą kartą išbandžiusių narkotikus.

„Draugo“ inf.