Reveransas Melno taikai – monumentas, simbolizuojantis valstybės sienos stabilumą

monamentas melno taikai
Sudarge iškilmingai atidengtas monumentas Melno taikos sutarties 600-osioms metinėms paminėti. Iškilmėse dalyvavo ir pagarbą krašto istorijai atidavė ir pasieniečiai, ir jaunieji šauliai, paminklą apjuosdami ąžuolų vainiku. D. Pavalkio nuotr.

Lina POŠKEVIČIŪTĖ

Rugsėjo 30 d. Sudargo Laisvės aikštėje atidengtas skulptoriaus Sauliaus Kriščiukaičio sukurtas monumentas prieš 600 metų pasirašytai Melno taikai atminti. Įstabiame renginyje dalyvavo Romos katalikų ir Lietuvos evangelikų ir liuteronų bažnyčios kunigai, užsienio šalių ambasadoriai, savivaldos atstovai, visuomeninių ir nevyriausybinių organizacijų atstovai, kariškiai, Sudargo bendruomenė. Išsakyta daug padėkų šio monumento pastatymo iniciatoriams, rėmėjams.

Šv. Adalberto ‒ Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterių ordinas, Lietuvos bajorų kraštų susivienijimas kartu su kitomis istorinės atminties išsaugojimo veiklą vykdančiomis organizacijomis inicijavo reikšmingo Lietuvai istorinio įvykio – Melno taikos sutarties 600-ųjų metinių (1422–2022) įamžinimą: pastatė paminklą Sudarge. Minėjimas prasidėjo šv. Mišiomis Sudargo Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje, kurias aukojo Romos katalikų ir Lietuvos evangelikų ir liuteronų bažnyčios kunigai.

Po Mišių Laisvės aikštėje Sudarge susirinkusius užsienio šalių ambasadorius ir ambasadų darbuotojus, Seimo narius, krašto apsaugos karius savanorius, šaulius, pasieniečius, iš visų Lietuvos kraštų atvykusius bajorų palikuonis renginio vedėjas Vilius Kaminskas kvietė sugiedoti „Tautišką giesmę“. Skambant legendinei Ūdrio arijai iš Vytauto Klovos operos „Pilėnai“ (solistas – rajono meras Edgaras Pilypaitis), į aikštę iškilmingai raitomis ir karietomis atvyko „Vyčio rinktinės žygis 2022“ dalyviai.

Laisvės aikštėje stovi skulptoriaus S. Kriščiukaičio sukurtas monumentas prieš 600 metų pasirašytai Melno taikai atminti, Garbės sargyboje iškilmingai išsirikiavę pasieniečiai, šauliai, kariai savanoriai. Garbūs svečiai, tarp kurių Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterių ordino vadovas Artūras Giedraitis, Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė Kristina Giedraitienė,  skulptorius S. Kriščiukaitis, Pasaulio lietuvių centro vadovas Valdas Kubilius, rajono, Sudargo miestelio ir bendruomenės vadovai bei kiti garbūs svečiai kviečiami perkirpti simbolinę juostelę ir atidengti monumentą.

„Melno taika per laiką yra gavusi „Amžinosios taikos“ vardą. „Amžinosios taikos“ trukdavo neilgai, ta amžinybė kažkaip išnykdavo. Manau, kad šie šeši šimtai – taikos, gebėjimų tų sienų nepažeisti metai – tai yra daug. Šis paminklas su skydais, kalaviju, kurie yra tiesiog padėti greta, mums sako, kad sienos, kurių neperžengia, jos išlieka ilgai. Linkiu, kad Viešpats palaimintų kiekvieną iš mūsų. Kad tai, ką mes darome, darytume dėl Dievo garbės, savo tėvynei ir artimui, kuris yra šalia“, – kalbėjo prieš paminklo pašventinimą evangelikų ir liuteronų kunigas Juozas Mišeikis.

Ant monumento jaunieji šauliai iš Kudirkos Naumiesčio bei Jurbarko deda ąžuolo lapų vainiką, o Krašto apsaugos savanorių pajėgų Šakių 205-os pėstininkų kuopos karių paleistos salvės skirtos ir Sudargo kraštui.

Šio paminklo statybos iniciatorių ir vykdytojų vardu kalbėjęs Šv. Adalberto – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės riterių ordino vadovas A. Giedraitis akcentavo, kad, jo nuomone, verta statyti kuo daugiau atminimo ženklų.

„Tenka girdėti pasakymų, kad galbūt nereikia statyti daug atminimo ženklų, paminklų. Kad seni įvykiai įvyko, žiūrėkime į priekį. Tam aš nepritariu. Manau, verta statyti kuo daugiau atminimų ženklų, paminklų – tai yra bylojantys monumentai apie mūsų praeitį, tai yra vieta, kur ypač jaunimas fiziškai gali prisiliesti prie mūsų valstybės istorijos, – kalbėjo A. Giedraitis. – Kodėl Sudarge atsirado šis paminklas? Viena vertus, tai yra nuostabi, gilią senovę menanti vietovė su nuostabiais piliakalniais į mūsų senelį Nemuną. Iš kitos pusės – Sudargas yra sienos atkarpos tarp Vištyčio ir Nemuno ties Smalininkais paskutinis pirmojo matavimo taškas, visai netoli čia, nepilni trys kilometrai. Manau, tai yra tinkama vieta paženklinti šitą istorinį tašką, kuris nekinta jau 600 metų.“

A. Giedraitis pasidžiaugė, kad jų iškelta iniciatyva sulaukė didžiulio palaikymo tarp istorinę atmintį puoselėjančių organizacijų, padėkojo ir rajono savivaldybės merui už idėjos palaikymą bei Sudargo seniūnei Ritai Grigaitienei ir jos komandai. Asociacijos Kauno apskrities bajorų draugijos vadovė K. Giedraitienė rėmėjams ir renginio partneriams įteikė vardines padėkas bei atminimo dovanas.

