Zanavykų muziejus Velykomis pakvimpa dar gerokai prieš šventę. Jau devintą kartą čia surengta margučių margintojų šventė, kurioje marginimo paslaptimis šiemet dalijosi 27-ios margintojos.

Balandžio 11 d. Zanavykų muziejuje atmosfera buvo išties ypatinga: besirenkančius šventės dalyvius trankia muzika pasitiko Griškabūdžio kultūros centro kapela, kaistančio vaško kvapas, margučiais papuošti stalai. Juk velykinis margutis – ne tik stalo puošmena, bet ir šimtmečius iš kartos į kartą užkoduotuose raštuose perduodama žinia.

Prie atsineštų kiaušinių palinko vaikai, suaugusieji. Pasimokyti marginti atvyko ne tik Slavikų pagrindinės mokyklos, Šakių „Varpo“ mokyklos moksleiviai, bet ir Kukarskės globos namų gyventojai.

Pasirodo, ne tiek daug yra literatūros apie margučių marginimo technologiją. Į šventę atvykusi kaunietė, tautodailininkų sąjungos narė Dalia Bazarienė pristatė knygą „Savas margutis“, skirtą visiems, kam įdomu daugiau sužinoti apie tradicinius lietuvių margučių marginimo būdus. Kartu su dukra Egle Bazaraite jos kviečia susipažinti su kiaušinių marginimu vašku bei skutinėjimu, sužinoti baltiškų ženklų margučių raštuose prasmę.

„Margutis buvo dovana, kaip atvirukas. Kada aš jame išrašau visus savo linkėjimus, norus. Tradiciškai krikštatėviai dovanojo margutį savo krikšto vaikams, bernelis – mergelei ir atvirkščiai. Ir tame margutyje išrašė savo mintis“, – pasakojo knygos autorė.

Džiugu, kad rajone yra daug marginančių žmonių, kurie šio amato išmoko iš savo tėvų ar kaimo senolių. Štai Aušra Kriauzienė sako, kad margina kiaušinius jau 43-ejus metus, nuo 8-erių metų. Lekėčių bibliotekininke dirbanti Aušra pasakojo, kad išmoko marginti iš mamytės.

„Žinau pora senų raštų – vadinamas žalčiukas ir žvaigždė, norėčiau juos išsaugoti“, – sako Aušra ir priduria, kad negali pasakyti, kiek margučių galėtų būti numarginusi, bet tai daryti išmokė gausų būrį rajono moksleivių bei suaugusiųjų. Šiuo metu ji margina tradiciniu būdu – kiaušinį išrašo karštu vašku, o nudažo juodalksnio dažais. Šakietė, 90-metė Janina Rimkevičiūtė margučius dekoruoja taip pat vašku ir nuo dešimties metų. Ją pamokė Čebatorių kaime (Plokščių sen.) gyvenanti senolė. Pasak Janinos, raštai jai ateina iš galvos.

Pasirodo, pagrindinė margučio idėja yra išpuoštas gyvybės simbolis. Sakoma, kad šios gyvybės negalima uždaryti apsukant kiaušinį siūlais, apklijuojant lipdukais, apmezgant ar apneriant – taip gyvybė bus įkalinta. Tačiau šventėje margintojos margučius gražino ir tokiais būdais: puošė siūlais, dekoravo servetėlėmis, apklijavo spalvotu popieriumi. Tautodailininkė Saulena Valatkaitienė vaikus mokė margutį graviruoti grąžteliu.