Šią kandidatūrą patvirtino Kultūros ir turizmo skyrius, savivaldybės tarybos Švietimo, kultūros ir sporto komitetas. Pastarojo komiteto pirmininkė Rima Rauktienė sakė: „Jis buvo rajono valdybos garbės narys. Ta kadencija, kada griuvo kolūkiai, kūrėsi laikinos administracijos, buvo nelengva. Tikrai buvo daug sumaišties, nesmagumų. Jis buvo tarsi ramybės garantas. Būdavo norinčių išsisakyti grubiai, bet jo ramybė pagelbėdavo. Tai žmogus, už kurį keliu ranką“.

 

Pasak R. Rauktienės, šį žmogų galima vadinti tikruoju kunigu. Tai žmogus, kuris sėdėdamas ant senos, beveik lūžtančios kėdės prie paprasto darbo stalelio, turėjo vaizdo kamerą, tuomet tai buvo retas dalykas – fiksavo gyvenimo įvykiu, kuriuos palieka ateičiai.

A. Maskeliūnas Sintautų parapijos klebonu dirbo 1971–2010 m. Tik pradėjęs eiti klebono pareigas ėmėsi senosios bažnyčios remonto: pristatė bokštą, įvedė šildymą, atliko kitus remonto darbus. Gavęs leidimą, 1990 m. pradėjo mūrinės bažnyčios atstatymo darbus: rinko aukas, kaupė medžiagas, ieškojo meistrų. Šį titanišką darbą užbaigė 2010 m. Tais pačiais metais bažnyčia buvo pašventinta.

Prelatas visoje Zanavykijoje turėjo didelį autoritetą. Rūpinosi kun. Antano Tatarės muziejėlio steigimu senojoje bažnyčioje, domėjosi kultūros reikalais, palaikė ir pritarė Sintautų bažnyčios choro dalyvavimui dainų šventėse.

„Draugo“ inf.