Kapinės yra lankomos ne tik tų žmonių, kurie jose prižiūri savo artimųjų kapus, tačiau žmonės mėgsta į jas užsukti tiesiog pasižvalgyti. Rajono savivaldybės Kultūros ir turizmo skyriaus vyresnioji specialistė Inga Navlickienė pasakojo, jog turistai, pavyzdžiui, Sudarge, nepraeina ir kapinių.
„Turistus vedant prie Vorpilio piliakalnio, praeinamos civilines evangelikų kapinaitės. Žmonės patys į jas užeina. Tiesa, gal ir nereikėtų stebėtis, jos labai gražios, tai, matyt, ir patraukia akį. Kitiems jose tiesiog tinkama aura. O senos, neveikiančios kapinės žmones patraukia kryžiais, į kuriuos tikrai dažnam įdomu pasižvalgyti“, – pasakojo I. Navlickienė.
Seniūnų žinioje
Už kapinių priežiūrą ir tvarkymą yra atsakingi miestelių seniūnai, kurie jų tvarkymui yra paskyrę prižiūrėtojus. Specialistė informavo, kad seniūnai kapinėmis rūpinasi taip, kaip ir pridera. Pasak jos, kai kurio nors miestelio seniūnas informuojamas apie jo seniūnijoje esančių kapinių prastą būklę, reikalingus darbus joms sutvarkyti, nė vienas niekada neatsisako ir į prašymus žiūri atsakingai.
Tiesa, tose seniūnijose, kuriose yra ne vienerios kapinės, darbo seniūnams išties daug. Svarbu paminėti, jog kapinių skaičius vis didėja, mat vis atrandama naujų. Kaip pasakojo I. Navlickienė, Šakių seniūnijoje šiuo metu iš viso yra 39 kapinės, mat atsiradę net dešimt naujų, Griškabūdyje – 21, Gelgaudiškyje – penkerios.
Kaip sužinoma apie dar negirdėtas kapines? Kultūros ir turizmo skyriaus specialistė pasakojo, kad neretai atvyksta papasakoti jas aptikę arba iš kažkur informacijos apie tam tikroje vietoje esančias kapinaites radę žmonės.
Beje, seniausiomis kapinėmis rajone tikriausiai galėtume laikyti Pakalniškių kapines, esančias Gelgaudiškio seniūnijoje. Manoma, kad žmonės jose buvo laidojami nuo XI iki XVII–XVIII a. Beje, nuo XI a. pr. iki XIV a. mirusieji jose buvo laidojami sudeginti.
It galvos skausmas
Senųjų saugomų kapinių tvarkymas virtęs nemenka problema, nes tam reikalingos didžiulės pinigų sumos. Vienas iš pavyzdžių – Batiškių nacizmo aukų kapinės, kuriose palaidoti 1941 m. birželio–rugpjūčio mėnesiais nužudyti Griškabūdžio, Lukšių, Kriūkų, Sudargo ir Šakių gyventojai. Kaip pasakojo I. Navlickienė, paminklas aukoms atminti ten pastatytas 1957 m. Teritorijos priežiūrai, paminklo restauravimui reikia daug pinigų.
„Objektas saugomas, darbai čia tris kartus brangesni nei paprastų objektų. Matome, ką reikia tvarkyti, ką reikia keisti, tačiau kartais negalima nieko padaryti, nes atsiremiame į pinigus“, – apgailestavo specialistė.
Tikru galvos skausmu tapusios Baltrušių I ir II senosios žydų genocido aukų kapinės: vienoms sutvarkyti reikia 9315 eurų, kitoms – 6342 eurų. Pirmąsias pavasarį apsemia vanduo, tad būklė dar pablogėja. Tiesa, kada šios kapinės bus sutvarkytos – neaišku, nes lėšų rajono savivaldybės biudžete tam nėra numatyta.