Amatininkų namo kultūrinės erdvės jau atviros lankytojams

daraskevicius
Parodą pristatė ir apie kostiumą, jo raidą, detales kalbėjo architektūros istorikas dr. Marius Daraškevičius. D. Pavalkio nuotr.

Gintarė MARTINAITIENĖ

Zyplių dvaro sodybos kompleksui priklausantis amatininkų namas vėl atveria duris lankytojams. Tiesa, kaip sako Zanavykų muziejaus direktorė Rima Vasaitienė, oficialus namo atidarymas numatytas rugsėjį, tačiau kad erdvės nebūtų tuščios, nuspręsta jose atidaryti parodą, kviečiančią pažinti Europos kostiumo raidą.

Tarybos sprendimu pastatas Zanavykų muziejui perduotas 2015 m. Tada prasidėjo išorės rekonstrukcijos darbai, o dėl vidaus įrengimo partnerius ir finansavimą pavyko surasti tik 2020-aisiais. Dabar amatininkų namas pasikeitęs kardinaliai, patalpos antram gyvenimui prikeltos tiek pirmame, tiek antrame pastato aukštuose. Čia įrengtas duonkepis jau buvo išbandytas rudenį, kai viešėjo projekto partneriai iš Lenkijos. Tiesa, čia dar trūksta baldų, įrangos, tačiau kad iki oficialaus atidarymo patalpos nebūtų tuščios, jose nuspręsta atidaryti parodą.

Pasak Zanavykų muziejaus direktorės R. Vasaitienės, mintis į amatininkų namų erdves pasikviesti būtent Vilniaus dailės akademijos Įvietinto meno ir scenografijos katedros 2020–2021 metų vasaros praktikų darbų parodą „Pozuojanti istorija arba Europos kostiumo raida nuo Renesanso iki bydermėjerio“ kilo apsilankius Panemunės pilyje, kur ir buvo eksponuojami šie darbai.

„Kilo mintis, kad tos poniškos suknios labai tiktų šioj erdvėj. Kaip atrodo, ar tinka?“ – parodos lankytojų klausė R. Vasaitienė ir sulaukusi plojimų džiaugėsi pažintimi su architektūros istoriku dr. Mariumi Daraškevičiumi, kuris ir pristatė parodą.

Tiesa, jis turėjo ką pasakyti ir apie dvarų suvokimą. Anot architektūros istoriko, gana dažnai tenka išgirsti, kad ne pagrindinėse dvaro erdvėse įsikūrę sako, ai, čia ne dvaras.

„Čia dvaras. Čia visur dvaras. Tikrai nereikia kuklintis. Tokios erdvės dabar labiau madingos nei centriniai rūmai“, – tikino M. Daraškevičius, raginęs džiaugtis šiuo pastatu ir žavėjęsis rekonstrukcija.

Kalbant konkrečiai apie Zyplius, galima paminėti, kad amatininkų namas pastatytas XX a. pradžioje, šeimininkaujant grafui Tomui Potockiui. Tai vienas gražiausių ūkinės dalies statinių, išsiskiriantis išraiškingomis raudonomis plytomis ir tinkuotais puošybos elementais. Šiame name būdavo apgyvendinami dvaro kumečiai, su kuriais grafas visada mielai bendraudavo.

Tačiau grįžkime prie parodos, kurioje eksponuojami scenografijos studentų sukurti darbai, į kuriuos tik užmetęs akį nepasakytum, jog viskas sukurta iš popieriaus, labai mažai naudota audinio.

„Svarbiausia paaiškinti, kaip sukerpamas audinys, formuojamas kiekvienas modelis, kaip vadinasi kiekvienas elementas“, – pasakojo M. Daraškevičius ir aiškino, kad pirmiausiai pirmakursiai turi susipažinti su teorine dalimi, aprašyti kostiumo elementus, o paskui jau imasi istorinės medžiagos ir pagal tai formuoja drabužio fasoną, klijuoja, dažo ir pan.

Tačiau jokios fantazijos, pabrėžė svečias, nėra, nes viskas atkurta pagal istorinius šaltinius, galima susidaryti vaizdą, kokio nedidelio ūgio buvo moterys. Ekspozicijoje pateikiami labai aukšto rango žmonių brangūs rūbai, apimantys maždaug 300 metų laikotarpį, tad prisiliesti galima prie visiškai skirtingų epochų. Štai vienoje iš salių galima apžiūrėti Renesanso laikotarpio rūbus iš Ispanijos, kuriuos M. Daraškevičius įvardijo kaip kalėjimą, mat visas kūnas uždengtas, su tokiu rūbu sunku judėti, bet jie ir nebuvo kasdieniai. Beje, Renesanso laikų kostiumai atkurti iš įkapių – moterys su jais buvo palaidotos. Galima išvysti Napoleono armijos kostiumą, taip pat vėlyvojo Baroko laikotarpio rafinuotumu dvelkiančius, Rokoko, Marijos Antuanetės laikų kostiumus.

Tarp eksponuojamų kostiumų įtaigiai įsimaišė ir Kidulių dvaro istorinių šokių ir teatro studijos „Il ballo della luna” (vadovė Irma Svetlauskienė) kolektyvo moterys, bandžiusios perteikti gyvąją XIX a. dvaro kultūrą. Jos šokio žingsneliu sukosi pačios, o galiausiai į savo būrį pakvietė ir drąsiausius parodos lankytojus, su kuriais drauge pabandė pasisukti šokio sūkuryje.

Zanavykų muziejaus direktorė vylėsi, kad amatininkų namų erdvės visad bus tokios estetiškos, patrauklios ir pilnos klegesio. Visiškai įveiklinus čia jau artimiausiu metu turėtų būti įrengtos interaktyvios ekspozicijos, leidžiančios lankytojams inovatyviai susipažinti su tradiciniais Sūduvos krašto amatais bei kultūros paveldu, bus pasiūlytos keturios naujos edukacinės programos.

Paroda „Pozuojanti istorija arba Europos kostiumo raida nuo Renesanso iki bydermėjerio“ amatininkų name veiks iki gegužės 31 dienos.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar netrūksta žiemos pramogų?

klausimelis 02 18Virginijus iš Duobiškių:

Nors jau ir ledo turim, bet šiemet lipti dar nebandžiau. Nemėgstu pramogauti ant ledo. Nesu nei žvejys. Bet manau, kad žmonės yra neatsargūs ir lipa, vos tik tvenkiniai pasidengia plonu ledu. Prieš lipant ant ledo būtina įsitikinti, ar tai daryti yra saugu. Kadangi sugrįžęs esu iš Danijos trumpam atostogų, tai tų pramogų net neieškosiu. Danijoje žiemos mažai. Tai pramogauti važiuojam į Švediją. 

klausimelis 02 18 2

Gabrielius iš Šakių:

Netraukia manęs nei ledas, nei žiemos pramogos. Man labiau patinka, kai šilta. Manau, kiekvienas žmogus lipdamas ant ledo turėtų pasirūpinti savo saugumu. Ypač žvejai turi įsitikinti, ar saugu lipti. Tiesa, vaikams patinka žiema, tai teko su rogutėmis traukti. Vaikai jau ir ledo pramogas išbandė.

europos pulsas350px

radarom350px 
 
nuoma350px 
 
 BlueYellow-baneris
 
svietimo forumas 300x600 
sms
tu esi 350px

lt72 3
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.