Arbata – kasdienis gėrimas, pasižymintis ne tik geru skoniu, bet ir gydomosiomis savybėmis. Kokias arbatas pasirinkti, koks jų poveikis, rugsėjo 13 d. pasakojo žolelių rinkėjos, sugužėjusios į Rygiškių kaimą, kur vyko Arbatos šventė.

 

 

Kaip pasakojo viena iš šventės organizatorių, Patašinės laisvalaikio salės vadovė Nijolė Černevičienė, pirmą kartą arbatos šventė Rygiškiuose organizuota 2012 m. Šįkart šventėje dalyvavo apie 18 žolininkių ne tik iš mūsų rajono, bet ir iš Druskininkų, Kauno r. Vadovė sakė, kad žolelių rinkimo tradicija nenutrūkusi, nes žmonės iki šių dienų renka vaistažoles, jomis gydosi, savo patirtimi dalijasi su artimaisiais ir aplinkiniais. Žmonės gydosi netradicinės medicinos žinių pasisėmę iš savo tėvų. Augalai turi ne tik gydomųjų savybių, bet saugo nuo gaisro, nuo vabzdžių, mėsą nuo gedimo, merginoms padeda išburti ateitį ir t. t. Dėl sukultūrintų pievų išnyksta vaistažolės, todėl raudonėlį, čiobrelį, ramunėles ir kt. vaistažoles augina moterys ir namuose.

Susirinkusieji į šventę kalbėjo apie mūsų kraštui būdingą augmeniją: poniabudes, šventadagius, viržius, ugniažoles, vingiorykštes, ožrages, asiūklius, veronikas, trauklapius, metėles, varnalėšos šaknis, taukės šaknis, pastarnokus, šeivamedžio žiedus, bitkrėsles, diemedžius, dirvines čiužutes, paprastąsias garšvas, rasakilas, ąžuolo žievę ir kt. Arbatos šventėje žolininkės vaišino ramunėlių, kmynų, čiobrelių, raudonėlio, šalavijo, jonažalių, anyžinio lofanto, žemuogių, raudonųjų dobilų, krapų, liepų žiedų, mėtų, melisos arbatomis, taip pat kadagio, jonažolių, dilgėlių, ajero, gudobelės vaisių, stumbražolės, poniabudės, kmynų, ajerų ir kt. užpiltinėmis.

Šventėje dalyvavusios žolelių rinkėjos įvardijo, be kokių žolelių neįsivaizduoja savo namų. Elena Kudirkienė iš Sintautų teigė, kad jos mėgstamiausios žolelės – šeivamedžio žiedai, asiūkliai, rasakilos, veronikos, trauklapiai, metėlės, varnalėšos šaknys, ajerai, Leonora Gicevičienė savo namų neįsivaizduoja be sidabražolės trauktinės ir pataisų miltelių.

Daugelis žolelių rinkėjų šventės metu vienbalsiai patvirtino, kad žolelių rinkimas, antpilų darymas – daugelio mėgstama veikla, o ir pavaišinti svečius užpiltinuke ar arbata yra malonu, nes gardu skanauti, o skanaujant ir paplepėti smagu. Pasak žolelių rinkėjų, vaistažolės renkamos dažniausiai tik žydinčios, saulėtą dieną, o jas renkant negalima būti piktam, nes vaistai neveiks. Vaistažoles geriausiai rinkti toje vietoje, kurioje žmogus gyvena – tai atitinka žmogaus prigimtį, ligų atsparumą ar jų gydymą. Augalo likučius, stiebus, kurie nebus naudojami džiovinimui, reikia sušerti gyvuliams ar į šieną sudžiovinti – augalams turi būti rodoma pagarba dėl vaistinių savybių išsaugojimo. Arbatos verdamos kiekvienam svečiui užėjus į namus, kaimo švenčių metu, kalendorinių švenčių metu.

Kompozicija „Žolelių saulės ratas“  buvo sudėta iš dalyvių atsineštų vaistažolių. Susirinkusieji į šventę dalijosi vieni su kitais vaistažolėmis – jas kruopščiai rinkosi, dėjo į krepšelius ir parsinešė namo. Šventėje taip pat buvo parodytas filmas „Žolelių rinkimo tradicijos“, kurio sumanytoja – N. Černevičienė.