Kidulių bibliotekininkė Marija Mikutaitė sako, kad meilę knygoms įskiepijo mama, ilgus metus dirbusi bibliotekoje, todėl ir ji džiaugiasi atradusi save mėgstamoje veikloje. D. Pavalkio nuotr.
Lina POŠKEVIČIŪTĖ
Šiandien nedideliame miestelyje esančią biblioteką galima pavadinti bene vieninteliu kultūros židiniu, o kad jis neužgestų, priklauso tik nuo čia dirbančių bibliotekos darbuotojų. Net dviejose rajono bibliotekose – nauji vėjai. Ar žmonėms dar reikia knygų, teiraujamės naujų darbuotojų – Šakių viešosios bibliotekos Kidulių ir Barzdų padalinių bibliotekininkių Marijos Mikutaitės ir Danguolės Gečionienės.
Biblioteka – knygų namai
Ilgus metus Kidulių gyventojams biblioteka buvo neįsivaizduojama be ilgametės bibliotekininkės Violetos Ambrulaitytės. Ją, išėjusią į užtarnautą poilsį, pakeitė kitos kartos atstovė, jurbarkiškė Marija Mikutaitė. Mergina sako, kad pažintis su Kiduliais prasidėjo prieš daugiau nei trejus metus, kai pradėjo šokti istorinių šokių kolektyve „Il ballo della luna“.
„Kadangi mano mama dirbo bibliotekoje, kelionė su knygomis prasidėjo nuo ankstyvos vaikystės. Nuolat mane viliojo darbas bibliotekoje. Esu prisilietusi ir prie knygų leidybos: rinkau ir redagavau Jurbarko tremtinių choro knygą „Dainuojanti Versmė“, šiuo metu informacijos valdymo studijų programoje gilinu bibliotekininkės žinias“, – pasakoja Marija.
Kidulių biblioteka įsikūrusi Kidulių dvare. Pasak pašnekovės, šiuo metu bibliotekos fonde devyni tūkst. 377 knygos, nuolat gaunama naujų knygų, laikraščių ir žurnalų.
„Skaitytojų yra 102 suaugę ir 27 vaikai, tiesa, šie skaičiai nuolat kinta – turime ir naujų skaitytojų. Ypač noriu pasidžiaugti vaikais ir jaunimu bei studentais, kurie nepaliauja draugauti su knygomis ir vis dažniau užsuka į biblioteką“, – džiugesio neslepia Marija.
Ji pripažįsta, kaip ir dauguma, mėgsta skaityti grožinę literatūrą, taip pat psichologinio pobūdžio literatūrą.
„Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, keliones, įsimintiniausia išvyka – į Europos Parlamentą. Mėgstu šokti, dainuoti, užsiimti įvairiais rankdarbiais ar edukacijomis“, – apie save pasakoja mergina.
Teiraujamės M. Mikutaitės, ar šiandien žmonėms dar reikia knygų. Mergina įsitikinusi, kad knygų žmonėms reikėjo visais laikais, anot jos, ne veltui ir spauda, nors ir draudžiama, bet buvo platinama.
„Tiesa, dabar knygų yra įvairių formatų nuo popierinių iki audio, nors aš manau, jog būtent popierinė knyga yra arčiau kiekvieno žmogaus širdies“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ir biblioteką naujoji Kidulių bibliotekininkė įsivaizduoja kaip bendruomenės susibūrimo vietą ar net centrą, kuriame galima ne tik skaityti knygas, dalintis informacija padedant įvairioms medijoms, bet ir užsiimti kūryba.
„Manau, biblioteka prisitaiko prie kiekvieno poreikio – yra kompiuteriai, internetas. Biblioteka – tai knygų namai, taip pat ir neformali vieta, kurioje kiekvienas atėjęs gali atsipalaiduoti nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių, rasti reikalingą informaciją. Mokiniams ar studentams – tai erdvė, kurioje gali ruošti namų darbus ar mokslo užduotis“, – sako pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje teiraujamės, kaip atrodo Marijos įprasta darbo diena bibliotekoje.
