Praėjusį šeštadienį vėl atgijo Jablonskynė, virtusi kūrybinėmis dirbtuvėmis. Visose sodybos kertelėse įsikūrę rajono tautodailininkai tapė, drožė, kalė geležį, nėrė, karpė, vėrė sodus. Kai kurie plenero darbai papuoš sodybos namo interjerą, vėliau bus surengta ir visų darbų paroda. Ši tautodailininkų kūrybinė diena – startas į visą vasarą Jono Jablonskio tėviškėje vyksiančių renginių ciklą „Vasara Jono Jablonskio tėviškėje“.

Saulėtą, nors šiek tiek vėjuotą šeštadienio rytą kalbininko Jono Jablonskio tėviškėje Rygiškių kaime išsiilgę kūrybos ir bendravimo rinkosi Šakių rajono tautodailininkų bendrijos „Dailius“ nariai. Nors ne vienas jų sakė, kad teptuko, kalto, siūlų ir šiaudų iš rankų nepaleido ir karantino metu, bet visi vienbalsiai tvirtino, kad čia, Jablonskynėje, taip gera susieiti, gurkštelti gaivaus besibaigiančios gegužės oro.

„Šioje vietoje daug kilnumo... Čia gyveno mūsų tautos kalbos puoselėtojas Jablonskis, kiti pasišventę žmonės, kuriems rūpėjo Lietuva“, – mąstė bendrijos pirmininkas, skulptorius, Lukšių seniūnas Vidas Cikana, šiemet į rankas paėmęs ne kaltą, kaip įprastai, bet teptuką.

Tuoj pat ir kiti tautodailininkai kibo į darbus: J. Jablonskio tėviškės kiemo pakraščiuose žaizdrą užkūrė kalviai Rigimantas Stanaitis, Valdas Paukštys ir Edvardas Mačaitis.

Po sodybos erdvę pasklinda ir tapytojos – Aida Plaušinaitienė, Lina Endriukaitienė, Eglė Dragūnaitytė, Rima Amonienė. Ji, šių kūrybinių dirbtuvių idėjų generatorė, pirmiausiai parodo organizatorių padovanotas prijuostes, kuriomis pasipuošė visi tautodailininkai. Rimutė šypsosi ir sako, kad prijuostės tiesiog superinės – su trimis kišenėmis – darbo įrankiams, telefonui įsidėti.

Gelgaudiškietės tapytojos E. Dragūnaitytės drobėje ryškėja Jablonskynėje augančios ką tik nužydėjusios obels kontūrai. Ji įsitaisiusi stubos gonkelėse, kur matosi visas kiemas, prie savo darbų palinkę kolegos. Tapytoja taip pat tvirtino, kad Jablonskynėje jaučiasi puikiai.

„Čia ramu, gera... susitinkam juk tarp savo žmonių, bendraminčių, kūrėjų. Bendraujam daugiau kaip du dešimtmečius nuolatos, kelis kartus per metus – ilgi pabuvimai būdavo Sintautuose, tradiciškai Zyplių dvare. Mes kaip šeimyna. Neturime ko varžytis, mes nesam konkurentai... Mes galime vienas kitam padėti, patarti, todėl sulauki tos dienos ir važiuoji“, – įspūdžiais dalijasi Eglė.

Prie klėties nuo vis stiprėjančio gegužės vėjo pasislėpusi besišypsanti, bebaigianti staltiesėlę nerti R. Mockeliūnienė. Ji sako, kad ir per karantiną vis prisėsdavo ir paimdavo į rankas nėrinį.

„Grįžtu iš lauko, nors ir pavargusi, tačiau turiu nors vieną eilutę nunerti, atrodo, dūšia atsigauna. Smagu šiandien čia, mes taip išsiilgę buvom vieni kitų“, – sako R. Mockeliūnienė.

Tokį pavasarinį tautodailininkų plenerą Jono Jablonskio tėviškėje Griškabūdžio kultūros centras rengia jau antri metai, įstaigos vadovas Mindaugas Kriaučiūnas pasidžiaugė, kad tautodailininkai su dideliu noru atvyksta čia kurti, o kai kurie menininkai savo darbus, kaip ir pernai, skiria Jablonskynės stubos interjerui papuošti. Štai Genutės Bučiūnienės karpiniais pasipuoš langinės, tekstilininkių Daivos Jėčienės, R. Mockeliūnienės bei Lidijos Mykolaitienės staltiesėlės ir servetėlės papuoš stuboje stovinčią puodynę bei stalą, virš kurio suksis Saulenos Valatkaitienės ir Jūratės Šnipienės pagaminti šiaudiniai sodai. Čia pat drožėjas griškabūdietis Eirimas Martūnas jau rodo išdrožtą skulptūrėlę ir sako, kad tai galbūt pirtinukas ar miško dvasia.

Po vienkiemio erdvę pasklidusiais tautodailininkais iki vakaro rūpinosi Griškabūdžio kultūros centro darbuotojai, vaišino sriuba, medumi ir kvietė atvykti kitą vasarą.

Plenerą iš dalies finansuoja Lietuvos Kultūros taryba ir Šakių rajono savivaldybė.