Vieni Užgavėnių atsisakė, kiti šventė santūriau

uzgavenes gelgaudiskyje
Gelgaudiškyje į Užgavėnių šventę labiausiai įsitraukė vaikai, kurie pristatė programą, prieš tai ieškojo mieste paslėptų kaukių. Gelgaudiškio KC nuotr.

Kovo 1-ąją minimos Užgavėnės, kurios tradiciškai švenčiamos likus septynioms savaitėms iki Velykų. Šiais metais jos kitokios, dėl karo Ukrainoje trankių sueigų kai kurie nusprendė atsisakyti, kiti tradicinę šventę minėjo, tik santūriau.
 
„Mūsų, kaip ir viso pasaulio, mintys nukreiptos į Ukrainą. Žiemos gąsdinti nebereikia, nes tam, kaip ją išgąsdino artilerijos pabūklai Ukrainoje, neprilygs jokie mūsų gąsdinimai. Atsisakome linksmybių ir pranešame, kad renginys atšaukiamas“, – pirmadienį skelbė Lukšių kultūros centras.

Šakių folkloro ansamblio „Šakija“ vadovė Virginija Snudaitienė patikslino, kad Šakių kultūros centras taip pat atsisako linksmybių sueigos. Užtat paminėti šią šventę nusprendė Girėnai, Gelgaudiškis. Štai Gelgaudiškyje jau dieną buvo paskelbtos užuominos, kur ieškoti miestelyje paslėptų kaukių. Į paieškas įsitraukė ne tik vaikai, bet ir ištisos šeimos, o radusieji buvo apdovanoti saldžiais lauknešėliais. Pasak Gelgaudiškio kultūros centro projektų vadovės Tatjanos Vrubliauskienės, šventė, į kurią labiausiai įsitraukė vaikai, buvo santūri, bet šilta. Mažieji parodė programą, pabuvo prie laužo, o blynų kepimo buvo atsisakyta.

„Mes nežinom, kas bus rytoj, kultūra jau išgyveno karantiną, todėl nusprendėme šventę rengti, nes ypač vaikai nuliūdo sužinoję, kad galbūt jos nebus. Iš tėvų labai jautėsi dėkingumas, kad ne tik apie karą galvojame ir liūdime, bet ir apie savo vaikus“, – teigė T. Vrubliauskienė.

O „Šakijos“ vadovės V. Snudaitienės paprašėme papasakoti, kokios Užgavėnės būdavo seniau.

Pasirodo, Užgavėnėms buvo ruošiamasi kaip didelei šventei ne tik žiemai išvaryti ar kuo greičiau pavasariui prišaukti, bet ir įvairiausioms negandoms, nelaimėms, ligoms, susikaupusioms per metus, išvaryti. Žmonės rūpinosi kostiumais bei kaukėmis, skubėdavo iki šventės pabaigti sunkesnius ūkio darbus. Užgavėnių dienai atėjus priešpiet gamindavo valgius, taisėsi drabužius, o popiet jau ir pati šventė bei linksmybės prasidėdavo.

Tikėta, kad jei per Užgavėnes stipriai dirbsi, visus metus poilsio neturėsi ir darbų iki galo niekada negalėsi pabaigti! Tą dieną stebimi orai, pagal juos sprendžiama, kokie bus metai ir koks derlius. Jeigu saulė šviečia – reikia skubėti pavasarį anksti sėti, jeigu šlapia ir drėgna – bus geri metai ir javai augs bet kur pasėti.

Pagrindiniai šventės simboliai – persirengėliai, kaukės, blynai, Lašininio ir Kanapinio kova, Morės deginimas. Per Užgavėnes būdavo vaišinamas kiekvienas į namus užėjęs žmogus. Nors jis ir būtų sotus, privalėdavo kiekvieno mėsiško valgio po truputį paimti. Užgavėnių dieną paprastai mėsos ruošiama daug, visa ji turi būti suvalgoma, nes po Užgavėnių prasideda Pelenų diena (Pelenija), kai mėsą valgyti draudžiama. Sotumas turėjo užtikrinti gerus metus. Sakyta, valgyti reikia tiek, kad pilvas būtų kietesnis už kaktą, tad valgydavo nuo septynių iki dvylikos kartų tradicinių Užgavėnių patiekalų – šiupinio, blynų, spurgų, šaltienos.

Be abejo, svarbios ir persirengėlių vaikštynės.

„Svarbiausia, kad Užgavėnių drabužis nebūtų kasdienis, jis turi būti kažkuo išsiskiriantis, neįprastas. Būtina persirengti kitoms dienoms neįprastais drabužiais ir veidą paslėpti po kauke. Persirengėliai vaizduodavo mitines būtybes, gyvulius, paukščius. Ypač populiarūs buvo „žydai“, „čigonai“, „vengrai“, „arkliai“, „ožiai“, „gervės“, „velniai“, „raganos“, „giltinės“, – pasakoja V. Snudaitienė.

Vyrai vilkdavosi senais kailiniais, prieš tai juos išsivertę, moterys užsinerdavo ilgus sijonus. Paprastai kaukės turėdavo seno, negražaus žmogaus bruožų – buvo išryškinama nosis, iškreipiamos retadantės burnos, daromos asimetriškos akys. Plaukams, barzdai, ūsams panaudodavo avikailį, ašutus, linus, pakulas. Vienos kaukės būdavo išraiškingesnės, su didelėmis kumpomis nosimis, kitos – visai be jų.

Persirengėliai, eidami iš trobos į trobą, būdavo, krečia pokštus, dainuoja, stengiasi pavogti kokį buities rakandą! Kiekvienam reikėjo išradingumo, kad atkreiptų dėmesį, kad už kitus būtų juokingesnis! Užgavėnės nesįsivaizduojamos ir be Kanapinio ir Lašininio kovos, Morės, vaisingumo deivės, sudeginimo, kad sudegusi ji vėl atgimtų. Su ja „išvaromas“ susikaupęs blogis, kartu ir įkyrėjusi žiema. Dažniausiai sudegusios iškamšos pelenai būdavo išbarstomi po laukus tikint, kad tuomet bus derlingesnė žemė.

„Draugo“ inf.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Kaip vertinate istorinį žingsnį – energetinę nepriklausomybę?

klausimelis 02 11Vytas iš Šakių:

Negirdėjau apie tokį įvykį. Bet kad sujungėm elektros sistemas su Europa ir palikom Rusiją, gal ir gerai. Man gyventi geriau yra nepriklausomoje Lietuvoje. Šiandieninė elektros kaina mane tenkina. Nesiimu būdų kažkaip taupyti elektrą. Dabar einu susimokėti už elektrą. Aštuoni eurai, manau, nėra daug. 

klausimelis 02 11 2

Vitas iš Voniškių:

Manau, kad kažkokios įtakos mums, eiliniams vartotojams, neturės. Kad energetiškai tapome nepriklausomi nuo Rusijos, tokį žingsnį vertinu gerai. Asmeniškai esu pasirinkęs nepriklausomą elektros tiekėją ir jo siūlomos kainos mane tenkina. Elektros nedaug išdeginam. Tikrai netaupom, atsisakydami kažkokių elektros buitinių prietaisų, Tiesa, naudojam energiją taupančias elektros lemputes.

europos pulsas350px

 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.