„Kiekviena mano darbo diena yra unikali – be visiems matomo knygų gavimo ir išdavimo, vyksta ir renginių organizavimas, naujų idėjų ir projektų generavimas, o svarbiausia – Kidulių bibliotekoje nuolat verda gyvenimas“, – sako pašnekovė.
Technologijos neaplenkė bibliotekų
Šakių viešosios bibliotekos Barzdų padalinyje jau kone trys mėnesiai darbuojasi Danguolė Gečionienė, ji tikra barzdiškė, pagal specialybę – biologijos mokytoja.
Šakių viešosios bibliotekos Barzdų padalinyje jau kone trys mėnesiai darbuojasi Danguolė Gečionienė. Ji įsitikinusi, kad vienas iš šiuolaikinės bibliotekos uždavinių – įvairesnių veiklų pasiūla. D. Pavalkio nuotr.
„Kadangi mano mama dirbo bibliotekoje, kelionė su knygomis prasidėjo nuo ankstyvos vaikystės. Nuolat mane viliojo darbas bibliotekoje. Esu prisilietusi ir prie knygų leidybos: rinkau ir redagavau Jurbarko tremtinių choro knygą „Dainuojanti Versmė“, šiuo metu informacijos valdymo studijų programoje gilinu bibliotekininkės žinias“, – pasakoja Marija.
Kidulių biblioteka įsikūrusi Kidulių dvare. Pasak pašnekovės, šiuo metu bibliotekos fonde devyni tūkst. 377 knygos, nuolat gaunama naujų knygų, laikraščių ir žurnalų.
„Skaitytojų yra 102 suaugę ir 27 vaikai, tiesa, šie skaičiai nuolat kinta – turime ir naujų skaitytojų. Ypač noriu pasidžiaugti vaikais ir jaunimu bei studentais, kurie nepaliauja draugauti su knygomis ir vis dažniau užsuka į biblioteką“, – džiugesio neslepia Marija.
Ji pripažįsta, kaip ir dauguma, mėgsta skaityti grožinę literatūrą, taip pat psichologinio pobūdžio literatūrą.
„Mėgstu ilgus pasivaikščiojimus, keliones, įsimintiniausia išvyka – į Europos Parlamentą. Mėgstu šokti, dainuoti, užsiimti įvairiais rankdarbiais ar edukacijomis“, – apie save pasakoja mergina.
Teiraujamės M. Mikutaitės, ar šiandien žmonėms dar reikia knygų. Mergina įsitikinusi, kad knygų žmonėms reikėjo visais laikais, anot jos, ne veltui ir spauda, nors ir draudžiama, bet buvo platinama.
„Tiesa, dabar knygų yra įvairių formatų nuo popierinių iki audio, nors aš manau, jog būtent popierinė knyga yra arčiau kiekvieno žmogaus širdies“, – įsitikinusi pašnekovė.
Ir biblioteką naujoji Kidulių bibliotekininkė įsivaizduoja kaip bendruomenės susibūrimo vietą ar net centrą, kuriame galima ne tik skaityti knygas, dalintis informacija padedant įvairioms medijoms, bet ir užsiimti kūryba.
„Manau, biblioteka prisitaiko prie kiekvieno poreikio – yra kompiuteriai, internetas. Biblioteka – tai knygų namai, taip pat ir neformali vieta, kurioje kiekvienas atėjęs gali atsipalaiduoti nuo kasdieninių darbų ir rūpesčių, rasti reikalingą informaciją. Mokiniams ar studentams – tai erdvė, kurioje gali ruošti namų darbus ar mokslo užduotis“, – sako pašnekovė.
Pokalbio pabaigoje teiraujamės, kaip atrodo Marijos įprasta darbo diena bibliotekoje.
„Kiekviena mano darbo diena yra unikali – be visiems matomo knygų gavimo ir išdavimo, vyksta ir renginių organizavimas, naujų idėjų ir projektų generavimas, o svarbiausia – Kidulių bibliotekoje nuolat verda gyvenimas“, – sako pašnekovė.
