Sintautiečiai pasitiko trečią dešimtmetį skaičiuojantį savo krašto metraštį

sintautu kalendorius
Kalendoriaus sudarytojas Vitas Girdauskas dėkojo leidinį parengusiems kraštie­čiams,  skaitytojams, rėmėjams ir kvietė toliau rinkti medžiagą apie Sintautų krašto kaimų istoriją, žmones ir jų darbus. D. Pavalkio nuotr.


Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Penktadienį Sintautų kultūros centre muzikaliai pasitiktas 23-ias Sintautų kalendorius, kuriame dvidešimt septyni straipsnių autoriai pasakoja ne tik apie Sintautų praeitį, iškilias asmenybes, bet kalba ir apie šių dienų aktualijas. Ir poezijos šiemet kalendoriuje daugiau, ir nauja rubrika atsirado  – Laisvės kovos Sintautų krašte.

Šiemet į sintautiečių namus kalendorius atkeliauja jau 23-ią kartą.

„Štai tiek metų kalendorius keliauja į jūsų rankas. Gerai pažįstamas, mielas širdžiai, savas. Ir kai pagalvoji, kiek triūso ir energijos reikia įdėti, kad kasmet štai tokį kūrinį išleistum. Tikiu, kad daugelio jūsų namuose yra sugulę visų metų Sintautų kalendoriai“, – renginį pradėjo laikinoji Sintautų kultūros centro vadovė Erika Bingelienė.

Vartydama šiųmečio kalendoriaus puslapius ji pasakojo, kad kalendorius, nors gerai pažįstamas savo turiniu, bet kartu ir šiek tiek kitoks. Kvepia permainų vėjais, pamąstymais. Atsirado ir nauja rubrika – Laisvės kovos Sintautų krašte. Kalendoriaus viršelį puošia pernai vykusio menininkų plenero „Sintautai-2021“, skirto Sintautų 460 metų jubiliejui paminėti, metu dailininko Algio Gustaičio nutapyto kūrinio „Golgota prasidėjo Sintautuose“ fragmentai, kuriuos fotografijose įamžino Kęstutis Inkrata. O visa kita – kaip visada: vardadieniai, šventės, jubiliejiniai gimtadieniai, prisimenami žymesni sintautiškiai, surašyti naudingi patarimai ir kita. Visas praėjusių metų gyvenimas, pasiekimai ir darbai sugulė į Sintautų kalendoriaus lapus.

sintautu kalendorius2
Nors 23-iajame kalendoriuje tradiciškai apžvelgiama Sintautų praeitis, bet prasideda jis šiemet neįprastai – aktualijomis. D. Pavalkio nuotr.

Kalendoriaus įžangoje parapijos klebonas kun. Artūras Vaškevičius kviečia tikėti Kūrėju.

„Aš matau, kaip mažėja žmonių bažnyčioje, ypač kaimuose. Suprantu, kad daugelis saugosi viruso, bet matau ir tai, kaip prarandame bendruomeniškumo saitus, nebėra tokio stipraus ryšio tarp žmonių, koks jis buvo anksčiau. Bet kokiu atveju, jį vienaip ar kitaip teks atkurti. <...> Šiandien tai iššūkis visai žmonių bendruomenei. Ir kuo labiau tapsime svetimi, tuo tas atkūrimo procesas bus sudėtingesnis. <...> Juk negali gyventi tik pats sau, negali tarnauti tik sau kaip visuomenės ląstelei. <...> Lygiai taip pat ir parapijoje – ir čia turėtume eiti į gilesnius santykius ir rodyti ne savo, kaip individo, o savo, kaip bendruomenės dalies, įtaką“, – rašo kun. A. Vaškevičius.

Kas gi rašoma toje naujoje aktualijų rubrikoje, kuo šis leidinys kitoks ir ypatingas, į sceną užlipęs pasidalino kalendoriaus sudarytojas ir vienas iš tekstų autorių, VšĮ „Sintautų akademija“ steigėjas Vitas Girdauskas.

„Vienas iš čia salėje sėdinčių žmonių manęs dar klausė – kodėl vis tiek jūs leidžiate tą kalendorių? Aš jam ir sakau, kad yra dvi pusės: visų pirma, yra tie, kas skaito. Dar prieš savaitę manęs teiravosi, ar šiemet bus kalendorius? Antra – yra tie, kas rašo. Dvidešimt septyni sintautiškiai geranoriškai ir nemokamai skiriantys savo laiką ir energiją mūsų visų kalendoriui“, – kalbėjo V. Girdauskas.

