Nuotr. Irena Spranaitienė (centre) dėkojo už parodytą dėmesį, pasakytus gerus žodžius ir prisipažino, kad laukia nesibaigiantys darbai muziejėlyje „Širvintos kampelis“, be to, prisikaupė pluoštelis naujų eilėraščių.
Kartu pavartyti knygos puslapius ir plačiau susipažinti su knygos autore kvietė popietės vedėjos – rajono literatės Onutė Jasinskienė, Danutė Batisienė, Rita Mockeliūnienė ir Lina Eringienė.
Irena Ona Klimaitė-Spranaitienė gimė šiek tiek už Zanavykijos ribos – Vilkaviškio rajone, Biliūnų kaime. Mokėsi Potsviečio pradinėje, Vilkaviškio Salomėjos Nėries vidurinėje bei Marijampolės pedagoginėje mokykloje. Studijavo Vilniaus universitete, kur įgijo istorikės specialybę.
„Esu karo ir pokario vaikas, maitinta pelų duona, išgyvenusi trėmimo naktų baimę. Svajojusi būti literatūros mokytoja, visą gyvenimą dalinau vaikams istorijos žinias“, – I. Spranaitienės prisiminimus skaitė R. Mockeliūnienė.
Visą savo gyvenimą I. Spranaitienė atidavė Zanavykų kraštui – dirbo Vinco Kudirkos vidurinėje mokykloje, Kudirkos Naumiesčio tarybinio ūkio technikume, aktyviai dalyvavo miesto kultūriniame gyvenime, vadovavo šokių rateliui, dainavo chore bei įvairiuose ansambliuose.
I. Spranaitienė didelę savo laisvalaikio dalį skyrė kraštotyrinei veiklai, rinko medžiagą apie žymesniuosius Kudirkos Naumiesčio žmones, 1978m. įkūrė Kudirkos Naumiesčio technikumo kraštotyros muziejų, 2001m. Vinco Kudirkos gimnazijos istorijos muziejų, 2000 m. kartu su vyru Antanu savo sodyboje įkūrė privatų muziejų „Širvintos kampelis“, kuriame atsispindi Antrojo pasaulinio karo nuniokoto Širvintos miesto ir apylinkių istorija.
Rajono laikraščiuose buvo spausdinami I. Spranaitienės straipsniai kultūros, istorijos klausimais, poetinė kūryba. Jos eilės spausdintos almanachuose „Sūduva“, „Lygumų šaltinis“, „Ilgesio gija“, „Saulės keliu“. 2002 m. išleistas poezijos rinkinys „Mintys ir žodžiai“, o 2015 m. knyga „Vilties karoliai“. Poetė taip pat sudarė knygas „Kudirkos Naumiesčio Vinco Kudirkos vidurinė mokykla 1781–2002 m.“ (2003 m.) ir „Daugiašakis giminės medis“ (2006 m.).
„Vilties karoliai“ – taip pavadintas naujasis Irenos eilėraščių rinkinys, tarsi puošnūs karoliai suvertas iš būties apmąstymų, meilės prisipažinimų, minčių ir žodžių, savitai pratęsiančių pirmojo rinkinio „Mintys ir žodžiai“ motyvus“, – taip knygą pristatė O. Jasinkienė.
Pasak jos, eilėraščiuose ypač atsiveria tvirti autorės ryšiai su Tėviške ir Tėvyne, mylimais ir artimais žmonėmis. Būtent jiems skiriamas sieloje sušildytas ar skaudžiai išgyventas žodis.
„Nenoriu aš būti tarpininku tarp poetės ir jos kūrybos. Viską išgyvensite skaitydami patys. Ši knyga yra dovana visiems mums. Linkiu jai gražios tolimesnės kelionės per tuos kūrybos laukus ir kad jų derlius vėl atsidurtų mūsų rankose“, – linkėjo kolegei Irenai O. Jasinskienė.
Kad šakiečiai tikisi dar vienos Irenos knygos, sakė Kultūros ir turizmo skyriaus vedėja Augenija Kasparevičienė: „Tiek daug prasmingų darbų nudirbai, dabar atėjo ramesnis, kūrybos, susitelkimo metas, ir ne be reikalo mes tikimės dar vienos knygos. Klausiau skaitomų eilėraščių ir taip smagu iš poezijos atpažinti žmogų – Jus, Irena.“
Ir toliau išlaikyti Širvintos muziejų linkėjo skyriaus specialistė Aurelija Papievienė: „Aš dėkoju už kraštotyrinę veiklą. Surinkti po kruopelytę tai, kas vyko ne tik Kudirkos Naumiestyje, bet ir už sienos, – taip gali tik istorikai, tą puikiai darė Irena su vyru Antanu.“
Pasveikinti I. Spranaitienę jubiliejaus proga, pasidžiaugti jos nuveiktais darbais ir nueitu keliu susirinko poetės artimieji, naumiestiečiai, buvę kolegos mokytojai, Irenos šiltu ir mielu bendravimu pasidžiaugė plunksnos sesės – rajono literatės, kurios linkėjo daug palaimingų dienų ir kūrybinių minčių, sveikatos.
„Ten, kur tu dirbai, paliktas šiltas ženklas: mokyklos muziejuje dar jaučiame tą šiltą tavo dvasią, koridoriais dar aidi tavo žingsniai... Tu esi gera mama, močiutė, gera mūsų draugė, puiki naumiestietė, džiaugiamės, kad tave turim, šalia tavęs gyvenam, semiamės iš tavęs minčių, patirties“, – negailėjo padėkos žodžių naumiestietė Onutė Povilaitienė.
„Iš širdies dėkoju visiems, atėjusiems į mano šventę, taip pat jos rengėjams, esu labai, labai laiminga... Nieko čia per daug aš nepadariau, norėjosi tik kažkokį ženklą palikti žemėje ...“ – emocijų neslėpė I. Spranaitienė ir susirinkusiems dovanojusi savo kūrybos eilėraštį:
Išliejau širdgėlą
Eilėraščiui, dangui,
Jūrai, medžiui,
Gimtinės žemei,
Knygai mylimai... –
Lengviau gyventi
Tą minutę tapo...