Technologijos neaplenkė bibliotekų
Šakių viešosios bibliotekos Barzdų padalinyje jau kone trys mėnesiai darbuojasi Danguolė Gečionienė, ji tikra barzdiškė, pagal specialybę – biologijos mokytoja.
Šakių viešosios bibliotekos Barzdų padalinyje jau kone trys mėnesiai darbuojasi Danguolė Gečionienė. Ji įsitikinusi, kad vienas iš šiuolaikinės bibliotekos uždavinių – įvairesnių veiklų pasiūla. D. Pavalkio nuotr.
Savaitės pradžioje užsukus į biblioteką, kuri įsikūrusi seniūnijos patalpose, akį traukia ne tik tvarkingai lentynose sudėliotos knygos, jų čia šeši su puse tūkstančio, bet ir Danguolės parengta parodėlė apie rašytoją Ievą Simonaitytę. Pašnekovė primena – 2022-ieji – I. Simonaitytės metai.
„Dvidešimt dveji metai prabėgo Barzdų mokyklėlėje, kai uždarė mokyklą, dvejus metus dirbau Vilkaviškyje, dar vėliau įkūriau ir 12 metų dirbau savo ūkyje... Tačiau supratau – ne ten mano vieta, o tarp žmonių“, – apie savo apsisprendimą dirbti bibliotekoje sako D. Gečionienė.
Šiandien moteris šypsosi prisimindama pirmąsias savo darbo dienas. Anot jos, dvi savaites dėliojo, rankomis palietė beveik septynis tūkstančius knygų, kol jas tvarkingai, sistemingai suguldė į lentynas.
D. Gečionienė sako jau spėjusi susipažinti ir su skaitytojais.
„Deja, Barzduose neturime daug jaunimo, todėl skaitytojai daugiau vyresnio amžiaus. Drąsiai galiu teigti, kad žmonėms dar reikia knygų. Galiu išskirti vieną skaitytojų grupę, kurie pasiima po krūvelę knygų kokioms dviem savaitėms. Tai tikrieji skaitytojai, kiti užsuka rečiau“, – apie savo skaitytojus pasakoja Danguolė.
Smalsu, ką šiandien žmonės skaito. Anot pašnekovės, žmonės mėgsta fantastines knygas, vis dar mėgstama „Barbora Radvilaitė“, „Petro imperatorė“, mažiau skaitomi meilės romanai. Pati D. Gečionienė mieliau renkasi paskaityti saviugdos knygas. Vienas iš mėgstamų autorių – Robin Sharma.
Pašnekovė pripažįsta: gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi ir žmonių poreikiai. Į gyvenimą ateina naujos technologijos. Neaplenkė jos ir bibliotekų. Todėl ir Danguolė sukūrė bibliotekos „Facebook“ puslapį, kuriame skelbia informaciją apie gautas naujas knygas, parodas, renginius. D. Gečionienė pasidžiaugė, kad, surengusi prieš Kalėdas virtualų piešinių konkursą, sulaukė per devynis tūkstančius virtualių lankytojų.
„Vaikų piešinukus pamatė, apie mūsų biblioteką išgirdo barzdiečiai, kurie gyvena ir JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitur. Ir pačioje bendruomenėje užvirė toks šurmulys, visi dalinosi tais piešiniais. O nugalėtojus apdovanojom per eglutės įžiebimo šventę“, – pasakojo bibliotekininkė.
Be abejo, gyventojai, užsukę į Barzdų biblioteką, gali pasinaudoti internetu, čia skaito apie 170 skaitytojų, D. Gečionienė pripažįsta – į biblioteką užsuka žmonės ir tiesiog pabendrauti.
„Ateidama čia dirbti sau išsikėliau tikslą – stiprinti bendruomeniškumą. Gražiai bendradarbiaujam su Barzdų laisvalaikio sale, prisidėjau prie Sausio 13-osios paminėjimo, surinkau informaciją apie barzdiškius, tuomet vykusius į Vilnių per 1991-ųjų metų įvykius“, – pasakoja D. Gečionienė.