Pasak sudarytojo, jį įkvėpė leidinio pristatymo renginio pradžią padaręs atlikėjas Giedrius Leškevičius su daina „Mūsų dienos kaip šventė“.

„Gal iš tikrųjų reikėtų šiandien pasidžiaugti tuo, ką turim. Girdime apie tarptautinę situaciją. Kalendoriuje rasite nušviestą situaciją ir dėl Sintautų kultūros centro likimo, ir dėl mokyklos ateities – kas prie ko prijungti, sujungti bus. Ta situacija gal nėra labai džiugi. Gal visgi reikia pasidžiaugti, kad šiandien yra taip, kaip yra šiandien“, – svarstė kalendoriaus sudarytojas.

Jis pasidalino ir naujos rubrikos „Aktualijos“ atsiradimo detalėmis. Anot V. Girdausko, per Facebook kreipėsi į tuos, kam rūpi Sintautų kraštas, jo ateitis, ir prašė atsakyti į klausimą, kaip kultūros centro bei mokyklos prijungimas paveiks Sintautų ateitį?

„Sulaukiau daugiau skambučių, pamąstymų, net ne Facebook, deja, su žodžiais ne spaudai“, – tokiomis mintimis dalijosi V. Girdauskas.

Jis nuoširdžiai dėkojo kalendorių rašiusiems, o skaitytojus kvietė susidaryti nuomonę jį perskaičius.

Savo pastebėjimais apie Sintautų kalendorių pasidalino ir tekstų autoriai. Buvusi „Laikraščio Valčius“ redaktorė Giedrimė Didžiapetrienė Sintautų kalendorių palygino su enciklopedija ir kvietė autorių pagalvoti, kad visų išleistų kalendorių informacija galėtų sugulti į vieną bibliografinį leidinį.

Nesvetimas Sintautams ir skulptorius, tautodailininkas Vidas Cikana, kurio išdrožta Nukryžiuotojo skulptūra puošia bažnyčios šventorių. Jis Sintautuose vykstančių plenerų, kitų kultūrinių veiklų dalyvis. V. Cikana pasidalino prisiminimais apie skulptūros kūrimą.

„Ir tie kalendoriai gali tapti labai gilia, prasminga istorija. Galbūt ir aš su savo kūryba prisidėjau prie tos istorijos kūrimo“, – kalbėjo skulptorius.

„Manau atstatyti, kurti, yra sunkiau nei griauti. Jeigu mums pavyks tiek visoje Lietuvoje, tiek Sintautuose bent jau ne griauti, tai bus gerai“, – laikydamas rankose kalendorių ir žvelgdamas į jo viršelį su Sintautų bažnyčios fragmentu viltingai baigė savo kalbą V. Girdauskas.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar esame drausmingi eismo dalyviai?

klausimelis 09 06Darius iš Lukšių:

Kaip vairuotojas pastebiu, kad pėstieji nepakankamai laikosi Kelių eismo taisyklių. Matau – ypač dviratininkai per perėjas važiuoja, o ne nulipa nuo dviračio ir jį persiveda. Prasidėjus rugsėjui, Lukšiuose vaikai per perėjas eina tvarkingai. Kaip teisingai pereiti gatvę, nuolat mokau ir vaiką. Telefonu kalbančių perėjose nepastebiu. Tačiau su automobiliu važiuojant Šakiuose V. Kudirkos gatve, reikia būti itin atidžiam, kai gatvėje tiek daug perėjų. 

klausimelis 09 06 2

Irena iš Lukšių:

Automobilio nevairuoju. Manau, vairuotojai laikosi Kelių eismo taisyklių, laiku sustoja ir pėsčiuosius praleidžia. Pati visada sustoju prie perėjos, pasižiūriu, ar nėra automobilių, ir tuomet einu. Pastebiu, kad pėstieji kartais kerta gatvę ir ne per perėjas, taip trumpina kelią. Dažnai pati važiuoju dviračiu ir pastebiu, kad dviratininkų vairuotojai nelabai laiko eismo dalyviais. Kai pravažiuoja fūros, tai nutirpsta viskas.

Baneris350X525 Bastys
 
ambrozija350px

BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.