Skulptoriaus S. Kriščiukaičio sukurtą monumentą sudaro laiptai, įskilusi gotikinė arka, kalavijas ir skydai su Vyčiu bei Kryžiumi.

„Vertikalės simbolizuoja dvi didžiules priešpriešines jėgas, susidūrusias ir priėjusias vieną tašką – taiką. Viduryje esanti gotikinė arka atspindi tą laikmetį. Laiptai – žingsniai į politinį susitarimą. Skydai jau padėti po visų mūšių, jie atspindi dvi šalis – Lietuvių ir kryžiuočių pusę. Kalavijas – jau po visų kovų atremtas, ramybės būsenoje ir tikimasi, kad daugiau mūšių nebebus ir ateis didysis taikos laikotarpis“, – monumento reikšmę apibūdino jo autorius.

Šventę savo apsilankymu pagerbė Danijos, Jungtinės Karalystės ambasadoriai, Italijos, Estijos, Lenkijos, Rumunijos ambasados darbuotojai. Sveikinimo žodžius tarė Seimo nariai Irena Haase, Giedrius Surplys, o Seimo narys, istorikas Valdas Rakutis dar kartą priminė Melno sutarties reikšmę. Anot jo, Melno taikos sutartimi nustatytos sienos riba nuo Vištyčio ežero iki Nemuno upės ties Sudargu yra nepakitusi nuo 1422-ųjų – tai unikalus atvejis visos Europos istorijoje.

„Galvojama, kad Melno taika įtvirtino Žalgirio mūšio pasekmes. Bet iš tikrųjų šita Melno taika pabaigė karus su kryžiuočiais. Šie karai truko daugiau nei du šimtus metų. Šitos taikos metu ne tik buvo patvirtinta siena, kryžiuočiai atidavė visus savo dokumentus, pagrindžiančius teisę į Lietuvą, atidavė senus aktus. Tai buvo atsisakymas amžinai pretenzijų į šias žemes, – aiškino V. Rakutis. – Kokios yra pasekmės ir reikšmės šitos sienos? Po 1422-ųjų metų Lietuva su Vokietija nekariavo. Mes turėjom stabilią sieną ir didžiulę pagarbą žmonių tarpe: per sieną vyko judėjimas, lietuviai judėjo į Prūsiją, kurioje uždarbiavo, iš Prūsijos ėjo gyventojai čia į aplinkui esančius kaimus.  Šitas procesas pagimdė pagrindą vokiečių ir lietuvių tarpusavio pagarbai, kuri ir šiandien atsispindi mūsų saugumo politikoje vienu kertiniu akmeniu.“

Žygio „Vyčio rinktinės žygis 2022“ dalyviai raitomis žirgais ir karietomis dvi dienas keliavo kairiuoju Nemuno krantu nuo Kriūkų iki Sudargo – beveik 70 kilometrų, tarp žygio dalyvių bene vienintelė sūduvė liepalotiškė Rūta Bučinskaitė, kuri patikslino, kad keliavo du vežimai ir devyni raiteliai, bei pasidžiaugė itin maloniu žmonių sutikimu.

„Prisijungiu prie jau pasakytų žodžių, kad reikalingi paminklai, renginiai, kalbos, istorijos įamžinimas. Žygio metu  aplankėm Kriūkų, Kidulių, Gelgaudiškio, Sudargo bendruomenes. Tikimės, kad paliko kažkokį gyvą įspūdį ar mintį. Mes gyvieji Vyčiai...“ – kalbėjo žygio organizatorius Lietuvos kariuomenės karininkas majoras Donatas Mazurkevičius.

Kad ženklas, skirtas vienam iš lemtingų Lietuvos istorijos įvykių, iškilo Sudarge pasidžiaugė ir rajono meras E. Pilypaitis, įteikdamas savivaldybės padėkas monumento pastatymo iniciatoriams, bei Sudargo miestelio seniūnė R. Grigaitienė, vildamasi, kad naujasis ženklas dar labiau trauks turistus į Sudargą.

Prenumeruok laikraščio el. versiją!

Orai Šakiuose

Ar sutiktumėte prisidėti prie kelių infrastruktūros gerinimo?

klausimelis 05 17Ona iš Patamošupių:

Asfaltuotas kelias pas mus. Jau seniai paklotas. Ir remontuotas jau truputį. Tai man ir neaktualus šitas klausimas. Kita problema yra – pro mus autobusas neina. Tai turim pėsčiomis eiti du kilometrus iki Patašinės, kad iš čia nuvažiuotume į Griškabūdį, Šakius. 

klausimelis 05 17 2

Gediminas iš Žeimio k.:

Turime savo kaime ir žvyrkelio atkarpą. Tik koks šimtas metrų asfalto, per patį kaimą. Gyvenu čia nuo 1973m. Tai ir kenčiam nuolat dulkes. Žadėjo ir ūkininkai prisidėti. Manau, visi gyventojai prisidėtų kažkiek, kad tą asfaltą paklotų. Asmeniškai aš taip pat, kiek galėčiau, tiek prisidėčiau.


BlueYellow-baneris
 
sms
tu esi 350px
Mes vertiname jūsų privatumą
Mes naudojame slapukus. Kai kurie iš jų yra būtini svetainės veikimui, o kiti padeda mums tobulinti šią svetainę ir jūsų naršymo patirtį (stebėjimo slapukai). Galite patys nuspręsti, ar norite leisti slapukus, ar ne. Atkreipkite dėmesį, kad juos atmetę negalėsite naudotis visomis svetainės funkcijomis.