Teiraujamės Danguolės apie ateities planus. Ji atskleidžia, kad kartu su seniūnija jau Vasario 16-ąją pakvies į pėsčiųjų žygį, į buvusį Sūduvos kolūkį, tai sies su Sūduvos metais, o tokią renginio formą pasirinko, nes pati mėgsta ir keliauti, ir žygiuoti.
„Dvidešimt dveji metai prabėgo Barzdų mokyklėlėje, kai uždarė mokyklą, dvejus metus dirbau Vilkaviškyje, dar vėliau įkūriau ir 12 metų dirbau savo ūkyje... Tačiau supratau – ne ten mano vieta, o tarp žmonių“, – apie savo apsisprendimą dirbti bibliotekoje sako D. Gečionienė.
Šiandien moteris šypsosi prisimindama pirmąsias savo darbo dienas. Anot jos, dvi savaites dėliojo, rankomis palietė beveik septynis tūkstančius knygų, kol jas tvarkingai, sistemingai suguldė į lentynas.
D. Gečionienė sako jau spėjusi susipažinti ir su skaitytojais.
„Deja, Barzduose neturime daug jaunimo, todėl skaitytojai daugiau vyresnio amžiaus. Drąsiai galiu teigti, kad žmonėms dar reikia knygų. Galiu išskirti vieną skaitytojų grupę, kurie pasiima po krūvelę knygų kokioms dviem savaitėms. Tai tikrieji skaitytojai, kiti užsuka rečiau“, – apie savo skaitytojus pasakoja Danguolė.
Smalsu, ką šiandien žmonės skaito. Anot pašnekovės, žmonės mėgsta fantastines knygas, vis dar mėgstama „Barbora Radvilaitė“, „Petro imperatorė“, mažiau skaitomi meilės romanai. Pati D. Gečionienė mieliau renkasi paskaityti saviugdos knygas. Vienas iš mėgstamų autorių – Robin Sharma.
Pašnekovė pripažįsta: gyvenimas nestovi vietoje, keičiasi ir žmonių poreikiai. Į gyvenimą ateina naujos technologijos. Neaplenkė jos ir bibliotekų. Todėl ir Danguolė sukūrė bibliotekos „Facebook“ puslapį, kuriame skelbia informaciją apie gautas naujas knygas, parodas, renginius. D. Gečionienė pasidžiaugė, kad, surengusi prieš Kalėdas virtualų piešinių konkursą, sulaukė per devynis tūkstančius virtualių lankytojų.
„Vaikų piešinukus pamatė, apie mūsų biblioteką išgirdo barzdiečiai, kurie gyvena ir JAV, Didžiojoje Britanijoje, Norvegijoje ir kitur. Ir pačioje bendruomenėje užvirė toks šurmulys, visi dalinosi tais piešiniais. O nugalėtojus apdovanojom per eglutės įžiebimo šventę“, – pasakojo bibliotekininkė.
Be abejo, gyventojai, užsukę į Barzdų biblioteką, gali pasinaudoti internetu, čia skaito apie 170 skaitytojų, D. Gečionienė pripažįsta – į biblioteką užsuka žmonės ir tiesiog pabendrauti.
„Ateidama čia dirbti sau išsikėliau tikslą – stiprinti bendruomeniškumą. Gražiai bendradarbiaujam su Barzdų laisvalaikio sale, prisidėjau prie Sausio 13-osios paminėjimo, surinkau informaciją apie barzdiškius, tuomet vykusius į Vilnių per 1991-ųjų metų įvykius“, – pasakoja D. Gečionienė.
Teiraujamės Danguolės apie ateities planus. Ji atskleidžia, kad kartu su seniūnija jau Vasario 16-ąją pakvies į pėsčiųjų žygį, į buvusį Sūduvos kolūkį, tai sies su Sūduvos metais, o tokią renginio formą pasirinko, nes pati mėgsta ir keliauti, ir žygiuoti.
Darius iš Lukšių:
