Pirmadienį Šakiuose visi norintys turėjo progą nemokamai stebėti neseniai kino teatruose pasirodžiusį dokumentinį filmą „Būsiu su tavim“, kuriame dvi moterys, psichologė ir policijos pareigūnė, gimtajame Kupiškyje siekia sumažinti rekordinį savižudybių skaičių. Šakiams šį filmą nuspręsta pristatyti taip pat neatsitiktinai.

 

Prieš filmo peržiūrą į žiūrovus kreipėsi Seimo nario Giedriaus Surplio patarėja Ilona Šeflerienė, priminusi, kad kandidatuodamas mūsų apygardoje Seimo narys buvo davęs pažadą padėti savivaldybei tvarkytis savižudybių klausimu, kadangi Šakių rajonas vienas iš pirmaujančių pagal savižudybių skaičių respublikoje. Jau anksčiau buvo surengti trys, tiesa, virtualūs susitikimai su filme pagrindinį vaidmenį atliekančia psichologe Valija Šap, psichiatru, Seimo nariu Aurelijumi Veryga, taip pat psichologu bei psichiatru, dabar Seimo nariu Linu Slušniu. Šįkart nuspręsta parodyti filmą. I. Šeflerienė pasidžiaugė vicemero Dariaus Jakavičiaus palaikymu ir „proga paspausti vienas kitam ranką, politiškai susitaikyti“, mat savižudybių problemas galima spręsti  tik dirbant ranka rankon ir čia, sutiko vicemeras, skirtingų pozicijų būti negali.

Būtent apie tai kalbama ir Virginijos Vareikytės ir Maximilien Dejoie filme „Būsiu su tavim“. Dabar jau buvusi policijos pareigūnė Gintarė Meškienė ir psichologė V. Šap pasakoja apie savo darbo kasdienybę Kupiškyje kovojant su savižudybėmis. Būtent Kupiškis ilgus metus išsiskirdavo aukštais savižudybių rodikliais – čia savižudybių skaičius buvo daugiau nei dukart didesnis nei vidutiniškai šalyje ir penkiskart viršijo ES vidurkį. Buvo aišku, kad be pastangų problema neišsispręs, todėl 2014m. buvo pradėta vykdyti savižudybių prevencijos programa ir po kelerių metų įvyko lūžis, savižudybių skaičius stabilizavosi, o tada pradėjo mažėti.

Po filmo kalbėjęs vicemeras D. Jakavičius atkreipė dėmesį, kad visai nereikia būti gydytoju ar psichologu, užtenka būti kaimynu, kuris matytų, išgirstų ir pasikalbėtų.

„Jei kiekvienas atkreipsim dėmesį į žmogaus siunčiamus ženklus, savižudybių bus mažiau“, – įsitikinęs jis.

Pasak režisierės V. Vareikytės, kai sutinki tokius žmones kaip Valija ir Gintarė, tiesiog negali nekurti filmo, nes moterys ėjo į kiekvieną sodybą, kalbėjo apie nemokamą ir prieinamą pagalbą, neskaičiavo nei laiko, nei darbo valandų. Tiesa, filme labiau paliečiama vyresnio amžiaus, vienišų žmonių problema, nors statistiškai iš gyvenimo pasitraukia gana daug vidutinio amžiaus vyrų. Asmenine patirtimi renginio metu drįso pasidalinti ir I. Šeflerienė, kuri, ir praėjus daug metų po netekties, šia tema be akyse besikaupiančių ašarų kalbėti negali, todėl ir kvietė į filmo peržiūrą visus norinčius, ypač socialinėje srityje dirbančius specialistus. Tiesa, žiūrovų buvo  vos kelios dešimtys. Šiuo filmu siekiama pasiųsti žinutę, kad kiekvienas būtume dėmesingesnis, empatiškesnis greta esančiam.

„Nepaisant labai beviltiško ir negatyvaus fono jos vis tiek įsitikinusios, kad pavyks, ir stengiasi dėl kiekvieno žmogaus. Tai pamačius iškart atsirado filmas mintyse. Toks kontrastas skausmo, nevilties, beviltiškumo, kuris apšviestas personažų optimizmo, pasiryžimo, atjautos, empatijos. Tai buvo sunku jo nedaryti“, – mintimis dalijosi režisierė, tikinti, kad apie reikšmingus dalykus galima kalbėti per filmus.

Šakių visuomenės sveikatos biuro specialistės Indrės Biemolt teigimu, pastaruosius dvejus–trejus metus Šakių rajono savivaldybėje situacija dėl savižudybių išties pagerėjusi.

„Jau esame išsikapstę iš raudonos zonos, esame pagal Lietuvos vidurkį“, – sakė pašnekovė ir teigė, kad 2020 m. rajone nusižudė šeši žmonės, dar tiek pat bandė žudytis. 2018m. nusižudžiusių buvo 11.

Dabar, sakė I. Biemolt, ryškėja ir kitos prioritetinės kryptys: daug žmonių kenčia nuo žarnyno infekcijų, vėl grįžta tuberkuliozė bei labai vangiai vykdomos profilaktinės programos, ypač gimdos kaklelio.

„Šios kryptys ateinančiais metais bus prioritetinės“, – pabrėžė Visuomenės sveikatos biuro specialistė.