Šio vasaros suėjimo organizatoriai yra Šakių žmonių su negalia sąjungos Lukšių klubas „Draugystė“ ir jo pirmininkė Vida Bacevičienė.

Kriūkų klubo „Paunksmė“ narė Janina Levišauskienė atskleidė ir šio susitikimo esmę – pasakojimais ir dainomis priminė Septynių miegančių brolių dieną, kurią švęsti ir susirinko panašaus likimo žmonės iš Gelgaudiškio, Kriūkų, Janukiškių, Šakių ir kitų rajono vietų.

 

Lukšių kultūros centro salėje gausiai susirinkusius sveikino Lukšių seniūnas Vidas Cikana, kuris juokavo, kad miegoti visai nereikia – reikia dirbti, gyventi, kol dar likimas leidžia. Centro direktorė Daiva Bukšnienė pasidžiaugė gražia lukšiečių iniciatyva kasmet rengti tokius renginius. Žmonių su negalia Šakių skyriaus pirmininkės pavaduotoja Danutė Grimalauskienė atvyko su lauktuvėmis ir įteikė simbolinę saulę ant debesies, kad liautųsi pagaliau lietus lyti.

Oficialias kalbas keitė dainos, kurias pagal rajono poetų sukurtas eiles dainavo Remigijaus Poderio vadovaujamas mišrus trio (Danutė Klimaitienė, Irena Gurgždienė ir Romualdas Guzovijus).

Netrūko popietėje šmaikštaus žodžio ir energijos, kurią scenoje demonstravo šešios klubo „Draugystė“ narės – V. Bacevičienė, Zita Adomaitienė, Loreta Liutvinienė, Zita Aštrauskienė, Elvyra Tamkevičienė ir Lina Dulaitienė. Moterys parodė inscenizaciją pagal Vytautės Žilinskaitės miniatiūrą „Neapkalbant“ – pasijuokė iš visų mūsų ydų, naivumo ir banalios buities. Kaip sakė šio spektaklio režisierė Birutė Dovydaitienė, moterys dvi savaites plušėjo: rinkosi į repeticijas, mokėsi tekstus, dauguma iš jų pirmą kartą lipo į sceną. Išvydę rezultatą šventės dalyviai buvo sužavėti, negailėjo plojimų, gėlių ir pagyros žodžių.

Humoristine gaidele užbaigę popietę jos dalyviai neskubėjo skirstytis, pasiliko prie arbatos puodelio, dėkojo Lukšių klubo „Draugystė“ pirmininkei V. Bacevičienei už kasmet suorganizuojamą vis įdomesnį, originalesnį ir linksmesnį renginį.

V. Bacevičienė jau ketveri metai vadovauja šiam klubui. Ji sako, kad ją šiuo keliu eiti pakvietė Dievas.

„Vienas žymus mokytojas visą savo gyvenimą atidavė vaikams, o aš atiduodu žmonėms, kuriems, manau, esu reikalinga, nes jie kreipiasi į mane. O aš juos myliu ir man tai suteikia laimę“, – atviravo lukšietė V. Bacevičienė.

„Draugo“ inf.